Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys su priedais atsakovui A. L. įteiktas 2011 m. gruodžio 23 d. per darbovietę. Pasibaigus nustatytam atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, atsiliepimas iš atsakovo negautas. Tokiu atveju tenkinamas ieškovo prašymas priimti atsakovo atžvilgiu sprendimą už akių (CPK 285 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Atlikus formalų byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimą, nustatyta, kad atsakovas 2009 m. rugpjūčio 1 d. išdavė ieškovui paprastąjį vekselį, nurodydamas, jog jis iki 2009 m. gruodžio 31 d. privalo sumokėti vekselio turėtojui 40 000 Lt (b. l. 4). 2010 m. birželio 26 d. raštu ieškovas ragino atsakovą gera valia padengti skolą (b. l. 3), tačiau byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų įvykdęs prievolę ar jos dalį.

Vekselis – vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Įstatyme nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d., 3 str. 2 p., 77 str. 2 p., CK 1.105 str. 1 d.), reiškia tai, jog vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtinta prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį, nes vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisinių santykių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-311/ 2008). Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai, todėl ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo įrodyti, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011).

Paprastasis vekselis – toks vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 4 d.). Vienašalis sandoris turi visus paprastojo vekselio turiniui keliamus rekvizitus (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 str.). Atsakovas nepateikė pakvitavimo ir kitokio dokumento, patvirtinančio piniginės prievolės įvykdymą (vekselyje nurodytos pinigų sumos sumokėjimą) (CK 6.65 str., ĮPVĮ 41 str.). Tai sudaro teisinį pagrindą priteisti iš jo ieškovui 40 000 Lt skolą (CK 6.38 str. 1 d.).

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 % metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą atlieka kompensacinę funkciją. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (2000 m. CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo pasekmių.

Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių 50 straipsnio 2 punktas numato, kad vekselio turėtojas gali reikalauti, kad asmuo, kuriam jis pareiškė reikalavimus, sumokėtų 6 % dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo mokėjimo termino pabaigos. Kadangi daugiau visada apima mažiau (6 % > 5 %), ieškovo pageidavimu jam iš atsakovo priteisiamos 5 % metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti terminas praleistas, kas sudaro 3 797,26 Lt {[(40 000 Lt x 0,05) ÷ 365 k. d.] x 693 k. d.}.

Iš atsakovo taip pat priteisiamos 5 % dydžio procesinės metinės palūkanos už priteisiamą mokėjimų sumą (40 000 Lt + 3 797,26 Lt) skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. lapkričio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1-2 d., 6.210 str. 1 d.).

Visiškai patenkinus materialinius reikalavimus, iš atsakovo ieškovui priteisiamas 1 200 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.) (b. l. 2, 6), o į valstybės biudžetą – 114 Lt (3 797,26 Lt x 0,03) žyminio mokesčio, kurio ieškovas nemokėjo, ir 19,80 Lt pašto išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str., LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).

Priėmus sprendimą ieškovo naudai, jo prašymu 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki sprendimo už akių įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 150, 185, 259, 263-270, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui S. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), 40 000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų) skolą, 5 % (penkių procentų) metines palūkanas už sumą, kurios mokėjimo terminas praleistas, t. y. 3 797,26 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt septynis litus 26 ct.), 5 % (penkių procentų) dydžio metines procesines palūkanas už priteistiną 43 797,26 Lt sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. lapkričio 24 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo (visos sumos grąžinimo), ir 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas: 114 Lt (vieną šimtą keturiolika litų) žyminio mokesčio ir 19,80 Lt (devyniolika litų 80 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsakovo A. L. (ne)kilnojamajam turtui, lėšoms pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo už akių įvykdymo.

Ieškovas S. Radžvilas per 30 d. nuo sprendimo priėmimo turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti atsakovui A. L., kad jis negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 d. nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 287 straipsnio nustatyta tvarka.

Sprendimo už akių patvirtintas kopijas per 3 dienas nuo jo priėmimo išsiųsti bylos šalims.