Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2009-12-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-914-648/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-12-15
Bylos Nr.
1-914-648/2009
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-01165-2009-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Pažarskis
Nukentėjusysis
R. T.
Kaltinamasis
R. T.
Advokatai
Algirdas Gurauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-914-648/09Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01165-2009-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.3. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio mėn. 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto antros apylinkės teismo teisėjas Artūras Pažarskis, sekretoriaujant Gintarei Selezniovaitei, dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei, mažamečio nukentėjusiojo R. T. atstovui Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistui Juozui Kerui , gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui, kaltinamajam R. T. , neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. T., gim. (duomenys neskelbtini); a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis; Lietuvos Respublikos pilietis; vedęs; dirbantis pagal individualios veiklos pažymėjimą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1992-06-22 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d..

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. nežymiai sužalojo mažametį 2009-05-20 dienos metu, (duomenys neskelbtini), ne mažiau 3 kartų, delnais sudavė mažamečiui R. T. , gim. (duomenys neskelbtini), per veidą, taip padarė nukentėjusiajam R. T. kraujosruvas odoje veido dešinėje pusėje ir kairės ausies srityje, odos įdrėskimą kaktoje, tokiais savo veiksmais padarė mažamečiui R. T. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. T. kaltu prisipažino ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su savo motina, broliu, sutuoktinė, sūnumi R. ir dukra A.. Tą dieną R. buvo paliktas prižiūrėti sesę, nes jis turėjo išvykti darbo reikalais. Grįžęs namo jis užklupo sūnų žiūrint neleistinus kanalus. Sesės tinkamai neprižiūrėjo. Dar buvo prisikaupę daug pastabų. Po kurio laiko jis trumpam išėjo, po to grįžo, o į jo pastabą nebuvo sureaguota. Norėjo su diržu įkrėsti į užpakalį. Vaikas išsisukinėjo, todėl sutrenkė jam delnais per veidą ir dar kažkur. Į veidą trenkė vieną ar du kartus, bet tiksliai nepamena. Po įvykio vaiko atžvilgiu smurto nevartojo. Iki įvykio buvo vartojamas smurtas, bet buvo mušama diržu. Jis daugiau prieš savo vaikus rankos nekels, jis smerkia šį savo poelgį, padarė išvadas, tai nebepasikartos.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo ir jo atstovo parodymais, liudytojos parodymais, rašytiniais įrodymais

Mažametis nukentėjusysis R. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, apklausos metu patvirtino, kad 2009 gegužės 20 d. apie 19.00 val., jo pamotė išvažiavo į chorą, o tėtis paprašė prižiūrėti sesę A., bet jis žiūrėjo filmukus per uždraustus kanalus. Tada tėtis jį užklupo bežiūrintį televizorių, bet nieko nesakęs paėmė piniginę ir išvažiavo. Užklupęs antrą kartą ir pamatęs, kad sesė laisto vandenį, atėjo pas jį kambarį, paėmė jį už plaukų ir pradėjo tampyti, mušti į pilvą, į galvą, į veidą, kaktą. Kiek kartų sudavė į galvą nepamena, o į pilvą kokius du kartus. Jis tuo metu nesigynė, nes bijojo tėvo, nes tai jau nebe pirmas kartas, kai tėtis jį muša. Tėtis tądien buvo blaivus. Mušdamas dar visaip peikė žodžiu. Po to jis išvažiavo pasiimti pamotės, o grįžęs dar bandė jį mušti, bet pamotė užstojo. Po viso to jis pasiklojo lovą tamsoje ir nuėjo miegoti (b.l. 9-12).

Nukentėjusiojo R. T. atstovas Juozas Keras teisme parodė, kad įvykio nematė, tačiau po įvykio ant R. T. veido matėsi nubrozdinimai, mėlynės. Daugiau tiesioginių pranešimų apie smurtą šeimoje nėra. Vaikas su tėvu šiuo metu bendrauja normaliai, tarp jų yra ryšys.

Liudytoja Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja G. J. teisme parodė, kad R. matė 2009 m. gegužės 20 d., kai į VTAT paskambino ir pasakė, kad į mokyklą atėjo sumuštas vaikas. Buvo susisiekta su mokyklos direktore. Patarta kvieti pareigūnus. Direktorė parašė pareiškimą. Juozas bandė skambinti tėčiui, bet šis pasakė, kad neturi laiko, o ji kalbėjo su vaiku. Pirma vaiko reakcija buvo – tik nieko nedarykit, tik nieko nesakykit. Vaikas pasakė, kad 2009-05-20 jį sumušė tėtis, už tai, kad jis buvo paliktas prižiūrėti sesę, o grįžęs į namus tėtis aptiko prilaistyta vandens ir kad netinkamai prižiūrėjo sesę. Buvo mušta į veidą, matėsi guzas galvoje ir sužalota ausis.

Vilniaus Sausio 13-osios vidurinės mokyklos direktorės pareiškimas patvirtina, kad mokyklos administracija kreipėsi į policiją dėl to, kad moksleivis R. T. 2009-05-21 į mokyklą atėjo sumušta dešine veido puse, sužalota kaire ausimi, mušimo žymėmis ant kaklo, mėlynėmis ir kraujosruvomis. Pareiškime nurodyta, jog berniukas prisipažino, kad jį taip sumušė tėvas, mušė kumščiu į veidą, pampė už plaukų. Rokas mokykloje sumuštas pastebėtas ne pirmą kartą, jis prisipažino, kad namuose yra mušamas (b.l. 2).

2009-05-21 M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2042/09(01) patvirtina, kad R. T. padarytos kraujosruvos odoje veido dešinėje pusėje ir kairės ausies srityje, odos įdrėskimas kaktoje, galimai tiriamojo nurodytu laiku (2009-05-20). Kraujosruvos padarytos kietais bukais daiktais, odos įdrėskimas padarytas bukabriauniu daiktu. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. R. T. rankose savigynos žymių nekonstatuotina (b.l. 15-16).

Ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. T. padarė jam inkriminuojamą veiką. Kaltinamojo, mažamečio nukentėjusiojo R. T. , jo atstovo J. K. , liudytojos G. J. parodymais, specialisto išvada, rašytiniais įrodymais, yra įrodyta, kad kaltinamasis R. T. 2009-05-20 namuose , (duomenys neskelbtini), sumušė mažametį savo sūnų R., jam suduodamas delnais ne mažiau 3 kartų per veidą, taip padarė nukentėjusiajam R. T. kraujosruvas odoje veido dešinėje pusėje ir kairės ausies srityje, odos įdrėskimą kaktoje, tokiu būdu padarė sūnui nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Bylos duomenys rodo, kad R. T. yra gimęs (duomenys neskelbtini), tai yra jis yra mažametis, todėl kaltinamojo R. T. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 d.

Dėl bausmės

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors prokurorė baigiamosiose kalbose prašė kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyti tai, kad veika padaryta mažamečiui, tai nelaikytina sunkinančia aplinkybe, kadangi pagal LR BK 140 str. 2 d. dispozicija mažametystė yra nusikaltimo sudėties kvalifikuojantis požymis.

Skirdamas bausmę, teismas vertina visas bylos aplinkybes, atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir tai, kad sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, baustas administracinė tvarka už KET pažeidimus tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi ( b. 1. 35-45), teisiamas pirmą kartą (ankstesnis teistumas yra išnykęs) (b.l.29), yra vedęs, dirba, augina du mažamečius vaikus, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b.l. 33); į Vilniaus m. psichikos sveikatos konsultacinio centro įskaitą neįrašytas ir Vilniaus m. psichikos sveikatos centro stacionare nesigydė (b.l. 32); VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje nesigydė (b.l. 34). LR BK 140 str. 2 d. yra numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už bausmės vidurkį. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskyrus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. ir 2 d. atidėti R. T. laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskirti įpareigojimą - be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti R. T. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti R. T. laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Palikti kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus miesto antros apylinkės teisme.

Teisėjas Artūras Pažarskis