Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-907-491/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-31
Bylos Nr.
1S-907-491/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
Nukentėjusysis
R. Ž.
Advokatai
Vytautas Kupcikevičius
Kategorijos
1 S – 907 – 491 / 2013

Teisėja Nida Solovjovienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. spalio 31 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

nukentėjusiosios atstovui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs nukentėjusiosios R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarties, kuria buvo atmestas jos skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2013 m. rugpjūčio 6 d. ir 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė D. Šleivaitė 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl R. Ž. brolio R. Š. mirties bei gaisro R. Ž. bute, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šį nutarimą R. Ž. apskundė aukštesniam prokurorui, tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Regina Tamelienė 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarimu atsisakė patenkinti R. Ž. skundą. Pastarąjį nutarimą R. Ž. apskundė Biržų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris skundžiama nutartimi R. Ž. skundo taip pat nepatenkino.

Šalies argumentai

Skundu R. Ž. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Ji cituoja skundžiamą nutartį, ankstesnius prokurorų nutarimus ir yra įsitikinusi, kad skundžiama teismo nutartis yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta. R. Ž. mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai spėja, jog gaisras jos bute galėjo kilti nuo neužgesintos nuorūkos, nes tokio spėjimo nepatvirtina byloje esantys duomenys. Ji pažymi, kad gaisro jos bute techninio tyrimo specialistai neatliko, o atsisakius skirti ekspertizę gaisro priežasčiai nustatyti liko neištirta, nuo kieno nuorūkos – nuo jos brolio ar kito asmens – kilo gaisras, kurio metu jai buvo padaryta didelė žala. Byloje yra duomenys apie tai, kad prieš dvi valandas iki atvykimo gesinti gaisrą jos brolio telefonu buvo surinkti padriki skaičiai, o tai įpareigoja specialistų pagalba nustatyti laiką, per kurį gaisras nuo gaisro kilimo priežasties atsiradimo išsiplėtė iki tokio lygio, kuris buvo fiksuotas atvykus jį gesinti. Neatlikus tyrimo gaisro priežasčiai nustatyti negalima teigti, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai ir nebeliko galimybių jį papildyti. Taip pat, R. Ž. manymu, nepakanka apsiriboti ir nepakankamai motyvuota teismo medicinos specialistų išvada dėl jos brolio mirties priežasties ir tikslaus laiko, jo galimybių surinkti tam tikrus skaičius savo telefono klaviatūra, todėl tikslinga paskirti teismo medicininę ekspertizę. Visiškai paviršutiniškas jos brolio mirties ir gaisro jos bute tyrimas negali eliminuoti brolio nužudymo ir tyčinio buto padegimo galimybės, todėl būtina tyrimą atlikti išsamiai ir labai kruopščiai, dėl ko skundžiama nutartis naikintina ir ikiteisminis tyrimas atnaujintinas.

Teismo posėdyje atstovas prašo nukentėjusiosios skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Skundą nagrinėjantis teismas visų pirma pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu įtarti buvus nusikalstamą veiką, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais pagal BPK 212 str. 1 p. yra išimtinai prokuroro kompetencija. Prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami, tačiau prokurorui nėra privaloma nukentėjusiojo pozicija atitinkamais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis.

Iš skundo matyti, kad R. Ž. įsitikinusi, jog jos brolis R. Š. buvo nužudytas, jos butas padegtas, todėl mano, kad šiame ikiteisminiame tyrime tikslinga pakartotinai skirti teismo medicinos specialisto tyrimą R. Š. mirties priežasčiai nustatyti ir paskirti gaisro tyrimą. Tam pagrindo nėra.

Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančią specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) R. Š. mirė nuo ūmaus apsinuodijimo alkoholiu. Mirties metu buvę jo kūno sužalojimai – odos nubrozdinimai ir kraujosruva – mirčiai neturėjo jokios įtakos. Kiti kūno sužalojimai – odos nudegimai – buvo padaryti jau po R. Š. mirties, veikiant aukštai temperatūrai. Manydama, kad jos brolio mirties priežastis nebuvo tiksliai nustatyta, R. Ž. kreipėsi į ikiteisminį tyrimą kuravusią prokurorę 2013 m. gegužės 10 d. prašymu, kuriame, be kita ko, išdėstė savo abejones dėl brolio mirties priežasties tyrimo išsamumo. Tačiau specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) teismo medicinos ekspertas pakankamai išsamiai paaiškino savo ankstesnes išvadas ir paneigė R. Ž. 2013 m. gegužės 10 d. prašyme išdėstytas abejones dėl R. Š. mirties priežasties tyrimo išsamumo ir dar kartą patvirtino savo pirmines išvadas apie R. Š. mirties priežastį. Savo skunduose R. Ž. nenurodė iš esmės jokių daugiau mažiau įtikinamų duomenų, leidžiančių nors kiek suabejoti minėtų specialistų išvadų patikimumu bei išsamumu. Susipažinus su teismui pateiktos bylos dokumentais, matyti, kad specialistų išvados yra pagrįstos, atitinka kitus faktinius duomenis apie žuvusiojo gyvenimo aplinkybes ir būdą. Todėl abejoti atliktų R. Š. mirties priežasties tyrimų išsamumu, patikimumu bei objektyvumu nėra jokio pagrindo. Akivaizdu, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog R. Š. mirė dėl kažkokių trečiųjų asmenų veikos, todėl R. Ž. asmeninė nuomonė, pagrįsta tik jos spėliojimais, kad brolis galėjo būti nužudytas, yra visiškai nepagrįsta ir paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Iš medžiagoje esančios specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant tirti pateiktos suolo medžiagos skiautės, apdegusių R. Š. drabužių ir pusbačių poros degių skysčių (įskaitant naftos produktus) pėdsakų nebuvo rasta. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad gaisras R. Ž. bute galėjo būti sukeltas tyčia, kokio nors trečiojo asmens, nėra duomenų, kad būtų dingę kokie nors asmeniniai R. Š. ar R. Ž. daiktai, kad iki gaisro kilimo būtų buvęs padarytas koks nors nusikaltimas, kurio pėdsakus būtų galima bandyti sunaikinti tyčia padegant R. Ž. butą. Priešingai, bylos duomenys apie R. Š. gyvenimo būdą (jis piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais; tai jis darydavo vienas, pasislėpęs nuo kitų asmenų; slėpdamas tai jis paprastai užsidėdavo durų sklendę (netrukdančią jam pačiam išeiti iš buto) tam, kad kiti manytų, jog jo nėra namuose ir būtent taip, pagal liudytojos J. L. parodymus, buvo gaisro metu), jo sveikatą, elgesį įvykio dieną (gėrė alkoholinius gėrimus; rūkė; paskutinį kartą telefonu naudojosi prieš 2 valandas iki atvykimo gesinti gaisrą) ir kt. pagrįstai leidžia manyti, kad gaisras R. Ž. bute kilo dėl paties nukentėjusiojo neatsargumo, R. Š. namuose būnant vienam.

Pažymėtina, gaisro kilimo priežastis nebėra svarbi, t. y. nesvarbu, ar gaisras kilo dėl numestos neužgesintos cigaretės nuorūkos, ar dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, ar dėl trumpo elektros jungimosi, ar dėl kitos priežasties, nesusijusios su trečiųjų asmenų veika – nenustačius, kad R. Š. mirtis būtų galėjusi įvykti ir gaisras R. Ž. bute būtų galėjęs kilti dėl nenustatytų trečiųjų asmenų veikos, skirti ir atlikti naujus R. Š. mirties ir gaisro priežasties tyrimus nėra jokios prasmės.

Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė ir išsamiai išanalizavo ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, atliko objektyvų jų vertinimą ir detaliai argumentavo savo sprendimą. Teismo argumentai nekelia abejonių, nes teismas nuodugniai patikrino duomenų liečiamumą, leistinumą, jų pakankamumą, tarpusavio ryšį ir įvertino visų medžiagoje esančių duomenų visumą. Visi pirmosios instancijos teismo argumentai ir motyvai pakankamai išsamiai, detaliai ir aiškiai nurodyti skundžiamoje nutartyje, todėl aukštesnysis teismas jų nekartoja. Įvertinus visus ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis galima pagrįstai manyti, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika, kurios pasekmė būtų R. Š. mirtis ir R. Ž. bute kilęs gaisras. Būtent šiuo BPK 3 str. 1 d. 1 p. ir 212 str. 1 p. numatytu pagrindu ir buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas šioje medžiagoje. Nepasitvirtinus R. Ž. skunduose nurodytoms aplinkybėms apie galimas nusikalstamas veikas, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu pagrįstai nutraukė ikiteisminį tyrimą, o Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarimu ir skundžiama teismo nutartimi minėtas nutarimas teisingai buvo paliktas nepakeistu. Šiuo metu atlikti kokius nors procesinius veiksmus minėtoje medžiagoje nėra jokios prasmės.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes aukštesnysis teismas, sutikdamas su žemesniojo teismo motyvais ir argumentais bei pritardamas jiems konstatuoja, kad, priešingai, nei teigiama skunde, nagrinėdamas R. Ž. skundą žemesnysis teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos duomenis, tinkamai taikė teisės aktus, todėl priėmė teisės aktų nuostatas ir suformuotą teismų praktiką analogiškose bei panašiose bylose atitinkantį procesinį sprendimą. Toks sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, jis priimtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų, todėl naikinti jį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Atmesti R. Ž. skundą ir Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus