Kauno apygardos teismo nutartis

procesinių sprendimų kategorijos: 75.4.3., 75.6.1.; 75.7.; 75.8.; 121.14.

2012 m. gruodžio 13 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pranešėja), Virginijos Gudynienės (pirmininkė) ir Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. I. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-279-800/2012 pagal ieškovės V. I. ieškinį atsakovui M. I. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo pakeitimo bei neturtinės žalos atlyginimo (institucija, teikianti išvadą byloje - Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. Atsakovas niekada neteikė savo vaikams išlaikymo, vaikus iki jų pilnametystės išlaikė, rūpinosi ir auklėjo apeliantė. Pagal 2012-03-28 antstolio V. Z. pažymą apie išlaikymo įsiskolinimą atsakovo įsiskolinimas yra 34.058,82 Lt. Bendra prašomo priteisti turto, priklausančio atsakovui, vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro oficialiais duomenimis 2011-01-01 buvo 30.900 Lt. Net ir išskaičius susidariusį įsiskolinimą, t. y. 34.058,82 Lt, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto vertės nepakanka padengti susidariusiam įsiskolinimui. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą CK 3.196 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta forma, tai yra perduoti nekilnojamąjį turtą – ½ buto dalį (unikalus numeris 5299-2019-7019:0012), esančio (duomenys neskelbtini) g. 10 – 12, (duomenys neskelbtini), Kauno rajonas. Įvertinus įsiskolinimą kiekvienam iš atsakovo vaikų bei atsakovo turto vertę V. B. (iki santuokos sudarymo Ivanauskaitė) priteisti 3/50 buto dalis, V. I. priteisti 4/25 buto dalis, A. I. priteisti 31/100 buto dalis, paliekant įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 1.052,94 Lt. Po nekilnojamojo turto perleidimo už išlaikymo įsiskolinimą visas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams iš atsakovo sudaro 5.158,82 Lt.

2. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaikų tėvas turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Tačiau, kaip matyti iš rašytinių įrodymų, atsakovas niekada nesiekė gauti pastovių pajamų, kurios užtikrintų nepilnamečiams vaikams pastoviai teikiamą išlaikymą. Išlaikymas priteisiant vaikams nuosavybės teise tam tikrą turtą galimas tada, kai tėvas turi turto dalį, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaikų poreikiai (LAT 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006). Kaip matyti iš pačių vaikų paaiškinimų, kurie buvo apklausti bylos nagrinėjimo metu, būtent atsakovui priklausanti buto dalis ir buvo naudojama jiems bebūnant nepilnamečiais jų poreikiams tenkinti, pats atsakovas nuo 1999 m. pradžios buto dalimi nesinaudoja, nemoka mokesčių. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad išlaikymo periodiniais mokėjimais žymus įsiskolinimas gali būti vertinamas kaip pagrindas persvarstyti vaiko išlaikymo teikimo formą, jeigu kitokios formos taikymas yra įmanomas ir naudingas vaiko interesų požiūriu. Jei nuolatinio lėšų šaltinio nėra nei mokėjimams, nei skolos padengimui, tai gali būti svarstoma dėl susidariusio įsiskolinimo ir būsimo išlaikymo formos pakeitimo. Turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jam prižiūrėti, išlaikyti ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl jų naudai atsirasiančių pareigų. Kita vertus, dėl to, kad tėvas netenka turto ar jo dalies, turi būti įvertinta ir tai, ar nėra pernelyg pažeidžiamos jo teisės (LAT 2003-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Bylos nagrinėjimo metu visi trys vaikai patvirtino, jog nekilnojamojo turto įgijimas nesukels jiems nepakeliamų pareigų, o atsakovas jau 13 metų nesinaudoja jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, nemoka už turtą mokesčių, neprižiūri jo. Taigi galima konstatuoti, jog išlaikymo formos pakeitimas nepažeistų atsakovo teisių, o anaiptol jas netgi pagerintų, tai yra atsakovas nebeturėtų išlaikymo įsiskolinimo didelės sumos.

3. Šeimos santykių bylos priklauso nedispozityvių bylų grupei. Šiose bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo, nes šeimos narių teisių ir teisėtų interesų gynimas yra ir viešojo intereso gynimas. Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 str. 2 d.). Nurodytos kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 str. 1 d.); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.), kt.

Atsakovas atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad 1999-02-01 nutarimu dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo (b. l. 21-22) teismas nutarė išieškoti iš atsakovo alimentus vaikų V. I. (gimusios (duomenys neskelbtini)), V. I. (gimusios (duomenys neskelbtini)) ir A. I. (gimusio (duomenys neskelbtini)) išlaikymui ½ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet nemažiau 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 1999-01-12 iki dukters V. I. pilnametystės, po to ? dalį visų gaunamų pajamų iki dukters V. I. pilnametystės, po to ¼ dalį visų gaunamų pajamų iki sūnaus A. I. pilnametystės.

Antstolio V. Z. kontoroje yra vykdoma byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno rajono apylinkės teismo 199-02-01 vykdomąjį dokumentą Nr. AV-28 dėl išlaikymo skolos išieškojimo iš atsakovo (skolininko) ieškovės naudai (b. l. 20). Antstolio V. Z. 2011-02-10 pažymoje dėl skolos (b. l. 20) nurodoma, kad įsiskolinimas pagal minėtą teismo nutarimą iki 2012-02-01 sudaro 34.256,05 Lt. Antstolio V. Z. 2012-02-27 pažymoje dėl skolos (b. l. 71) nurodoma, kad įsiskolinimas pagal minėtą teismo nutarimą iki 2012-02-01 sudaro 34.397,32 Lt. Minėta pažyma patvirtina, jog atsakovas nemokėjo ir nemoka priteisto išlaikymo visiems trims vaikams.

LAT 2006-09-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2006 yra nurodęs, kad pagal CK 3.196 straipsnio 1 dalies ir 3.201 straipsnio 3 dalies nuostatas, esant priteistų periodinių išmokų vaikui išlaikyti esminiam įsiskolinimui, atsiranda pagrindas peržiūrėti nepilnamečiui teikiamą išlaikymą periodinėmis išmokomis ir įsiskolinimą pakeisti kitu išlaikymo būdu – priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Kauno rajono apylinkės teismo 2012-03-26 sprendimo dalimi, kuri apeliaciniu skundu nėra skundžiama, nustatyta, jog atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ buto (unikalus numeris 5299-2019-7019:0012) dalis, esanti (duomenys neskelbtini) g. 10 – 12, (duomenys neskelbtini), Kauno rajonas. Remiantis VĮ Registrų centro oficialiais duomenimis, vidutinė rinkos vertė ½ dalies buto, unikalus numeris 5299-2019-7019:0012, esančio (duomenys neskelbtini) g. 10 – 12, (duomenys neskelbtini), Kauno rajonas, 2011-01-01 duomenimis buvo 30.900 Lt (viso buto vidutinė rinkos vertė 61.800 Lt / 2).

Šioje byloje į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti 1999-02-01 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymo formą - vietoje periodinių išmokų į išlaikymą turtu, t. y. atsakovui tenkančią ½ turto dalį priteisti sūnui A. I., kreipėsi ieškovė V. I., t. y. sūnaus A. I. motina. Kadangi A. I. yra gimęs (duomenys neskelbtini), akivaizdu, jog ieškinio pareiškimo metu 2011-07-11 buvo septyniolika su puse metų, o skundžiamo sprendimo priėmimo metu jam jau buvo sukakę 18-ka, nors į bylos nagrinėjimą dalyvaujančiu asmeniu jis nebuvo įtrauktas.

LAT 2004-11-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-618/2004 pažymėta, jog vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, įtvirtintas teisės normose, įpareigoja teismą išlaikymą vaikui iš tėvų (tėvo ar motinos), nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, priteisti asmeniškai vaikui, o ne uzufruktoriui, turto administratoriui, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CK 3.202 str. 1 d., 3.303 str. 1 d.). Be to, atkreipusi dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu vaikas tapo pilnametis, teisėjų kolegija konstatavo, kad jo motina neturėjo teisinio pagrindo būti ieškove ir atstovauti jo interesams teisme kaip uzufruktorė, priteisiant išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.191 str. 1 d. 3 p.), nes sukakęs 18 metų asmuo įgyja visišką civilinį procesinį veiksnumą ir savo procesines teises įgyvendina savarankiškai. Laikydamas, kad byloje buvo nuspręsta dėl teisės asmens, kuris nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, kasacinis teismas konstatavo CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą proceso teisės normų pažeidimą, kuris yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, ir teismų priimtus procesinius sprendimus panaikino bei grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Vadovaujantis CPK 329 str. 2 d. 2 punktu, absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

Kolegijos nuomone, skundžiama šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo formos pakeitimo yra absoliučiai negaliojantis, kadangi teismas nusprendė dėl teisių ir pareigų neįtraukto į bylą asmens – ieškovės sūnaus A. I., kuri skundžiamo sprendimo priėmimo metu jau buvo pilnametis.

Be to, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl vienam iš trijų vaikų priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis įsiskolinimo pakeitimo turtu, tačiau neįtraukdamas į bylos nagrinėjimą dalyvaujančiais asmenimis kitų dviejų vaikų, kuriems taip pat yra susidaręs priteisto išlaikymo įsiskolinimas (be to, net neaišku – kiek ir kuriam atskirai paėmus), tokiu būdu sprendė ir dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų, t. y. V. I. (gimusios (duomenys neskelbtini)) (šiuo metu B.) ir V. I. (gimusios (duomenys neskelbtini)) teisių ir pareigų, tuo pažeidžiant CPK 266 str. nuostatą.

Tai, kad skundžiamu sprendimu yra nuspręsta ne tik dėl A. I., bet ir dėl V. B. ir V. I. materialiųjų teisių ir pareigų, patvirtina ir apeliacinio skundo turinys bei reikalavimas, o taip pat apeliacinės instancijos teisme 2012-10-17 gautas šių asmenų prašymas įtraukti jos į bylos nagrinėjimą dalyvaujančiais asmenimis.

Kolegija visiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog šeimos teisinių santykių bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo, nes šeimos narių teisių ir teisėtų interesų gynimas yra ir viešojo intereso gynimas. Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 str. 2 d.). Nurodytos kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 str. 1 d.); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.).

Kadangi pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinio dalį dėl išlaikymo formos pakeitimo, nebūdamas savo iniciatyva įtraukęs nurodytų asmenų dalyvaujančiais asmenimis ir nesprendęs klausimo dėl ieškovės pakeitimo tinkamu ieškovu reikalavimo dėl išlaikymo formos pakeitimo dalyje, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina besąlygiškai. Šio procesinės teisės normos pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, todėl privalo naikinti sprendimo dalį ir perduoti ją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje (2000-05-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-522/2000; 2002-10-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-1227/2002; 2003-01-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-5/2003; 2003-04-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-458/2003; 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2006) yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą suinteresuotų asmenų, t. y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme; be to, neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo skundžiamoje dalyje priimtas sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 326 str. 1 d. 4 p.; 329 str. 2 d. 2 p.) ir bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo apylinkės teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325-331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo formos pakeitimo, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.