- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-06
- Bylos Nr.
- e2-219-760/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02680-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bajorinienė
- Atsakovas
- I. S.
- Advokatai
- Stanislava Jorudienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Edepol“ ieškinį atsakovei I. S., dėl individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Edepol“ ieškiniu prašo išspręsti ginčą ir tenkinti ieškovės ieškinį bei atmesti atsakovės darbo ginčų komisijai pateiktus reikalavimus kaip nepagrįstus objektyviais duomenimis. Prašo panaikinti 2024 m. rugsėjo 26 d. darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė dirbo kasininke parduotuvėje „09“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2024 m. birželio 28 d. Prekyba sekėsi gerai, tačiau ieškovei įtarimų pradėjo kelti nuolatinis čekių anuliavimas, taisymas, be to, darbas parduotuvėje tapo ne toks sklandus, nuolat trūko įvairių prekių. Patikrinus kasininkės darbo laikotarpį buvo užfiksuoti daugkartiniai čekių taisymai, panaikinimai. Esant tokiai situacijai, ieškovė buvo priversta reaguoti, bei sustabdyti bet kokių savo įsipareigojimų atsakovei vykdymą, įskaitant ir darbo užmokestį, kadangi įmonėje sutriko finansinių srautų judėjimas.
Ieškovės atstovai teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad įmonė nėra atsiskaičiusi su atsakove – 145,39 Eur atlyginimą už 2024 m. gegužės mėnesį, 1408 Eur paskaičiuoto darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas už 2024 m. birželio mėnesį. Sutinka su 2024 m. rugsėjo 26 d. darbo ginčų komisijos sprendime nurodytu paskaičiavimu dėl netesybų.
Atsiliepimas
Atsakovė prašo ieškovės ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti jos naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė bei teisme teigė, kad ieškovė jos atleidimo iš darbo dieną su ja galutinai neatsiskaitė, nesumokėjo 145,39 Eur atlyginimo už 2024 m. gegužės mėnesį bei 1408 Eur paskaičiuoto darbo užmokesčio už 2024 m. birželio mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Ji sutinka su 2024 m. rugsėjo 26 d. darbo ginčų komisijos sprendime nurodytais paskaičiavimais dėl darbo užmokesčio bei nepanaudotų atostogų. Tačiau atsižvelgiant į ieškovės teismui pateiktus dokumentus, prašo priteisti iš UAB „Edepol“ ne 100 Eur, o 145,39 Eur atlyginimą už 2024 m. gegužės mėnesį. Teigė, kad neturėjo atsiskaitymo lapelio ir negalėjo darbo ginčų komisijai nurodyti tikslios nesumokėto atlyginimo sumos. Kadangi ieškovė teismui pateikė dokumentus apie jos darbo užmokestį, prašo priteisti iš ieškovės sumas jau atskaičius mokesčius. Prašo priteisti iš ieškovės netesybas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas, darbo ginčas išspręstinas iš esmės.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad I. S. 2024 m. rugpjūčio 29 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisiją (toliau – Telšių darbo ginčų komisija), prašydama išieškoti iš UAB „Edepol“ nesumokėtą darbo užmokestį: 100 Eur atskaičius mokesčius už 2024 m. gegužės mėnesį, 1408 Eur (pagal Sodros duomenis, neatskaičius mokesčių), už birželio mėnesį ir netesybas.
Telšių darbo ginčų komisija 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-113-19571/2024 I. S. prašymą tenkino. Nutarė išieškoti jai iš UAB „Edepol“ 100 Eur darbo užmokesčio už 2024 m. gegužės mėnesį (suma nurodyta atskaičius mokesčius), 1408 Eur darbo užmokesčio ir kitų išmokų už 2024 m. birželio mėnesį (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) ir 500 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką (suma nurodyta neatskaičius mokesčių).
I. S. teisme palaikė 2024 m. rugpjūčio 29 d. prašyme darbo ginčų komisijai nurodytus reikalavimus. Patikslino, kad pagal ieškovės teismui pateiktus dokumentus, ieškovės skola už 2024 m. gegužės mėnesį sudaro ne 100 Eur, o 145,39 Eur, tokią sumą prašo priteisti iš ieškovės. Prašo priteisti iš ieškovės 1408 Eur darbo užmokestį už 2024 m. birželio mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, bei netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Ieškovė prašo šiuos atsakovės reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
Iš ieškovės atstovės, atsakovės paaiškinimų, rašytinių dokumentų nustatyta, kad 2022 m. balandžio 29 d. I. S. (buvusi pavardė O.) ir UAB „Edepol“ sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė buvo įdarbinta pardavėjos pareigose, darbą pradėjo dirbti nuo 2022 m. gegužės 2 d. Atsakovė dirbo parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojai minimalų valstybės nustatytą darbo užmokestį, papildomą priedą pagal pareiginius nuostatus ir motyvacinę sistemą, atlyginimą išmokant vieną kartą per mėnesį. Darbo sutartyje taip pat nurodyta, kad kasmetinių atostogų suteikimo tvarka, jų trukmė ir apmokėjimo sąlygos nustatomos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė įmonėje „Edepol“ dirbo nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2024 m. birželio 28 d. Atsakovė iš darbo buvo atleista pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). Tai patvirtina ir UAB „Edepol“ direktorės 2024 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) bei ieškovės atstovės paaiškinimai ir atsakovės parodymai.
Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo
Ieškovė prašo panaikinti Telšių darbo ginčų komisijos 2024 m. rugsėjo 26 d. priimtą sprendimą darbo byloje Nr. APS-113-19571/2024, tačiau šis ieškinio reikalavimas paliktinas nenagrinėtu.
Teismas, nagrinėdamas ieškinį, netikrina darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, o iš naujo nagrinėja tą patį ginčą, kurį nagrinėjo darbo ginčų komisija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019). Taigi, jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso (išskyrus atvejus, kai sprendimas ar jo dalis įvykdomi skubiai) bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas. Tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės išsprendžia teismas savo priimamu procesiniu dokumentu – sprendimu, o darbo ginčo išnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje reiškia, kad buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgijimo sąlyga. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (Darbo kodekso 231 straipsnio 4 dalis).
Dėl atsiskaitymo su darbuotoju pasibaigus darbo sutarčiai
Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Darbo kodekso 127 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad darbuotojas įgyja teisę į kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas darbo sutarties nutraukimo dieną.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad kai darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, reikšdamas reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, tai, vadovaujantis Darbo kodekso 214 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisykle, tam tikrų ginčui išspręsti svarbių aplinkybių, be kita ko, aplinkybių, kokio dydžio buvo šiam darbuotojui priklausantis darbo užmokestis ir ar šis darbo užmokestis jam buvo iki galo išmokėtas, įrodinėjimo našta tenka darbdaviui, nes šis organizuoja jam pavaldžių darbuotojų darbą, veda darbo laiko ir buhalterinę apskaitą, turi ar gali lengviau nei darbuotojas gauti atitinkamus įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.
Atsakovė nurodė, kad darbdavys nei darbo sutarties nutraukimo dieną nei vėliau su ja neatsiskaitė, nesumokėjo likusią 145,39 Eur sumą (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio už 2024 m. gegužės mėnesį bei 1408 Eur sumą (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2024 m. birželio mėnesį bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Ieškovės atstovė direktorė A. D. pripažino, kad nutraukus darbo sutartį su atsakove, įmonė iki šiol nėra atsiskaičiusi su atsakove ir liko skolinga atsakovės nurodytą darbo užmokestį už 2024 m. gegužės ir birželio mėnesį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
Iš ieškovės pateiktos I. S. asmens kortelės, pažymos apie kasmetinių atostogų likutį, 2024 m. birželio mėnesio atlyginimo lapelio, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad ieškovė už 2024 m. birželio mėnesį atsakovei paskaičiavo 924,00 Eur atlyginimą ir 484,00 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas (11 darbo dienų), viso priskaičiavo 1408,00 Eur sumą. Buvo išskaičiuota 487,40 Eur suma (180,60 Eur - pajamų mokestis, 98,28 Eur - PSD, 176,28 Eur - VSD, 42,24 Eur - pensijos kaupimas). Viso atsakovei už 2024 m. birželio mėnesį buvo paskaičiuota išmokėti 910,60 Eur suma (atskaičius mokesčius). Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (2024 m. birželio mėnesio atlyginimo lapelis) patvirtina, kad ieškovė atsakovei už 2024 m. gegužės mėnesį nesumokėjo 145,39 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė iki šiol nesumokėjo atsakovei 145,39 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio už 2024 m. gegužės mėnesį ir 1408 Eur sumą (neatskaičius mokesčių) arba 910,60 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio už 2024 m. birželio mėnesį bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Yra pagrindas šias su darbo santykiais susijusias išmokas priteisti atsakovei iš ieškovės. Atsakovei priteistinos sumos jau atskaičius mokesčius, tai yra 145,39 Eur darbo užmokesčio už 2024 m. gegužės mėnesį ir 910,60 Eur darbo užmokesčio už 2024 m. birželio mėnesį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
Dėl darbdavio pareigos mokėti netesybas
DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.
Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės netesybas. Atsiliepime nurodė, kad darbo ginčų komisijos priteistos 500 Eur netesybos yra aiškiai per mažos, tačiau su šiuo sprendimu sutiko. Darbo ginčą nagrinėjant iš naujo, prašo netesybų dydį nustatyti teismo nuožiūra. Ieškovės atstovė sutinka mokėti atsakovei darbo ginčų komisijos paskaičiuotas 500 Eur dydžio netesybas.
Telšių darbo ginčų komisija 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimu nutarė išieškoti iš UAB „Edepol“ I. S. 500 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką. Tačiau šis netesybų dydis neatitinka bei DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytam dydžiui, nei Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo formuojamai praktikai dėl šio darbo kodekso straipsnio taikymo.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad DK 147 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka „privalo mokėti netesybas“ rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas kai yra susiklosčiusios šios aplinkybės: 1) darbo santykių pasibaigimas, 2) vėlavimas atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Toks imperatyvus minėtos teisės normos pobūdis ir jos aiškinimas leidžia įgyvendinti ir pagrindinius darbo teisiniams santykiams taikomus teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principus (DK 2 straipsnio 1 dalis). Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022).
Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti nustatytą netesybų dydį. Nurodė, kad darbdavio ekonominė padėtis nėra pagrindas plačiai aiškinti minėtą teisės normą ir spręsti dėl joje nustatytos sankcijos sumažinimo. Pažymėjo, kad nėra pagrindo remtis kasacinio teismo praktika dėl netesybų mažinimo, nes nurodyta praktika buvo formuojama dėl ankstesnio Darbo kodekso (galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d.) 141 straipsnio 3 dalies, kuri iš esmės skiriasi nuo DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos taikymo, nes anksčiau galiojusioje teisės normoje konkretus laikotarpis, už kurį priteisiamos netesybos, nebuvo nustatytas.
Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad I. S. buvo atleista 2024 m. birželio 28 d., taigi, jos darbo santykiai su UAB „Edepol“ yra pasibaigę. Darbdavys UAB „Edepol“ pasibaigus darbo santykiams neatsiskaitė su atsakove. Sprendimo priėmimo dienai, uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra daugiau kaip septyni mėnesiai. Iš asmens kortelės bei pažymos apie atsakovės vidutinį darbo užmokestį nustatyta, kad atsakovės vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis yra 924 Eur, o vidutinis dieninis darbo užmokestis 44,71 Eur (neatskaičius mokesčių). Ieškovė atsakovei liko neatsiskaičiusi viso 1055,99 Eur (atskaičius mokesčius). Nesumokėta suma yra didesnė nei vieno mėnesio vidutinis atsakovės darbo užmokestis, todėl netesybų dydis skaičiuotinas tokia tvarka - atsakovės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš 6 uždelstų mėnesių skaičiaus. Atsakovei iš ieškovės priteistinos 5544 Eur (924 Eur × 6 mėn. = 5544 Eur) netesybos (neatskaičius mokesčių).
Byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovė su atsakove neatsiskaitė laiku būtent dėl darbuotojo, tai yra atsakovės kaltės.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad buvo priversta sustabdyti bet kokių savo įsipareigojimų atsakovei vykdymą, įskaitant ir darbo užmokestį, kadangi įmonėje sutriko finansinių srautų judėjimas. Nurodė, kad patikrinus kasininkės darbo laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio iki 2024 m. birželio mėnesio, užfiksuota, jog 2023 m. rugpjūčio mėnesį čekių buvo taisyta už 4 443,10 Eur sumą, 2023 m. rugsėjo mėnesį - už 12 757,51 Eur sumą, 2023m. spalio mėnesį - už 12 774,85 Eur sumą, 2023 m. lapkričio mėnesį - už 9 029,02 Eur sumą, 2023 m. gruodžio mėnesį - 3 461,25 Eur, 2024 m. sausio mėnesį - už 6 150,81 Eur sumą, 2024 m. vasario mėnesį - už 5 060,29 Eur sumą, 2024 m. kovo mėnesį - už 2 069,32 Eur sumą, 2024 m. balandžio mėnesį - už 6 573,65 Eur sumą, 2024 m. gegužės mėnesį - 14 691,62 Eur, 2024 m. birželio mėnesį - 1 744,97 Eur. Nurodė, kad klaidingų bei panaikintų kasos kvitų suvestinės įrodo, kad buvo daromi klaidų taisymai bei kvitų naikinimai.
Atsakovė teigė, kad jokių įmonės lėšų nepasisavino, jokių drausminių nuobaudų jai nebuvo taikyta. Ieškovės samprotavimai apie galimai pinigų iš kasos pasisavinimą yra išgalvoti. Nurodė, kad nei pradedant dirbti pardavėjos - kasininkės pareigose, nei atleidžiant iš darbo, nebuvo atliekami jokie patikrinimai, oficialūs perdavimai. Apie kažkokius trūkumus niekas jos neinformavo, tai sužinojo gavusi ieškinį. Ieškovės pateikta suvestinė neturi nieko bendro su galimais trūkumais parduotuvėje, kurie realiai nebuvo nustatyti. Dėl kasos čekių anuliavimo paaiškino, kad ieškovė netinkamai ir neatsakingai organizavo parduotuvės darbą. Prekių kainas ieškovės pavedimu nustatydavo buhalterija, tačiau kol ji atsiųsdavo kainas, užtrukdavo nemažai laiko. Todėl siekiant sužinoti konkrečios prekės kainą, ją nuskenuodavo kasos aparatu, parodytą kainą rašydavo ant lapelių ir klijuodavo ant prekių, o kasoje ją pašalindavo, nes ši prekė nebuvo parduodama pirkėjui, o buvo patikrinama tik jos kaina. Be to, pirkėjų prašymu nuskenuodavo prekes ir sužinodavo prekių kainas, ar prekių likutį. Atsakovė nurodė, kad parduotuvėje dirbo ne tik ji, bet ir vedėja bei dar viena pardavėja.
Teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovė yra kalta dėl ieškovės vėlavimo su ja atsiskaityti. Ieškovė nepateikė šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Šiuo atveju kasos kvitų suvestinės neįrodo, kad atsakovė padarė įmonei žalą, kad dėl jos kokių tai neteisėtų veiksmų ieškovė negalėjo su ja atsiskaityti. Ieškovės atstovai nagrinėjant bylą akcentavo, kad teismas privalėjo ištirti aplinkybes, kodėl pablogėjo įmonės finansinė padėtis, kas lėmė jos blogą finansinę situaciją, aiškintis, ar įmonę faktiškai valdė dabartinė vadovė, ar anksčiau dirbęs vadovas, kas buvo atsakingas už parduotuvių veiklą ir pan., tačiau pažymėtina, kad teismas nenagrinėjo ginčo tarp įmonės ir jos vadovų, todėl šioje byloje šios aplinkybės nėra reikšmingos. Teismas privalėjo išsiaiškinti, ar atsakovė yra kalta dėl ieškovės vėlavimo su ja atsiskaityti.
Nors byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad įmonės „Edepol“ finansinė padėtis yra sunki, iš Liteko duomenų nustatyta, kad teismas yra priėmęs nutartį iškelti įmonei bankroto bylą, kuri dar nėra įsiteisėjusi, tačiau kaip buvo nurodyta anksčiau, teismų praktikoje yra konstatuota, kad darbdavio ekonominė padėtis nėra pagrindas spręsti netesybų sumažinimo. Pažymėtina, kad darbo teisiniuose santykiuose teismas siekia apsaugoti ekonomiškai silpnesnės darbo teisinių santykių šalies – darbuotojo teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju atsakovė pas ieškovę dirbo pardavėja, ji neturėjo jokios objektyvios galimybės daryti esminę įtaką ieškovės turtinei padėčiai. Vykdydamas verslą siekiant pelno, darbdavys prisiima ir šio verslo netinkamo vedimo, arba netinkamų verslo aplinkybių susidarymo, riziką. Vien dėl to, kad darbdavys nepakankamai gerai vystė savo verslą ir dėl to turi finansinių sunkumų, negali nukentėti ekonomiškai silpnesnė darbo teisinių santykių šalis – darbuotojas.
Darbo kodekso 231 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Todėl šiam teismo sprendimui įsiteisėjus netenka galios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisijos 2024 m. rugsėjo 26 d. priimtas sprendimas darbo byloje Nr. APS-113-19571/2024.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Ieškovės ieškinį atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidas advokatės pagalbai apmokėti, pateikė apmokėjimą pagrindžiantį dokumentą – 2024 m. lapkričio 12 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitą.
Teismui atmetus ieškinį, atsakovei iš ieškovės priteistinos jos turėtos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teismo vertinimu, atsakovės prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis yra pagrįstas, nėra pagrindo šias išlaidas mažinti.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (7,93 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), šios išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Palikti nenagrinėtu uždarosios akcinės bendrovės „Edepol“ ieškinio reikalavimą dėl Telšių darbo ginčų komisijos 2024 m. rugsėjo 26 d. priimto sprendimo darbo byloje Nr. APS-113-19571/2024 panaikinimo.
Atmesti uždarosios akcinės bendrovės „Edepol“ ieškinį dėl atsakovės I. S. reikalavimo priteisti darbo užmokestį ir kitas išmokas bei netesybas ir darbo ginčą išspręsti iš esmės.
Priteisti I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Edepol“ 145,39 Eur darbo užmokesčio už 2024 m. gegužės mėnesį ir 910,60 Eur darbo užmokesčio už 2024 m. birželio mėnesį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas (sumos nurodytos atskaičius mokesčius).
Priteisti I. S. iš uždarosios akcinės bendrovės „Edepol“ 5544 Eur netesybas už šešių uždelstų mėnesių laikotarpį (suma nurodyta neatskaičius mokesčių).
Priteisti atsakovei I. S. iš uždarosios akcinės bendrovės „Edepol“, 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.