Kauno apygardos teismo nutartis

2018-11-13 · Civilinė byla Nr. 2S-2061-259/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-13
Bylos Nr.
2S-2061-259/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05693-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Pareiškėjas
I. Š., V. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2061-259/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05693-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4.;3.3.2.4.;3.2.9.11. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 13 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. Š. ir V. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. Š. ir I. Š. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys (kreditoriai) - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Konesko Lietuva“, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, R. M., valstybės įmonė „Turto bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Laurex“, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Kustodija“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „DOJUS agro“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme 2017 m. kovo 24 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei I. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. 2018 m. sausio 31 d. šalims pateikus prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo, 2018 m. vasario 6 d. nutartimi pereita iš ginčo teisenos į bylos nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka.

Atsiliepimas

2. Pareiškėjai, atsižvelgdami į kreditorių atsiliepimuose išdėstytas pastabas, 2018 m. balandžio 18 d. pateikė teismui patikslintą pareiškimą ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Kreditoriams pateikus pastabas ir prieštaravimus, pareiškėjai dar kartą patikslino prašymą ir 2018 m. birželio 6 d. pateikė teismui tvirtinti 2018 m. gegužės 28 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

3. 2018 m. liepos 9 d. teisme gautas suinteresuoto asmens R. M. pareiškimas, kuriame jis nurodė, jog pareiškėjų sudarytoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje turėtų būti įrašyta, jog jis yra abiejų pareiškėjų kreditorius pagal 2007 m. gruodžio 1 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį ir 2010 m. gegužės 26 d. notarės G. P. patvirtintą vykdomąjį įrašą Nr. 1529 yra suteikęs 228 799,81 Eur kreditą V. Š., ir nurodyta, kad pareiškėjai gautą paskolą kreditoriui grąžina solidariai.

Šalies argumentai

4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 11 d. nutartimi nustatė kreditoriui R. M. terminą iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. pateikti teismui duomenis apie tai, ar jis kreipėsi į teismą ginčo teisenos tvarka dėl prievolės pobūdžio nustatymo; taip pat nustatė pareiškėjams V. Š. ir I. Š. terminą iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. ištaisyti akivaizdžius rašymo apsirikimus patikslintame prašyme ir 2018 m. gegužės 28 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1.12 punkte bei pateikti santuokos liudijimo originalą.

5. Teismas nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjų 2018 m. kovo 26 d. sudarytoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvo įrašyta, jog R. M. kreditorinio reikalavimo dydį pagrindžia Kauno r. notarės G. P. vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. 1529, tačiau tik dėl akivaizdaus rašymo apsirikimo šis abiejų pareiškėjų pasirašytas pataisymas nebuvo perkeltas į 2018 m. gegužės 28 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1.12 punktą, kuriame liko klaidingai nurodyta, jog R. M. kreditorinio reikalavimo dydį pagrindžiančių įrodymų nėra pateikęs. Todėl teismas sprendė, jog šis pareiškėjų padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas turėtų būti ištaisytas. Vertindamas R. M. prašymą, kad pareiškėjai santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje turėtų nurodyti, jog jis yra abiejų pareiškėjų kreditorius ir skola jam yra solidari pareiškėjų prievolė, teismas pažymėjo, kad supaprastinto proceso tvarka nagrinėjamoje byloje teismas neturi galimybių nustatyti ir įvertinti, ar vekselio pagrindu atsiradusi prievolė yra asmeninė ar solidari. Todėl kreditoriui nesutinkant su pareiškėjų nurodytu turtinės prievolės pobūdžiu ir manant, kad pareiškėjų pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pažeidžia jo teisėtus interesus, jis gali kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka, pareiškiant ieškinį dėl prievolės pobūdžio nustatymo. Dėl išdėstytų priežasčių, teismas kreditoriui R. M. nustatė terminas pateikti teismui duomenis apie tai, ar jis kreipėsi į teismą ginčo teisenos tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi (nutartyje klaidingai nurodyta jos priėmimo diena – 2018 m. rugsėjo 18 d., nes faktiškai ši nutartis priimta 2018 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje) pareiškėjų V. Š. ir I. Š. patikslintą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliko nenagrinėtu; kreditoriaus R. M. 2018 m. liepos 9 d. pareiškimą paliko nenagrinėtu.

7. Teismas nustatė, kad kreditoriui R. M. 2018 m. liepos 11 d. nutartis įteikta asmeniškai 2018 m. liepos 17 d., tačiau jis iki nustatyto termino pabaigos teismo įpareigojimų neįvykdė.

8. Teismas nurodė, kad abu pareiškėjai 2018 m. liepos 11 d. nutartimi buvo įpareigoti iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. pašalinti nustatytus pareiškimo trūkumus, tačiau nei vienas iš jų nesiėmė iniciatyvos ir teismo įpareigojimų nevykdė, trūkumų nepašalino, nustatyto termino pratęsti ar atnaujinti neprašė ir iki 2018 m. rugsėjo 17 d. paskirto rašytinio teismo posėdžio jokių prašymų nepateikė. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjai galimai prarado interesą nutraukti santuoką, dėl ko jų patikslintą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytu pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskirajame skunde pareiškėjai V. Š. ir I. Š. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti; atnaujinti pareiškėjams terminą 2018 m. liepos 11 d. nutartyje nurodytoms prašymo dėl santuokos nutraukimo šalių sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties rašytinio apsirikimo techninėms klaidoms ištaisyti; priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo šalių sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartį su ištaisytomis rašytinio apsirikimo techninėmis klaidomis, taip pat santuokos liudijimo originalą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Pareiškėjai teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartimi nustatytu terminu neištaisė rašymo apsirikimo techninių klaidų bei nepateikė santuokos liudijimo originalo išskirtinai tik dėl pareiškėjų tarpusavio komunikacijos stokos. Pareiškėjai kartu nebegyvena, bendravimas bet kokia forma yra minimalus, todėl šios aplinkybės lėmė teismo nustatyto termino trūkumams pašalinti ir dokumentams pateikti praleidimą, juolab, kad skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, jog 2018 m. liepos 11 d. nutartis pareiškėjui V. Š. nebuvo įteikta.

9.2. Pareiškėjai nuoširdžiai apgailestauja dėl įvykusio nesusipratimo ir pažymi, jog neprarado intereso nutraukti santuoką. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai buvo aktyvūs, dalyvavo teismo posėdžiuose ir kt., kas patvirtina piktnaudžiavimo ar proceso vilkinimo nebuvimą. Atsižvelgiant į didelį trečiųjų suinteresuotų asmenų skaičių byloje, pareiškėjai itin ilgai derino tiek pareiškimo dėl santuokos nutraukimo šalių sutikimu, tiek ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, jas tikslino atsižvelgdami į suinteresuotų asmenų pageidavimus. Dėl visų esminių sąlygų pareiškėjai susitarė, o šios sąlygos tenkino ir byloje dalyvaujančius suinteresuotus asmenis.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Todėl teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto atskirojo skundo argumentus.

12. Nors apeliantai atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį visa apimtimi, tačiau iš atskirojo skundo argumentų matyti, jog nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pareiškėjų pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliktas nenagrinėtas, nepašalinus teismo nustatytu terminu trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, kad jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, tai teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog šiuo pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme.

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjų 2018 m. kovo 26 d. sudarytoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvo įrašyta, jog kreditoriaus R. M. kreditorinio reikalavimo dydį pagrindžia Kauno r. notarės G. P. vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. 1529, tačiau tik dėl akivaizdaus rašymo apsirikimo šis abiejų pareiškėjų pasirašytas pataisymas nebuvo perkeltas į 2018 m. gegužės 28 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1.12 punktą, kuriame liko klaidingai nurodyta, jog R. M. kreditorinio reikalavimo dydį pagrindžiančių įrodymų nėra pateikęs, 2018 m. liepos 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. trūkumams pašalinti - ištaisyti akivaizdžius rašymo apsirikimus patikslintame prašyme ir 2018 m. gegužės 28 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1.12 punkte, taip pat pateikti santuokos liudijimo originalą.

15. Apeliantai atskirajame skunde neneigia, jog nustatytu terminu neįvykdė minėtos teismo nutarties dėl trūkumų šalinimo, ir nurodo, kad šią faktinę situaciją lėmė pareiškėjų tarpusavio komunikacijos stoka, nes pareiškėjai kartu nebegyvena, tarpusavio bendravimas minimalus, juolab, kad nutartis dėl trūkumų šalinimo pareiškėjui V. Š. nebuvo įteikta, taip pat pažymi, jog neprarado intereso nutraukti santuoką bendru sutikimu. Faktiškai pirmosios instancijos teismo nustatytus trūkumus apeliantai pašalino tik su atskiruoju skundu, kartu su juo pateikdami ir šalių pasirašytą 2018 m. rugsėjo 26 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat pateikdami santuokos liudijimo originalą (t. 6, b. l. 6-10).

16. Pažymėtina, jog ieškinio (pareiškimo) palikimas nenagrinėto pagal teisinę prigimtį, kaip neigiama procesinė pasekmė, taikoma pareiškėjui tuo atveju, kai nustatomas pareiškėjo pasyvus ar netinkamas elgesys procese arba piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškimą palikus nenagrinėtą, pareiškėjas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, dėl pareiškimo palikimo nenagrinėto gali nepagrįstai pailgėti konkretaus ginčo išnagrinėjimo trukmė, nes pareiškėjas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės, kas nebūtų suderinama su proceso ekonomiškumu (CPK 7 straipsnis). Tokia situacija prieštarautų ir vienam iš pamatinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis).

17. Apeliacinės instancijos vertinimu, nagrinėjamu atveju šis principas aktualus dar ir tuo aspektu, kad bylos nagrinėjimas tęsėsi pakankamai ilgą laiką – civilinė byla dėl santuokos nutraukimo teisme iškelta 2017 m. kovo 24 d., byloje didelis suinteresuotų asmenų (kreditorių) skaičius, atlikta nemažai procesinių veiksmų, įskaitytinai ir reikalaujančių papildomų laiko bei materialinių sąnaudų, įvyko trys parengiamieji teismo posėdžiai, keturi teismo posėdžiai, byloje dalyvaujantys asmenys teikė atsiliepimus į ieškinį, paaiškinimus dėl bylos aplinkybių. Be to, apeliantai buvo pakankamai aktyvūs procese, ne kartą derino su kreditoriais santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas, atsižvelgė į jų teikiamas pastabas. Tiek iš pirmosios instancijos 2018 m. liepos 11 d. nutarties, tiek iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog dėl visų esminių sąlygų, neatsižvelgiant į 2018 m. gegužės 28 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1.12 punkte padarytą rašymo apsirikimo techninę klaidą, apeliantai iš esmės susitarė ir jos tenkino byloje dalyvaujančius suinteresuotus asmenis. Todėl pareiškimą palikus nenagrinėtą, kai byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantai nebesuinteresuoti bylinėtis, dėl kreipimosi į teismą pakartotinai nepagrįstai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista apeliantų ir jų kreditorių teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką.

18. Įvertinus aukščiau aptartus šioje byloje atliktus veiksmus, bylos faktines aplinkybes ir ginčo pobūdį, atsižvelgiant į civilinio proceso principus, teisingumo bei protingumo kriterijus, yra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria nebuvo išspręstas bylos šalių ginčas iš esmės, neįvertino bylos nagrinėjimo trukmės, jos stadijos, byloje atliktų tiek bylos šalių, tiek teismo veiksmų, patirtų išlaidų ir sąnaudų, neatsižvelgė ir į tai, kad apeliantai viso proceso metu buvo pakankamai aktyvūs. Pažymėtina, kad šiuo atveju apeliantams apskundus šią pirmosios instancijos teismo nutartį ir kartu su atskiruoju skundu ištaisius teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartyje nustatytus pareiškimo trūkumus, pirmosios instancijos teismas galėjo pasinaudoti jam CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta teise pačiam pasinaikinti skundžiamą nutartį, tačiau to nepadarė.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su apeliantų argumentu, jog šiuo atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas apeliantų atžvilgiu, išskirtinai vien dėl pačių apeliantų tarpusavio komunikacijos stokos neištaisius nustatytu terminu procesinio dokumento rašymo apsirikimo techninių klaidų, neatitinka pareiškimo palikimo nenagrinėto instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis, 159 straipsnio 1 dalis).

20. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo palikimą nenagrinėtu, todėl skundžiama pirmosios instancijos nutarties dalis naikintina ir šioje dalyje byla perduotina nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarties (nutartyje klaidingai nurodyta jos priėmimo diena – 2018 m. rugsėjo 18 d., nes faktiškai ši nutartis priimta 2018 m. rugsėjo 17 d.) dalį, kuria pareiškėjų V. Š. ir I. Š. patikslintas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliktas nenagrinėtu, panaikinti ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arvydas Žibas