Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kelių policijos valdybos skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarimu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi, už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, buvo nubaustas 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

E. P. atstovas adv. G. Lukauskas pateikė prašymą sutrumpinti E. P. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Raseinių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 14 d. nutartimi tenkino prašymą ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi E. P. paskirtą iki šešių mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpino vienu mėnesiu.

Atsiliepimas į skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Neteisus apeliantas, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2016-07-14 nutartis turėjo būti skundžiama ne per septynias, o per dvidešimt dienų. ATPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima vieną iš tokių nutarimų: skirti administracinę nuobaudą; nutraukti bylą; motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui). ATPK 23 ir 23¹ skirsniai reglamentuoja skundo dėl tokio galutinio nutarimo padavimą ir jo nagrinėjimą. Sistemiškai aiškinant ATPK 286, 287, 291 ir 295 straipsnių nuostatas, matyti, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra tas procesinis dokumentas, kuriuo užbaigiama administracinio teisės pažeidimo teisena. ATPK nenustato, kokį procesinį dokumentą – nutartį ar nutarimą – turi priimti apylinkės teismas dėl prašymo sutrumpinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą. Dėl to tai laikytina teisės spraga, kuri turi būti užpildyta pagal analogiją taikant kitas teisės normas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 29 ir 31 straipsniuose nustatyta, kad nutartis yra baudžiamojoje byloje priimtas teismo sprendimas, išskyrus nuosprendį ir teismo baudžiamąjį įsakymą, t. y. procesinius dokumentus, kuriais byla išsprendžiama iš esmės. Taigi, nutartis yra toks procesinis dokumentas, kuriuo byla pirmosios instancijos teisme nėra išsprendžiama iš esmės. Atsižvelgus į šias aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju išsprendęs klausimą dėl prašymo sutrumpinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą, apylinkės teismas pagrįstai priėmė nutartį. ATPK 302¹⁵ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atskirasis skundas paduodamas per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo, o jeigu nutartis priimta šalims nedalyvaujant – per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Dėl to pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad nutartis skundžiama ne per dvidešimt dienų, kaip skunde teigia apeliantas, bet per septynias dienas.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino netinkamai. Nors E. P. įvykdė visus ATPK 329 straipsnyje numatytus reikalavimus, tačiau jis padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų – automobilį vairavo būdamas neblaivus. Vien ta aplinkybė, kad specialios teisės atėmimo laikotarpiu (per 4,5 mėnesius) E. P. naujų teisės pažeidimų nepadarė, nėra pagrindas sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes tai yra pakankamai trumpas terminas įvertinti, ar E. P. padarė išvadas iš jam paskirtos nuobaudos. Nors E. P. anksčiau nebuvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, ir iš viso nebuvo baustas administracine tvarka, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pažeidimo, už kurį yra nubaustas Raseinių rajono apylinkės teismo 2016-02-15 nutarimu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016-04-05 nutartimi, metu jam buvo nustatytas 0,45 promilių girtumas, o tai rodo, kad E. P. šiurkščiai pažeidė KET, nes būdamas neblaivus vairavo automobilį žiemos metu magistraliniame kelyje, taip keldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, eismo saugumui. E. P. neatsakingumo nepaneigia tai, kad jis buvo atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, kadangi tokią švietėjišką programą jis privalės išklausyti ir pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui (ATPK 330 straipsnio 3 dalis). Taip pat E. P. neatsakingumo nepaneigia ir tai, kad jis sumokėjo jam paskirtą 289 Eur baudą, nes sumokėti paskirtą baudą jis privalėjo nepriklausomai nuo jo valios. Tai, kad E. P. dirba ir jo darbe jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemonę, kad jis charakterizuojamas teigiamai, taip pat nepaneigia jo neatsakingumo. Iš 2016-02-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos E. P. charakteristikos matyti, kad jis įmonėje dirba nuo 2011-11-29, jo drabas yra susijęs su medžiagų tiekimu naudojant tarnybinį transportą, kad įmonė maža ir neturi galimybės samdyti kitų darbuotojų šiems darbams atlikti. Pastebėtina, kad E. P. šioje įmonėje dirbo ir tuo metu, kai jam buvo paskirta nuobauda – specialiosios teisės atėmimas. Duomenų, kad jis dėl jam paskirtos nuobaudos neteko darbo ar praras darbą, byloje nėra, todėl yra pagrindas manyti, kad darbe E. P. teisė vairuoti nėra būtina. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kai asmens darbas yra išimtinai susijęs su transporto priemonės vairavimu, tai pagal teismų praktiką nelaikoma išskirtine aplinkybe, leidžiančia sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Tai, kad E. P. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykti ir parvykti iš darbo esančio (duomenys neskelbtini), taip pat nelaikytina išskirtine aplinkybe, leidžiančia sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nes nuvykti ir parvykti iš darbo E. P. gali ir kitu būdu. Be to, apygardos teismas, sutrumpindamas E. P. Raseinių rajono apylinkės teismo 2016-02-15 nutarimu paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, šias aplinkybes įvertino pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančias jo atsakomybę ir, vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsniu, tik 6 mėnesiams atėmė E. P. teisę vairuoti transporto priemones. Pastebėtina, kad visos neigiamos pasekmės apeliantui atsirado būtent dėl jo paties pasirinktų neteisėtų veiksmų – jis būdamas neblaivus vairavo automobilį, todėl neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to, neigiamus padarinius įvertinti turėjo pirmiausia pats E. P., sėsdamas neblaivus už vairo. Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama ne tik administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį perauklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų, bet ir jį nubausti, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Taigi, administracine nuobauda teisės pažeidimą padariusiam asmeniui sukeliami tam tikri laikini bei neigiami nepatogumai, kurie turi būti adekvatūs, kaip nagrinėjamu atveju, padarytam teisės pažeidimui.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, tarp jų ir apibudinančias E. P. asmenybę, bei tai, kad už padarytą pažeidimą jam buvo paskirta žymiai mažesnė nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimalaus dydžio papildoma privaloma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (taikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos), daroma išvada, kad byloje iš esmės nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad buvo pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, todėl netikslinga E. P. atžvilgiu taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Dėl to apylinkės teismas nepagrįstai tenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, todėl ji naikinama ir klausimas dėl E. P. paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo išsprendžiamas iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 2 punktu,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį: netenkinti E. P. atstovo advokato Gedimino Lukausko prašymo sutrumpinti E. P. teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.