- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-01
- Bylos Nr.
- I-2028-243/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00802-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vida Stonkuvienė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Klaipėdos miesto savivaldybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Kategorijos
- 1.6.6.2Pašalpos ir kitos išmokos
- 3.21Teismo sprendimas
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei Rasai Jasevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos miesto savivaldybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl 2016-03-16 sprendimo Nr. (23.45)-SP13-2284 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja T. Ž. skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyriaus 2016-03-16 sprendimą Nr. (23.45)-SP13-2284 „Dėl piniginės socialinės paramos T. Ž.“, kuriuo jai neskirtos būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijos, ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti jos prašymą. Pareiškėjos teigimu, ginčijamas sprendimas neteisėtas, nes grindžiamas tuo, jog ji per vieną mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo nepateikė su AB „Klaipėdos energija“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ sudarytų sutarčių dėl dalies skolos už centralizuotai teikiamą šilumą ir geriamą vandenį apmokėjimo, ir tuo, jog nėra galimybės nustatyti su ja bute gyvenamąją vietą deklaravusios jos dukters D. B. teisės į kompensacijas laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-03-01, nes ji dėl kompensacijų nesikreipė. Argumentuoja, jog nurodyti duomenys buvo pateikti, tačiau atsakovė jų nevertino. Nurodo, kad 2016-03-04 pateikė atsakovei skolos grąžinimo grafiką ir prašymą dėl socialinės paramos dydžio padidinimo ir 2016-02-04 padavė pareiškimą, jog dėl itin sunkios materialinės padėties negali sumokėti skolų pagal grafikus, nes neturi lėšų minimaliam pragyvenimui, maistui ir vaistams, o pagal AB „Klaipėdos energija“ skolos grąžinimo grafiką turėtų mokėti po 225,67 Eur, nors gauna 81,60 Eur socialinę pašalpą. Pažymi, jog kompensacijos prašė ne tik šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidoms, bet ir DNSB „Smiltelė“, AB „Lietuvos dujos“, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimams apmokėti, tačiau ginčijamame sprendime dėl šios prašymo dalies nepasisakyta. Pažymi, jog bute gyvena viena ir pateikė atsakovei gyvenamosios vietos deklaraciją, tačiau atsakovė nepagrįstai reikalauja duomenų apie dukters teisę į socialinę paramą. Pareiškėjos teigimu, atsakovės veiksmai yra neteisėti, kuriuos ji vertina kaip tyčinį kankinimą, nukreipti prieš jos gyvybę ir teisę į orią socialinę pašalpą. Patirtą neturtinę žalą vertina 10 000,00 Eur, kurios atlyginimą prašo priteisti taip pat prašo priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimą grindžia argumentais, jog vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijų suteikimo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nes pareiškėja per vieną mėnesį nuo prašymų-paraiškų pateikimo dienos nepateikė su AB „Klaipėdos energija“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ sudarytų sutarčių dėl dalies skolos už centralizuotai teikiamą šilumą ir geriamąjį vandenį apmokėjimo ir nebuvo galimybės nustatyti tame pačiame būste gyvenamąją vietą deklaravusios D. B. teisės į kompensacijas laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-03-01, nes ji dėl kompensacijų skyrimo nesikreipė. Argumentuoja, jog pagal Įstatymo 25 straipsnio 2 punktą piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią teisę gauti socialinę paramą, ir būtinus paramai gauti dokumentus. Nurodo, jog pareiškėja 2016-02-04 Socialinių išmokų poskyriui pateikė prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti, t.y. būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms, nuo 2016-02-01 iki 2016-03-01. Teigia, jog prašyme nurodė, kad turi skolų už centralizuotai teikiamą šilumą ir geriamąjį vandenį, todėl pareiškėjai įteiktame informaciniame lapelyje nurodyta, jog iki 2016-03-04 ji turi pateikti skolų grąžinimo grafikus su AB „Klaipėdos energija“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ arba dokumentus, kad teismas yra priteisęs apmokėti turimus įsiskolinimus ar kad įsiskolinimas apmokėtas, tačiau nustatytu terminu šie duomenys pateikti nebuvo. Prašo atmesti ir pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nes nėra nustatyta neteisėtų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmų (b.l. 26-28).
Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyriaus 2016-03-16 sprendimo Nr. (23.45)-SP13-2284 „Dėl piniginės socialinės paramos T. Ž.“ teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 7-8).
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) (redakcija, galiojusi ginčijamo akto priėmimo metu, nuo 2015-07-02) 5 straipsnyje nurodytos piniginės socialinės paramos rūšys yra socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (toliau – kompensacijos).
Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja 2016-02-04 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai padavė prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti ir prašė nuo 2016-02-01 iki 2016-03-01skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, karšto vandens išlaidų kompensaciją ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją (b.l. 29-34). Pareiškėjai argumentuojant, jog prašė skirti ne tik šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas, bet ir kompensacijas DNSB „Smiltelė“, AB „Lietuvos dujos“, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimams apmokėti, o dėl jų ginčijamame sprendime nepasisakyta, pažymėtina, kad tokių kompensacijų Įstatymas nenumato. Pagal bylos duomenis, 2016-01-20 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija gavusi pareiškėjos prašymą dėl vienkartinės socialinės paramos skyrimo už komunalinių paslaugų teikimą, šį pareiškėjos prašymą nagrinėjo (b.l. 35), todėl pripažintinas nepagrįstu pareiškėjos argumentas, jog neišnagrinėta dalis jos prašymo dėl kompensacijų skyrimo DNSB „Smiltelė“, AB „Lietuvos dujos“, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimams apmokėti.
Ginčijamu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016-03-16 sprendimu Nr. (23.45)-SP13-2284 pareiškėjai atsisakyta skirti būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas, nes pareiškėja nepateikė visų reikalingų duomenų kompensacijoms gauti.
Pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka visus šiuos reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą; 3) įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, jog jis grindžiamas tuo, kad iš pareiškėjos pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, ar bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, gyvenamąją vietą su pareiškėja deklaravusi jos pilnametė dukra D. B. turi teisę į kompensacijas ir ar pareiškėja atitinka Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą reikalavimą, t.y. ar ji su energijos, vandens tiekėjais yra sudariusi sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo arba teismas yra priteisęs apmokėti turimus įsiskolinimus arba kad jie yra apmokėti. Įvertinus byloje esančius įrodymus, atsakovės sprendimo argumentai pripažintini pagrįstais. Iš pareiškėjos skundo turinio, 2016-03-04 pareiškimo ir pažymos matyti, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuo 2016-03-03 gyvenamąją vietą yra deklaravusi tik pareiškėja, jos pilnametė dukra D. B. nuo 2016-03-03 gyvenamosios vietos šiuo adresu nebedeklaruoja (b.l. 12-13). Kompensacijas pareiškėja prašė skirti už laikotarpį nuo 2016-02-01 iki 2016-03-01 (b.l. 29). Iš atsakovės atsiliepimo duomenų matyti, kad šiuo laikotarpiu D. B. gyvenamąją vietą minėtame bute buvo deklaravusi ir dėl kompensacijų nesikreipė, o pareiškėjai neteikiant duomenų apie dukters teisę į kompensacijas šiuo laikotarpiu, nėra galimybės nustatyti D. B. teisės į kompensacijas kaip kartu su pareiškėja gyvenusio asmens pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus. Įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog jeigu viename būste gyvenamąją vietą yra deklaravę ir (arba) būstą nuomojasi bendrai gyvenantys asmenys ir vienas gyvenantis asmuo ir (arba) dvi ar daugiau bendrai gyvenančių asmenų grupių, ir (arba) du ar daugiau vienų gyvenančių asmenų, kurie už būsto šildymą ir (ar) geriamąjį vandenį, ir (ar) karštą vandenį atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), tačiau bent viena (vienas) iš jų neturi teisės į kompensacijas, jos neskiriamos nė vienai iš šių bendrai gyvenančių asmenų grupių ir nė vienam iš vienų gyvenančių asmenų.
Iš pareiškėjos 2016-02-04 prašymo-paraiškos piniginei socialinei paramai gauti matyti, jog su prašymu pareiškėja nepateikė reikalingų dokumentų, t.y. su AB „Klaipėdos energija“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ sudarytų skolų grąžinimo grafikų arba teismo sprendimų dėl skolų apmokėjimo ar dokumentų, įrodančių, kad skolos apmokėtos. Pateikti šiuos duomenis pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą privalo asmuo, besikreipiantis dėl socialinės paramos. Pareiškėjai teigiant, jog grafikus yra pateikusi, pažymėtina, jog pareiškėja su skundu teismui pridėjo AB „Klaipėdos energija“ skolos grąžinimo grafiką (b.l. 16), tačiau nėra galimybės nustatyti, ar jis buvo pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai nustatytu vieno mėnesio terminu. Be to, nėra duomenų, kad pareiškėja būtų sudariusi su AB „Klaipėdos vanduo“ skolos grąžinimo grafiką, o iš jos pačios 2016-03-04 pareiškimo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai turinio matyti, jog Socialinės paramos skyriaus reikalavimas pateikti grafikus, pareiškėjos teigimu, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl ji prašo panaikinti reikalavimą pateikti grafikus (b.l. 10).
Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus ir nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie save ir bendrai gyvenančius asmenis; veiklos pobūdį; turimą turtą ir šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę; gaunamas pajamas; kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją. Savivaldybės administracija gautą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti užregistruoja prašymo-paraiškos pateikimo dieną ir prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui įteikia informacinį lapelį. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį. Piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. Jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų, savivaldybės administracija per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos ir asmeniui grąžina jo pateiktus dokumentus (Įstatymo 20 straipsnio 6 dalis). Nurodytoje teisės normoje įtvirtintas imperatyvus savivaldybės administracijos elgesio modelis ir ji neturi teisės pasirinkti, ar teikti socialinę paramą ar ne. Įstatymo 25 straipsnyje įtvirtintos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos, tarp kurių yra ir pareiga pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus. Pareiškėjai nustatytu terminu nepateikus nurodytų trūkstamų dokumentų ir duomenų Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi, priėmė ginčijamą sprendimą neteikti pareiškėjai socialinės paramos.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyriaus 2016-03-16 sprendimas Nr. (23.45)-SP13-2284 „Dėl piniginės socialinės paramos T. Ž.“, kuriuo pareiškėjai nuspręsta neskirti būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų, yra teisėtas ir pagrįstas, jame išsamiai išdėstytos sprendimo priėmimo faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas ir nėra teisinio pagrindo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl kompensacijų skyrimo. Pareiškėjos skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Nurodyto straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto“ sąvoka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas“ reiškia ir veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nagrinėjamoje byloje nėra konstatuota Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, todėl, nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo civilinei atsakomybei kilti. Dėl šios priežasties kitos civilinės atsakomybės sąlygos šioje byloje nenagrinėtinos.
Pareiškėja reiškia reikalavimą ir atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau iš skundo turinio matyti, jog neturtinę žalą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmų, todėl nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nėra tinkamas atsakovas. Reikalavimas pareikštas netinkamam atsakovui atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Pareiškėja reiškė prašymą priteisti bylinėjimo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 6 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Pareiškėjos skundo reikalavimai nepatenkintini, todėl ji neturi teisės į išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
atmesti pareiškėjos T. Ž. skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016-03-16 sprendimo Nr. (23.45)-SP13-2284 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.