Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

2. Nurodo, kad ji, t. y. pareiškėja G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turėdama pavardę „K.“, Lietuvos Respublikos ambasadoje Airijoje sudarė santuoką su V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo su V. Š. buvo susilaukę dukters A. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Vėliau, gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) jiems gimė antra dukra – J. Š.. Kadangi Lietuvoje neturėjo stabilaus ir gerai apmokamo darbo, maždaug 2007 metais, gavę dėmesio vertą pasiūlymą, išvyko uždarbiauti į Airiją. Uždirbę ir sukaupę atliekamų lėšų, grįždavo gyventi į Lietuvą, į pareiškėjos tėvų butą, adresu (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko vėl išvykdo dirbti į Airiją. Pareiškėjos teigimu, grįžus į namus 2013 metais, nutarė santaupas investuoti į žemės sklypą, o dar kurį laiką padirbus ir pataupius, pasistatyti šeimos poreikius atitinkantį gyvenamąjį namą. (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis 0,0925 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pasak pareiškėjos, kadangi keletą metų turėjo vis nenumatytų išlaidų, skiriamų tai sveikatos problemų, tai vaikų, tai jų pačių poreikiams tenkinti, jiems nepavyko pradėti namo statybos darbų. Grįžę į Lietuvą, gyvendavo bute (duomenys neskelbtini), o įsigytą žemės sklypą prižiūrėjo pagal sezoniškumą ir naudojo sodo derliui gauti. Pareiškėja pažymi, kad jiems išvykstant dirbti ir tą laiką gyventi Airijoje, jie visą laiką laikė, kad jų gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, (duomenys neskelbtini). Išdirbę reikiamą laiką užsienyje, grįždavo gyventi, tenkinti savo poreikių į (duomenys neskelbtini) miestą, t. y. išvykdavo iš Lietuvos dirbti į užsienio šalį ir grįždavo laisvu nuo darbo metu atgal į Lietuvą ir tęsdavo jau įprastą gyvenimą joje. Grįžę sumokėdavo mokesčius už butui teikiamas komunalines paslaugas, aptvarkydavo valdą (sodo sklypą) (duomenys neskelbtini). Jei nespėdavo kokių darbų atlikti ar nuimti derliaus, duodavo reikiamus nurodymus artimiesiems. Tam, kad nereikėtų mokėti atitinkamų mokesčių (kaip pvz. PSD mokesčio), ji ir sutuoktinis pasinaudojo specialistų rekomendacijomis ir išdeklaravo savo gyvenamąsias vietas iš Lietuvos, deklaravo išvykimą iš šalies. Tačiau, pareiškėjos teigimu, būtent Lietuva, o ne Airija buvo jų, šiuo ginčo atveju sutuoktinio V. Š. ekonominė zona. Lietuvoje jis praleisdavo didžiąją savo gyvenimo dalį. Būtent Lietuvą sutuoktinis pripažino savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru. Lietuvoje, konkrečiai (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje buvo siekiama pasistatyti jau įsigytame žemės sklype gyvenamąjį namą ir būtent čia gyventi solidų, ramų ir visapusiškai vertingą gyvenimą. Be to, pareiškėja nurodo, jog (duomenys neskelbtini) jai su sutuoktiniu būnant Airijoje, V. Š. mirė. Buvo sutvarkyti kūno pargabenimo į namus (Lietuvą) dokumentai ir V. Š. palaidotas (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) kapinėse.

3. Pareiškėja taip pat nurodo, kad po sutuoktinio V. Š. (duomenys neskelbtini) mirties, ji, nepraleisdama įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino, kreipėsi į Tauragės rajono 2-ąjį notaro biurą su prašymu užvesti paveldėjimo, atsiradusio po V. Š. mirties, bylą. Siekė ji ir jos su sutuoktiniu dukros įteisinti palikimą – minėtą nekilnojamąjį turtą - 0,0925 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Notarė atsisakė iš pareiškėjos priimti pareiškimą motyvuodama tuo, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registro išrašo duomenimis apie asmenį nurodyta, kad V. Š. išvyko gyventi į užsienio valstybę, o būtent į Airiją. Šį įrašą matydama notarė paaiškino, kad bus laikoma, jog V. Š. paskutinė gyvenamoji vieta yra Airija. Notarė patarė, kad pagal dabartines aplinkybes, t. y. V. Š. deklaravus išvykimą iš Lietuvos, jai reikalingas teismo šių aukščiau paminėtų faktinių aplinkybių (kad sutuoktinio gyvenamoji vieta Lietuva, o ne Airija) nustatymas ir tik tada bus galima užsivesti paveldėjimo bylą.

4. Pareiškėja pažymi, jog V. Š. vykdavo dirbti į Airiją, tačiau jis savo gyvenamąja vieta, namais laikė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir jo paskutine gyvenamąja vieta reikia laikyti Lietuvą, būtent (duomenys neskelbtini) esantį butą adresu (duomenys neskelbtini). Jis kartu su pareiškėja pakankamai dažnai grįždavo į jos tėvų butą (duomenys neskelbtini). Jame gyveno, jis juo rūpinosi, tvarkė, mokėjo mokesčius. Jos sutuoktinis visuomet gyveno Lietuvos Respublikoje ir vienoje gyvenamojoje vietoje, tik laikas nuo laiko darbo santykiams išvykdavo dirbti ir tą laiką gyventi į Airiją. Jis neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos nei Airijoje, nei kitoje užsienio valstybėje. Būdamas užsienyje nesudarė jokių sutarčių, nesinaudojo kreditorių ar bankų paslaugomis, nevykdė pirkimų ar pardavimų, visas panašaus pobūdžio sutartis sudarinėjo tik Lietuvoje, faktiškai (duomenys neskelbtini) mieste, visus uždirbtus pinigus pasiveždavo čia, į savo namus (duomenys neskelbtini) ir juos leisdavo čia – (duomenys neskelbtini) arba su pareiškėjos pagalba kituose Lietuvos miestuose. Pareiškėjos teigimu, jis niekada nesiejo gyvenimo su Airija, ten buvo dėl darbo santykių, tikėjosi sukaupti pakankamai lėšų oriai senatvei ir grįžti visam laikui, kaip jis sakydavo „gyventi ir numirti“, į Lietuvą, į savo namus (duomenys neskelbtini). Būtent todėl nebuvo įsigijęs jokio turto Airijoje, nesudaręs jokių sutarčių ar įsipareigojimų, kurie jam būtų trukdę bet kurią minutę grįžti į namus.