- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-05
- Bylos Nr.
- I-4402-583/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00521-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Deglas“
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, G. T.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,
2018 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Deglas“ patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir G. T., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Deglas“ (toliau – ir pareiškėjas) su patikslintu skundu kreipėsi į teismą prašydamas:
1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos skyrius) 2018 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. VRE_SP1-965 „Dėl G. T. duomenų netikslinimo pagal uždarosios akcinės bendrovės „Deglas“ prašymą“;
2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. (10.10)I-2383 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018-02-22 sprendimo Nr. VRE-SP-965 panaikinimo“;
3) įpareigoti atsakovą patikslinti G. T. valstybinio socialinio draudimo pabaigos 2017 m. kovo 31 d. duomenis apie draudžiamąsias pajamas iš 2808,31 Eur į 0,00 Eur pagal pareiškėjo 2018 m. sausio 26 d. PT elektroninį prašymą Nr. 102 AS-1;
4) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde teigia, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – ir Komisija) 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. DGKS-2408 patvirtino taikos sutartį tarp jo ir G. T.. Minėto sprendimo 2 bei 3 punktuose nustatyta, kad pareiškėjas įsipareigoja atlyginti ieškovo G. T. patirtą neturtinę žalą – 3000 Eur, patirtos neturinės žalos atlyginimą pervedant į jo atsiskaitomąją banko sąskaitą. Pareiškėjui įvykdžius taikos sutarties 2 ir 3 punktus, likusių reikalavimų G. T. UAB „Deglas“ atžvilgiu darbo byloje atsisako. Pareiškėjas nurodo, kad bankiniu pavedimu sumokėjo taikos sutartyje nustatytą 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Minėtos taikos sutarties įvykdymo pasekoje pareiškėjas patikslino G. T. valstybinio socialinio draudimo pabaigos duomenis apie draudžiamąsias pajamas iš 2808,31 Eur į 0,00 Eur. Klaipėdos skyrius 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VRE_SP1-965 nusprendė netikslinti G. T. draudžiamųjų pajamų pagal pareiškėjo 2018 m. sausio 26 d. elektroninį prašymą Nr. 102 AS-1. Minėtame sprendime Klaipėdos skyrius akcentuoja, jog taikos sutartyje sąlyga, jog G. T. atsisako priskaičiuoto darbo užmokesčio ir kitų sumų, susijusių su darbo santykiais neaptarta, todėl nėra pagrindo tenkinti pareikėjo 2018 m. sausio 26 d. prašymo. Klaipėdos skyriaus sprendimas buvo apskųstas neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka, kadangi jis prieštarauja Komisijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo turiniui. VSDFV išnagrinėjusi pareiškėjo skundą 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. (10.10) I-2383 nutarė, kad Klaipėdos skyriaus 2018 m. vasario 22 d. sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl skundą atmetė.
Atkreipia dėmesį, jog iš Komisijos sprendimo turinio akivaizdu, jog G. T. taikos sutartimi atsisakė darbo užmokesčio ir kitų sumų susijusių su darbo santykiais, tai neabejotinai reiškia, kad jis taip pat sutiko, jog pareiškėjas jo atžvilgiu nemokės valstybinio socialinio draudimo įmokų. Pareiškėjo nuomone VSDFV 2018 m. balandžio 17 d. sprendimas yra be teisinės motyvacijos bei argumentacijos, todėl neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) ir prieštarauja pamatiniam teisės principui – ex iniuria ius non oritu (iš neteisės negali atsirasti teisė). Pareiškėjo nuomone minėtos aplinkybės įrodo, kad atsakovo 2018 m. vasario 22 d. sprendimas bei VSDFV 2018 m. balandžio 17 d. sprendimai yra nepagrįsti, todėl naikintini.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nepalaiko jame nurodytų argumentų, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog 2018 m. sausio 26 d. buvo gautas pareiškėjo PT elektroninis prašymas Nr. 102 AS-1 dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo, kuriame prašoma patikslinti G. T, valstybinio socialinio draudimo pabaigos 2017 m. kovo 31 d. duomenis apie draudžiamąsias pajamas iš 2808,31 Eur į 0,00 Eur, valstybinio socialinio draudimo įmokas iš 1128,38 Eur į 0,00 Eur. Pareiškėjas minėtą prašymą grindė Komisijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. DGKS-2408, darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščiu ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiu. Komisijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu nuspręsta patvirtinti pareiškėjo bei G. T. pasirašytą taikos sutartį ir darbo bylos nagrinėjimą nutraukti. Remiantis minėtos taikos sutarties turiniu matyti, jog pareiškėjas įsipareigojo atlyginti G. T. patirtą neturtinę žalą, o jam įvykdžius minėtą įsipareigojimą G. T. atsisakė likusių reikalavimų pareiškėjo atžvilgiu.
Klaipėdos skyrius pažymi, jog pareiškėjo pateiktame darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraštyje nurodyta, kad G. T. už 2017 m. kovo mėn. apskaičiuota 2808,31 Eur suma, kuri sutampa su į registro duomenų bazę įrašytais duomenimis apie jo draudžiamąsias pajamas. Pareiškėjo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje už 2017 m. kovo mėn. nurodytas G. T. darbo laikas – 23 dienos (183 valandos). Dokumentų kurie įrodytų, kad minėtas asmuo nedirbo ir jam apskaičiuotos nulinės draudžiamosios pajamos už 2017 m. kovo mėn. pareiškėjas nepateikė. Atkreipia dėmesį, kad minėtu sprendimu patvirtintoje taikos sutartyje nėra numatyta, jog G. T. atsisako priskaičiuoto darbo užmokesčio ir kitų sumų, susijusių su darbo santykiais. Įvertinus minėtas aplinkybes bei vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais, 2018 m. vasario 22 d. priimtas sprendimas Nr. VRE_SP1-965 „Dėl G. T. duomenų netikslinimo pagal uždarosios akcinės bendrovės „Deglas“ prašymą“, kuriuo pagrįstai nutarta netenkinti pareiškėjo 2018 m. sausio 26 d. prašymo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nepritaria jame išdėstytiems argumentams, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Akcentuoja, jog Komisijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. DGKS-2408 patvirtintoje taikos sutartyje nėra pažymėta, kad G. T. atsisako priskaičiuoto darbo užmokesčio ir kitų sumų, susijusių su darbo santykiais. Minėta taikos sutartimi pareiškėjas tik įsipareigojo atlyginti G. T. patirtą neturtinę žalą. VSDFV nuomone ši ir kitos atsiliepime nurodytos aplinkybes patvirtina, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi nutarta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl atsakovo 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VRE_SP1-965 „Dėl G. T. duomenų netikslinimo pagal uždarosios akcinės bendrovės „Deglas“ prašymą“ ir VSDFV 2018 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. (10.10)I-2383 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018-02-22 sprendimo Nr. VRE-SP-965 panaikinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo. Minėtais sprendimais Klaipėdos skyrius atsisakė tenkinti pareiškėjo 2018 m. sausio 26 d. elektroninį prašymą Nr. 102 AS-1, kuriuo prašyta patikslinti G. T. duomenis apie draudžiamąsias pajamas bei valstybinio socialinio draudimo įmokas, o VSDFV išnagrinėjusi pareiškėjo skundą neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka, nutarė palikti galioti atsakovo 2018 m. vasario 22 d. sprendimą nepakeistu.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusiu nuo 2018-01-01 iki 2018-04-01) 34 straipsnio 3 punktas teigia, kad VSDFV teritoriniai skyriai tvarko apdraustųjų asmenų duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre ir kontroliuoja šių duomenų keitimo pagrįstumą, suteikia apdraustiesiems asmenims asmens socialinio draudimo numerį, šio įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatytais pagrindais registruoja draudėjus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 „Dėl Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 8 punkte numatyta, jog registro tvarkytoja (-os) yra Fondo valdyba ir Fondo administravimo įstaigos. Registro tvarkytojas atlieka Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatytas funkcijas, turi šio įstatymo nustatytas teises ir pareigas, yra asmens duomenų tvarkytojas, taip pat atlieka šias funkcijas: 1) tvarko registrui pateiktų dokumentų archyvą, užtikriną jo apsaugą; 2) konsultuoja asmenis registro objektų įregistravimo registre (išregistravimo iš registro) ir registro duomenų teikimo klausimais; 3) atlieka registro duomenų ir dokumentų rizikingumo vertinimo analizę Nuostatų 84 punkte nustatyta tvarka; 4) teikia registro duomenis duomenų gavėjams pagal registro duomenų prašymus (vienkartinio teikimo atveju).
VSDĮ 17 straipsnio 3 dalis įpareigoja draudėjus vietos mokesčių administratoriui ir Fondo administravimo įstaigoms pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius. Duomenų teikėjai, teikdami duomenis, informaciją ir dokumentus, vadovaudamiesi su registro valdytoju sudarytomis sutartimis, privalo: 1) teikti duomenis, informaciją ir dokumentus registro valdytojui pagal duomenų teikimo sutartyse, sudarytose su registro valdytoju, nustatytus terminus ir duomenų formatus; 2) užtikrinti, kad teikiami duomenys, informacija ir dokumentai būtų tikslūs ir nuolat atnaujinami; 3) atsakyti už teikiamų duomenų, informacijos ir dokumentų tikrumą ir teisingumą; 4) registro valdytojo ar registro tvarkytojo prašymu pateikti patikslintus (atnaujintus) duomenis, informaciją ir dokumentus (Nuostatų 56 punktas). Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog valstybiniu socialiniu draudimu apdraustųjų asmenų duomenis tvarko VSDFV bei jos teritoriniai skyriai ir už apdraustųjų asmenų duomenų teisingumą bei tikrumą atsakingi yra duomenų teikėjai.
Vadovaujantis Nuostatų 92 punktu, registro duomenys keičiami ir kaupiami registre, senus įrašus pakeičiant, papildant naujais arba pašalinant. Ištaisomi tik netikslūs, klaidingi, neišsamūs registro duomenys. Jeigu naudojamasi kitų registrų, kadastrų, klasifikatorių ar valstybės informacinių sistemų duomenimis, naudojamasi ir jų registro objektui suteiktu identifikavimo kodu. Netikslus duomenys ir informacija gali būti tikslinami registro valdytojo nustatyta tvarka suinteresuoto asmens (duomenų gavėjo, susijusio registro arba valstybės informacinės sistemos valdytojo, tvarkytojo, duomenų teikėjo ar kito asmens, kurio duomenys saugomi registre) iniciatyva, gavus prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus (Nuostatų 93.3 punktas). Nuostatų 84 punktas reglamentuoja, kad registro tvarkytojas, gavęs Nuostatuose nurodytus duomenis, informaciją ir (ar) dokumentus (kai duomenys, informacija ir (ar) dokumentai teikiami tiesiogiai registro tvarkytojui), registro valdytojo nustatyta tvarka atlieka duomenų rizikingumo vertinimo analizę, kurios metu įvertina, ar pateikti duomenys, informacija ir (ar) dokumentai yra teisingi ir pagrįsti, taip pat patikrina, ar nėra faktinių aplinkybių, dėl kurių negalima įregistruoti registre registro objekto ar įrašyti registro duomenų. Jeigu tokių faktinių aplinkybių nėra, registro tvarkytojas priima sprendimą įregistruoti registre registro objektą, priešingu atveju praneša duomenų teikėjui apie duomenų neįrašymo priežastis ir nustato terminą, per kurį turi būti pašalinti trūkumai arba pateikti patikslinti duomenys, informacija ir (ar) dokumentai, teisingumo ir pagrįstumo įrodymai. Jeigu per nustatytą terminą trūkumai nepašalinami ar nepateikiami patikslinti duomenys, informacija ir (ar) dokumentai arba atliekant patikrinimą pareikalaujama duomenų, informacijos ir (ar) dokumentų teisingumo bei pagrįstumo įrodymų, arba iš turimų dokumentų, kitų įrodymų nustatoma, kad pateikti klaidingi ar nepagrįsti duomenys, informacija ir (ar) dokumentai, registro tvarkytojas atsisako įregistruoti registre, išregistruoti iš jo registro objektą arba įrašyti registro duomenis ar jų pakeitimus.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 „Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“ patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 77.1 punktas numato, kad apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami draudėjo prašymu, kuris gali būti pateiktas elektroninis ar rašytinis. Sprendimą dėl apdraustųjų duomenų tikslinimo už praėjusį ataskaitinį laikotarpį priima Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktorius (jo pavaduotojas) arba direktoriaus įgaliotas jo vadovaujamos įstaigos valstybės tarnautojas ar darbuotojas (toliau – Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktorius (jo pavaduotojas) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo draudėjo prašymo tikslinti duomenis gavimo Fondo valdybos teritoriniame skyriuje (Taisyklių 82 punktas). Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą akivaizdu, kad apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenys yra tikslinami tik nustačius, jog registre įrašyti duomenys yra netikslus. Minėti duomenys gali būti tikslinami atsižvelgiant į draudėjo prašymą, tačiau draudėjas turi prievolę pateikti įrodymus pagrindžiančius, kad prašyme pateikta informacija yra teisinga.
Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 26 d. atsakovui pateikė elektroninį prašymą Nr. 102 AS-1 „Dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo (b. l. 55 – 56). Minėtame prašyme pareiškėjas prašo patikslinti G. T. valstybinio socialinio draudimo 2017 m. kovo 31 d. duomenis apie draudžiamąsias pajamas iš 2808,31 Eur į 0,00 Eur, valstybinio socialinio draudimo įmokas iš 1 128,38 Eur į 0,00 Eur. Pareiškėjas 2018 m. sausio 26 d. prašymą grindžia Komisijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. DGKS-2408, priimtu darbo byloje Nr. APS-3-6652/2017 (b. l. 31 – 32). Sprendime konstatuojama, kad G. T. 2017 m. balandžio 17 d. kreipėsi į Komisiją prašymu išieškoti iš pareiškėjo neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas sumas susijusias su darbo santykiais. Pareiškėjas ir G. T. iki Komisijos posėdžio pasirašė taikos sutartį ir pateikė prašymą patvirtinti sudarytą susitarimą. Komisija minėtu sprendimu tenkino proceso šalių prašymą ir patvirtino taikos sutartį, kuria pareiškėjas įsipareigojo per tris darbo dienas nuo sutarties įsipareigojimo į G. T. atsiskaitomąją banko sąskaitą pervesti 3000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą (taikos sutarties 2 ir 3 punktai), o pareiškėjui įvykdžius sutarties 2 ir 3 punktus G. T. įsipareigojo atsisakyti likusių reikalavimų pareiškėjo atžvilgiu darbo byloje Nr. APS-3-6652/2017.
Atsakovas išnagrinėjęs pareiškėjo 2018 m. sausio 26 d. prašymą 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VRE_SP1-965 „Dėl G. T. duomenų netikslinimo pagal uždarosios akcinės bendrovės „Deglas“ prašymą“ (b. l. 33 – 35) nutarė jo netenkinti. Minėtame sprendime atsakovas nurodo, jog pareiškėjo pateiktame darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 2017-3 nurodyta G. T. už 2017 m. kovo mėn. apskaičiuota 2808,31 Eur suma, kuri sutampa su į registro duomenų bazę įrašytais duomenimis. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje už 2017 m. kovo mėn. nurodytas G. T. darbo laikas – 23 dienos (183 val.), duomenų leidžiančių teigti, jog minėtas asmuo nedirbo ir apskaičiuotos nulinės draudžiamosios pajamos už 2017 m. kovo mėn. yra pagrįstos, pareiškėjas nepateikė. Akcentuoja, kad Komisijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu patvirtintoje taikos sutartyje sąlyga, kad G. T. atsisako priskaičiuoto darbo užmokesčio ir kitų sumų, susijusių su darbo santykiais, neaptarta, todėl Klaipėdos skyrius įvertinęs išdėstytas aplinkybes nusprendė, jog nėra pagrindo tikslinti G. T. draudžiamąsias pajamas.
Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėjas pasinaudojo VSDĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise skųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimą ir 2018 m. kovo 14 d. VSDFV pateikė skundą (b. l. 61 – 65). VSDFV išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos skyriaus 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VRE_SP1-965 panaikinimo 2018 m. balandžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. (10.10) I-2383 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018-02-22 sprendimo Nr. VRE-SP-865 panaikinimo“ (b. l. 14 – 15). VSDFV minėtu sprendimu nutarė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paliko galioti teritorinio skyriaus sprendimą. VSDFV 2018 m. balandžio 17 d. sprendime konstatuojama, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie įrodytų, kad G. T. nedirbo ir kad jam apskaičiuotos nulinės draudžiamosios pajamos už 2017 m. kovo mėn. Atkreipė dėmesį, jog Komisijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu patvirtintoje taikos sutartyje nėra numatyta, kad G. T. atsisako priskaičiuoto darbo užmokesčio ir kitų sumų, susijusių su darbo santykiais.
Vadovaujantis Taisyklių 77.5 punktu apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami pagal įsigaliojusį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą arba įsiteisėjusį atitinkamą teismo sprendimą, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas galėjo grįsti savo 2018 m. sausio 26 d. prašymą patikslinti G. T. valstybinio socialinio draudimo duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas Komisijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. DGKS-2408. Pareiškėjo pateiktas AB „Swedbank“ sąskaitos išrašas neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas bankiniu pavedimu 2017 m. gegužės 10 d. G. T. sumokėjo 3000 Eur (b. l. 40), taip įvykdydamas sudarytos taikos sutarties 2 – 3 punktų reikalavimus.
Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje (įskaitant komandiruotus į Lietuvos Respubliką ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui asmenis) yra draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu ir šių asmenų socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji asmenys ir draudėjai (VSDĮ 4 straipsnio 1 ir 7 dalys). Vadovaujantis VSDĮ 12 straipsnio 1 dalimi draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į valstybinio socialinio draudimo fondą priskaičiuoją, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre datą. Analizuojant pareiškėjo 2017 m. kovo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio (b. l. 53) turinį nustatyta, jog G. T, UAB „Deglas“ ėjo gamybos direktoriaus pareigas ir minėtu laikotarpiu iš viso dirbo 23 dienas (183 valandas). Darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 2017-3 (b. l. 54) nurodoma, jog už 2017 m. kovo mėn. G. T. apskaičiuota 1014,00 Eur darbo užmokesčio suma ir 1794,31 Eur nepanaudotų atostogų kompensacijų suma, iš viso 2808,31 Eur. Įvertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, kad 2017 m. kovo mėn. pareiškėją ir G. T. siejo darbo santykiai ir nėra jokių duomenų leidžiančių teigti, kad minėtu laikotarpiu G. T. nedirbo. Remiantis minėtu, darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo prievolę už savo darbuotoją į valstybinio socialinio draudimo fondą mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. Aplinkybė, jog G. T. Komisijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu patvirtintoje taikos sutartyje nurodė, kad gavęs 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, jis pareiškėjo atžvilgiu atsisako likusių reikalavimų, neatleidžia pareiškėjo nuo prievolės mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už faktiškai 2017 m. kovo mėn. dirbusį asmenį, kurį su darbdaviu siejo darbo teisiniai santykiai.
Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad VSDFV 2018 m. balandžio 17 d. sprendimas Nr. (10.10) I-2383 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018-02-22 sprendimo Nr. VRE-SP1-965 panaikinimo“ neatitinka individualiems administraciniams keliamų reikalavimų numatytų Viešojo administravimo įstatyme.
Analizuojant minėto VSDFV sprendimą teisėtumo aspektu, pabrėžtina, jog jis turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009). Įvertinusi VSDFV 2018 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. (10.10) I-2383 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018-02-22 sprendimo Nr. VRE-SP1-965 panaikinimo“ turinį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad minėtas administracinis aktas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus - yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus aukščiau minėtas faktines aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VRE_SP1-965 „Dėl G. T. duomenų netikslinimo pagal uždarosios akcinės bendrovės „Deglas“ prašymą“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos darbo ministerijos 2018 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. (10.10) I-2383 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018-02-22 sprendimo Nr. VRE-SP1-965 panaikinimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo UAB „Deglas“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Šioje byloje pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl pareiškėjui patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Deglas“ patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.