Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

ekspertui Narimantui Ratkui.

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 11 klasių išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, turintis II lygio nedarbingumą, gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, deklaravęs gyvenamąją vietą Panevėžio miesto savivaldybėje, teistas: 1) 1984-03-19 pagal 1961 m. BK 90 str. 2 d., 146 str. 2 d., 147 str. 2 d., 147 str. 3 d., 42 str. 4 metų laisvės atėmimo bausme; 2) 1990-05-25 pagal 1961 m. BK 146 str. 2 d., 225 str. 2 d., 42 str. 3 metų laisvės atėmimo bausme; 3) 1994-01-12 pagal 1961 m. BK 148 str. 3 d. 7 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu, vadovaujantis 1961 m. BK 26 str. pripažintas pavojingu recidyvistu; 4) 2007-06-06 pagal BK 214 str., 182 str. 3 d. nubaustas 40 parų arešto bausme, bausmes atlikęs, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1d.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

G. B. kaltinamas tuo, kad 2008-06-08, laikotarpiu nuo 22 val. iki 24 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio vieną kartą su peiliu dūrė H. K. į krūtinę, tuo jam padarydamas durtinį-pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos sužalojimą su kairio plaučio pažeidimu, ir taip tyčia H. K. nužudė, nes nukentėjusysis, įvykus ūmiam nukraujavimui į krūtinės ertmę, mirė.

G. B. pagal pareikštus kaltinimus kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2008 m. birželio 8 d. visą dieną girtavo, buvo prie upės. Iš visos kompanijos jis pirmas grįžo namo. Po 10-15 min. grįžo D. G.. Namuose nuėjo miegoti. Po kurio laiko jį prikėlė Š. ir K. ir siūlė gerti. Kartu gėrė, ir V. G.. Jo brolis A. K. tuo metu miegojo mažesniajame kambaryje. Išgėręs alaus vėl nuėjo miegoti į mažesnįjį kambarį. Po kurio laiko kilo triukšmas. Nuėjęs į tą kambarį, kur buvo likę draugai, pamatė, kad H. K. ir E. Š. puola ir muša O. J., o pastarasis ginasi. Grumtynių metu buvo nuversta spinta buvusi tame kambaryje ir ji sulūžo. E. Š. paėmė stiklinę ir su ja trenkę O. J. į galvą. D. G. supykęs dalį sulūžusios spintos išmetė pro langą. Po to E. Š. išėjo, o D. G. jį išlydėjo. Išėjus E. Š. ir D. G. viskas nurimo ir daugiau konfliktų nebuvo. H. K. taip pat buvo pasirinkti nuorūkų, bet greitai grįžo. Po kurio laiko grįžo ir D. G.. V. G. tuo metu jau miegojo didžiajame kambaryje ant lovos, kur paprastai miega D. G.. G. B. nurodo, kad jis irgi nuėjo miegoti. Su juo tame pačiame kambaryje miegojo A. K. ir D. G.. Didžiajame kambaryje liko O. J. ir H. K.. Po kurio laiko didžiajame kambaryje išgirdo dejones ir nuėjo pažiūrėti. K. sėdėjo ant žemės, o O. J. ant lovos. O. sakė, kad kažkas negerai H. K.. H. K. sakė, kad skauda nugarą ar šoną. Kadangi šviesos nebuvo, tai jis pašvietė su žvake ir pamatė žaizdelę, kraujas nelabai bėgo. O. J. davė pleistro ir jis užklijavo tą žaizdą. Grįžo atgal į kitą kambarį. Po to vėl išgirdo dejones, gargaliavimą. Supratęs, kad H. K. darosi vis blogiau, paprašė D. G. telefono ir iškvietė greitąją pagalbą. Iki atvažiuojant medikams D. G. išėjo. Klijuodamas H. K. žaizdą neklausė kaip ji atsirado. Buvo tamsu, todėl kambaryje peilio nematė. Dienos metu pas O. J. peilį matė. G. B. teigia, jog jis atėjęs į kambarį paklausė O. J., kas buvo. O. rusiškai atsakė „užkniso“, sakė „išguldys po vieną“. Tuos žodžius girdėjo ir D. G., bet jis rusiškai nesupranta. Todėl yra įsitikinęs, kad „nykštuką“ (H. K.) sužalojo O. J.. G. B. teigia, kad “nykštukas“ buvo jo draugas, su juo susipykęs nebuvo, H. K. nežudė, o ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo, kadangi buvo apklausimas kamuojamas alkoholinės abstinencijos sindromo ir nesuprato ką sako. Kalbantis su O. nesakė, kad „perdaug padūriau“. O. J. jo klausė, ką daryti. Jis atsakė, kad reikia greitąją kviesti. Peiliai nuo stalų buvo surinkti dar vakare kai buvo papjaustyta užkanda prie gėrimo. Žaloti K. tikslo neturėjo. Lenktinį peiliuką jis visada turėjo, bet jis buvo kitame kambaryje rankinėje. O.J. K. anksčiau yra mušęs, jie abu nesugyveno. Kai atvyko policija, jis buvo pasilenkęs ant kampo, bet nesislėpė, būtų galėjęs išeiti, nes tam buvo laiko. Sugyventinė V. G. visų tų įvykių metu miegojo. Ji buvo girta ir suvartojusi stiprią tabletę. Anksčiau peiliu nieko nebuvo sužalojęs. Priekaištauti H. K. dėl to, kad jis atsivedė D. G. ir E. Š. negalėjo, nes butas yra D. O. J. tą vakarą buvo labai girtas, o jis pats nesijautė labai girtu, buvo tik pavargęs. O. K. anksčiau buvo sumušęs, kad K. jam pinigų neduoda.

Nukentėjusioji, civilinė ieškovė J. B., parodė, kad jos sūnus H. K. gyveno atskirai, pas ją tik ateidavo. Jis gyvendavo kur papuola, pastovios gyvenamosios vietos neturėjo, pastoviai girtavo. Kaltinamojo nepažįsta. Apie įvykio aplinkybes nieko nežino. Laidotuvės kainavo apie 4000 Lt. Kai kuriuos dokumentus turi. Pateikia UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą 1650 Lt už laidojimo paslaugas. Yra užsakytas paminklas, bet dar dokumentų neturi. Gedulingi pietūs vienam žmogui kainavo 22 Lt, buvo apie 30 žmonių. Neturtinę žalą įvertina 50 000 Lt. Reiškia bendrą 54 000 litų civilinį ieškinį. Neturtinę žalą paskaičiavo pati. Juk žuvusysis buvo sūnus ir jai jo žūtis sukėlė dideles kančias.

Liudytojas E. Š. parodė, kad 2008 m. birželio 8 d. vakare, apie 20 val., nuėjo (duomenys neskelbtini), pas V. G.. Su savimi atsinešė „pūslę“ alaus. Tame bute yra 2 kambariai. Didesnis kambarys buvo pertvertas sekcija, už kurios jis su H. K. gėrė, o O. J. sėdėjo už stalo. Dar bute buvo kaltinamasis, A. K., V. G., D. G.. Žino, jog G. B. ir H. K. buvo geriausi draugai. Kol gėrė alų didžiajame kambaryje, kaltinamasis buvo kitame kambaryje. Kažkuriuo metu H. K. jo paprašė sumušti O. J., kadangi jis vienas nepajėgs. Sutiko padėti, kadangi H. K. buvo draugas. Spyrė į stalą ir užvertė jį ant O. J., trenkė stikline į galvą, apsispardė, šis parkrito ant grindų. Po to pabaigė gerti alų ir su G. išėjo. Telefono neėmė. Daugiau bute nesutarimų nebuvo. Atsimena viską. D. G. nebuvo girtas, ar buvo kiti girti, nežino. Prieš muštynes su O. J. girdėjo iš kambario, kuriame buvo V., A. ir G., kaip V. G. šaukia, kad ją kažkas muša. Kad būtų slepiami peiliai matyti neteko. Prie jo kaltinamasis nėra nieko sužalojęs, nematė jo mušantis, jis su kitais nesimušdavo, balsu nebent surėkdavo. V. G. gal buvo su mėlyne, nežino, ar kaltinamasis buvo įdūręs jai peiliu. Peiliai visur mėtydavosi, ant kriauklės, spintelių, nes namuose buvo netvarka. Kambaryje, kuriame miegojo G. B., nebuvo elektros, ar tame kambaryje buvo peilis, negali pasakyti.

Liudytoja V. G. parodė, kad 2008 m. birželio 8 d. grįžo namo į (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste. Kaltinamasis G. B. miegojo. Atėjo A. K. ir O. J.. Jiems atėjus kaltinamasis atsikėlė. Jie atsinešė alaus, sėdo jo gerti. Greitai A. K. nuėjo miegoti. Atėjo H. K., vadinamas „nykštuku“, su E. Š.. D. G. jau buvo namuose. D. G. su E. Š. sėdėjo už sekcijos. O. J. išgėręs būdavo piktas, kabinėjosi. Jis jai kažką pradėjo sakyti, dėl kažko priekaištauti. Tai išgirdo už sekcijos E. Š. ir pradėjo rėkti ant O. J.. Jie susistumdė ir grumtynių metu sekcija sugriuvo. D. G. pašoko nuo lovos, pagriebė E. Š. ir išsivedė iš namų. Kambaryje liko tik H. K., O. J. ir G. B.. Ji pati pas juos nėjo, o atsigulė. Gulėdama lyg ir girdėjo, kad G. B. priekaištavo H. K. kam šis atsivedė E. Š., tačiau piktumų tarp jų nebuvo. Nubudo kai ją pažadino G. B. ir paprašė pleistro. Ji pasakė kur rasti pleistrą. Pro miegus lyg ir girdėjo kaip G. B. pokalbyje su O. J. pasakė jog „gal biški persistengė“. Ką reiškė žodis „persistengiau“, nežino. Apie 2-3 val. atvyko policija, G. B. tada buvo už lovos, ką jis ten darė, nežino. O. J. miegojo, nes jau atėjo labai girtas, po to dar gėrė. O. J. su H. K. pykdavosi dažnai, spirdavo jam, į galvą trenkdavo. G. B. ginčuose palaikė O. pusę, su H. K. nesipyko. Yra mačiusi kaip O. mušė H. K.. G. B. turėjo įprotį vykstant išgertuvėms nuo stalo nurinkti visus peilius ir padėti juo kitur. Įvykio dieną visi valgė, po to G. B. taip pat nurinko įrankius. Šalia stovi spintelė su įrankiais, ten laikomi peiliai ir šakutės. Kad kas nors būtų atsinešęs peilių, nematė.

Daiktinių įrodymų apžiūros metu liudytoja parodė, kad penki peiliai yra iš jos virtuvės ir prašo juos grąžinti.

Liudytoja V. G., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė analogiškai kaip ir teisiamajame posėdyje. 2008-06-11 apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad girdėjo kaip G. B. pasakė O. J.: „gal biškį persistengiau, gal nieko nebus“, O. J. atsakė: „o gal kas padaryta, tas padaryta“.

Liudytojas A. K. parodė, kad - 2008 m. birželio 8 d. apie 22 val. atėjo į (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., buvo išgėręs. Grįžo kartu su O. J.. Kol nemiegojo, bute prie jo triukšmo, pykčių nebuvo. Kadangi jam reikia anksti keltis į darbą, todėl nuėjo miegoti. Miegoti nuėjo pirmas. Miegojo mažajame kambaryje. Ten miegojo ir V. G.. Kitame kambaryje buvo O., V., D., G. ir H. Jie gėrė alų, lošė kortomis, pykčių negirdėjo. Atsibudo, kai atvyko policija ir daužė duris.

Liudytojas O. J., paaiškino, kad 2008 m. birželio 8 d. vakare išgėrinėjo pas V. G. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. Ten dar buvo „mažylis“ (H. K.), kaltinamasis, kaltinamojo brolis, buvo užėjęs E. Š.. Į tuos namus atėjo jau būdamas išgėręs ir dar atsinešė alaus. Gėrė visi po truputį. V. G. ir A. K. nuėjo miegoti, o jis pats dar dalyvavo gėrime. H. K. prikalbino E. Š. jam duoti į veidą. Jam tai po tardymo pasakė E. Š.. Užpuolimo metu stiklainį į galvą metė H. K., mušė ir Š.. Tos muštynės buvo gal apie 17-18 val. Po to išsiaiškino tarpusavio santykius ir viskas nurimo. Tolesnis bendravimas buvo įprastinis, piktumų neliko. Galiausiai visi sumigo. Po kurio laiko jį pažadino kaltinamasis ir paprašė pleistro. Jis pleistro neturėjo. H. K. tuo metu miegojo ant grindų. Jis taip visada miegojo, sakė, kad jam dėl stuburo geriau. Jis pats miegojo ant minkštos dalies. Tame kambaryje miegojo tik jie abu. Triukšmo jis negirdėjo. Jį pažadinęs kaltinamasis pasakė, kad K. kriokia. Kaltinamasis prašė pleistro, nes, sakė, kad reikia „mažyliui“ (H. K.) žaizdą užklijuoti, nes persidūrė. Kadangi buvo stalas apverstas, stiklainiai sudaužyti, todėl pamanė, kad „mažylis“ galėjo nuo tų šukių susižaloti. Pasakė kaltinamajam, kad pleistras pas V. Atsikėlęs nebuvo, žaizdos klijuoti nepadėjo. K. gulėjo ant šono, o kaltinamasis jam klijavo pleistrą kažkur peties srityje. Kambaryje šviesos nebuvo. Jam nemiegant, H. K. dejavo. Kaltinamasis sakė, kad atvažiuos policija, greitoji, kad negerai, kad jis K. durstelėjo. Kodėl jis taip padarė kaltinamojo neklausė. Po to atvyko medikai, policija. Kaltinamasis sakė, kad gal greitoji išgelbės, o H. neišduos. Tiesiogiai, kada buvo K. sužalotas, nematė. Kaltinamasis su K. anksčiau girti peiliais „vanodavosi“, tarp jų buvo pykčiai dėl kortų, alaus, kad vienas kitą yra apgavę. Kai valgydavo, šeimininkė peilius išnešdavo į kitą kambarį. Iš kur tada atsirado peilis, kuriuo buvo K. sužalotas, nežino. Kai atvyko policija, kaltinamasis buvo pasislėpęs už minkštos dalies, o kai greitoji – ne. Įvykio dieną buvo tik kivirčas, nes kaltinamasis priekaištavo K., kam šis vedžioja nepilnamečius. Kaip į tai reagavo K., nekreipė dėmesio. Bute yra 2 kambariai. Jis ir „mažylis“ buvo viename kambaryje, o kitame – V., A. K. ir kaltinamasis. K. turėjo būti sužalotas apie vakarą. Viskas įvyko dėl girtumo. Kai kaltinamasis pasigeria su K., tai visada vienas kitą siuntinėja. Tada jie abu buvo girti. Jis pats peilio nesinešioja. Peilius kaltinamasis ir K. nešiodavosi. Tą dieną kaltinamasis peilį turėjo. Ar peilį turėjo K., nematė. Peilį kaltinamasis turėjo rasti savo kambaryje. Kaltinamasis ir K. abu vienodai būdavo agresyvūs. Įvykio dieną abu girti.

Liudytojas O. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė analogiškai kaip ir teisiamajame posėdyje (t. 1, b. 1. 152-157, 160-162, 164-165).

Liudytojas D. G., parodė, kad kaltinamasis yra jo patėvis, jo mamos sugyventinis. Su juo nėra susipykęs. 2008 m. birželio 8 d. jis, mama, patėvis, „nykštukas“ (H. K.), E. Š. buvo prie upės. Patėvis, po to jis, mama, E. Š. grįžo namo, baliavoti. Parėjo O. J.. Mama jam kažką pasakė dėl laikraščio ir šis puolė ant jos. E. Š. tada puolė mamai padėti. E. Š. ir O. J. susimušė. H. K. kažką pasakė dėl pinigų, tai E. Š. ir H. K. su O. J. pradėjo muštis. K. puolė ant O.. Grumtynių metu nuvirto ir sulūžo sekcija. Jis pats susinervinęs, kad baldai išdaužyti, išmetė pro langą sekcijos dalį. E. Š. išėjo namo, o jis pats palydėjo Edviną ir po pusės valandos grįžo. Neatsimena, kuri buvo valanda, bet buvo naktis. Apie 24 val. grįžo namo. Aplinkybių gerai nepamena, nes buvo girtas. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad buvo išėjęs ir parėjęs, nes nenorėjo turėti reikalų su policija. Kai parėjo, patėvis gulėjo su savo broliu mažame kambaryje, H. K., O. J. ir mama buvo didžiajame. Jis atsigulė mažajame kambaryje, buvo užsnūdęs, bet nemiegojo, girdėjo aimanavimą. Gal už 1-2 valandos jį pažadino patėvis ir paprašė telefono. Į kitą kambarį įėjęs nebuvo. G. sakė, kad kažkas dejuoja, iškvietė greitąją, kodėl kviečia greitąją neminėjo. Mano, kad po muštynių H. K. galėjo būti sužalotas O. J.. D. G. teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, kad tą naktį nebuvo grįžęs namo, nes nenorėjo po teismus važinėti. Jam išeinant iš namų, H. K. gulėjo ant žemės, O. J. ant kampo prie jo sėdėjo. Išėjo nesulaukęs greitosios, nežino, kam ji buvo kviečiama O. ar „nykštukui“. Namo grįžo jau ryte. Kaltinamojo ir H. K. santykiai buvo geri.

Liudytoja J. G., paaiškino, kad kaltinamąjį žino iš darbo. Šioje byloje pradėjo ikiteisminį tyrimą, rašė sulaikymo protokolą. Kuo sulaikant buvo apsirengęs kaltinamasis, neprisimena, nes praėjo daug laiko. Ar jis turėjo asmeninių daiktų, nepamena. Parodymų patikrinimo vietoje buvo, surašė protokolą, bet prieš tai buvo kaltinamojo apklausa, atėjo pareigūnas ir pasakė, kad kaltinamasis nori duoti parodymus. Tada pakvietė gynėją ir kaltinamasis davė parodymus. Kaltinamasis pasakojo normaliai, sveikatos problemų nesimatė, niekuo jai nesiskundė. Parodė, kad kaip parodymų patikrinimo vietoje protokole parašyta, taip ir buvo. Kaip kaltinamasis rankoje laikė peilį, neprisimena. Parodymų patikrinimo metu turėjo būti žinoma, į kurią vietą buvo sužalotas nukentėjęs, nes prieš tai gaunama iš eksperto pažyma. Įvykio vietos neapžiūrinėjo, kratos metu nedalyvavo, kratos metu paimtų daiktų nematė. Kai gauna bylą, daiktiniai įrodymai būna atskirai. Į įvykio vietą vyksta operatyvinė grupė, kartu vyksta ir iš jų skyriaus kažkas. Tada turi būti apžiūrimi įtariamojo asmeniniai rūbai, daiktai. Kas tada dirbo ir ten vyko, pasakyti negali. Ji bylą gavo ryte iš viršininkės. Jei nėra byloje skirtos ekspertizės, tai ji ir nebuvo skirta. Po liepos 1 dienos bylą tyrė S. K.. Negali pasakyti, kuriuo peiliu buvo duriama ir kodėl tas peilis nėra išimtas. Nežino, kur kaltinamojo rūbai. Jei byloje nėra nurodyta, kad kaltinamojo rūbai paimti, tai jų ir nėra.

Liudytojas A. I. parodė, kad dirba greitojoje med. Pagalboje felčeriu. 2008 m. birželio 9 d. įvykių neprisimena, kadangi praėjo daug laiko. Pilnai tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kadangi tada geriau prisiminė įvykius ir davė teisingus parodymus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2008 m. rugsėjo 10 d. (t. 1, b.l. 87 – 88) A. I. parodė, kad 2008 06 09 apie 01 val. buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko vyras ir moteris. Matėsi, kad jie abu stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Sužalotąjį rado gulintį ant grindų be gyvybės požymių. Tame kambaryje gulėjo (miegojo) dar vienas vyras. Sužalotąjį nusinešė į automobilį ir nusivežė į ligoninę.

Ekspertas Narimantas Ratkus paaiškino, kad jis atliko žuvusiojo skrodimą ir tvirtina savo kaip specialisto išvadas. Palyginęs G. B. parodymų patikrinimo vietoje metu darytą nuotrauką, kurioje užfiksuotas kaltinamasis G. B. stovintis priešais manekeną veidas į veidą ir laikantis dešinėje rankoje peilį su geležte nukreipta į viršų su skrodimo metu nustatyta sužalojimo vieta, pobūdžiu, dūrio kryptimi, daro išvadą, jog kaltinamasis galėjo sužaloti H. K. su sąlygą, kad pats smūgis peiliu (ar kitu duriamuoju įrankiu) buvo suduotas G. B. pasitraukiant į dešinę (atsistojant žuvusiajam iš kairės pusės) ir persukant ranką taip, kad peilio geležtė eitų žemyn.

Iš 2008-06-09 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kambaryje ant kilimo, ant patalynės, ant sienos yra raudonos į kraują panašios dėmės, virtuvėje rastas tvarstis su į kraują panašiomis dėmėmis (t.1, b.l. 4-28).

Iš 2008-06-10 M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus pažymos matyti, kad H. K. mirė nuo durtinio - pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo su kairio plaučio pažeidimu (t. 1, b. 1. 42).

Iš M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. M 320/08 (05) matyti, kad H. K. mirė 2008-06-09, 01.35 val., nuo durtinio - pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo su kairio plaučio pažeidimu, įvykus ūmiam nukraujavimui į krūtinės ertmę. H. K. kraujyje rasta 4,09 promilės alkoholio. H. K. lavono tyrimo metu nustatyti tokie sužalojimai: durtinis - pjautinis kiauryminis krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimas su kairio plaučio pažeidimu, kuris padarytas suduodant vieną smūgį aštriu duriančių -pjaunančių savybių įrankiu, galimai peilio geležte, kurios plotis panirimo eigoje artimas 3,4 cm; poodinės kraujosruvos krūtinėje, pilve, dešiniame ir kairiame žastuose, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, kurios padarytos smūgiuojant kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai suduodant kumščiais, įspiriant batu apauta koja ar pan., suduodant ne mažiau kaip 8 smūgius. Kadangi nustatyti sužalojimai nebuvo lydimi staigaus sąmonės netekimo, galima teigti, kad po jų padarymo H. K. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (judėti, šaukti). Po patirto krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo su kairio plaučio pažeidimu H. K. galėjo gyventi keliolika - keliasdešimt minučių (t. 1, b.1. 43-44).

Iš VTPT prie SAM Vilniaus 2-ojo teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos -psichologijos ekspertizė akto matyti, kad G. B. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, ikiteisminio tyrimo metu bei šiuo metu nesirgo ir neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, nebuvo ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje. Jam konstatuojamas asocialaus tipo asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės nuo alkoholio sindromas. G. B. tiek jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu galėjo ir gali suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. G. B. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio ar patologinio afekto būsenose ar tokioje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai (t. 2, b.l. 149-152).

Iš 2008-06-09 asmens blaivumo testo matyti, kad G. B. 2008-06-09, 03.36 val., nustatytas vidutinis girtumo laipsnis - 2,06 promilės alkoholio (t. 1, b. 1. 169).

Iš M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 840/08 (05) matyti, kad G. B. nustatyti minkštųjų audinių sumušimai veide, žastuose, kairiajame dilbyje, nugaroje, dešiniajame klube kairiajame sėdmenyje, juosmenyje ir blauzdų srityse padaryti kietais, bukais ir šiurkštų paviršių turinčiais daiktais ne mažiau 14 trauminių smūgių poveikyje. Sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti 2008-06-09 grumtynių metu, nenustatyta. Dešiniojo žasto ir dešinio klubo sąnario violetinės poodinės kraujosruvos ir jų srityje audinių sustandėjimas padaryti prieš 1-2 paras iki apžiūros 2008-06-09. Kairės blauzdos sugiję sausais šašais padengti odos nubrozdinimai padaryti prieš keletą -keliolika parų iki apžiūros. Gelsvai violetinės poodinės kraujosruvos ir jų srityje audinių sustandėjimas padaryti prieš keletą parų iki apžiūros. Dėl nustatytų sužalojimų sveikata sutrikdyta nežymiai (t. 2, b.1. 82).

Iš M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 847/08 (05) matyti, kad E. Š. nustatytos odos pjautinės žaizdos dešinėje plaštakoje ir odos nubrozdinimai kairio dilbio srityje padaryti prieš 1-2 paras iki jo apžiūros 2008-06-10. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų smūgių metu susižalojant dešinę plaštaką ir kairį dilbį sudužusios stiklinės šukėmis. Dėl nustatytų sužalojimų sveikata sutrikdyta nežymiai (t. 1, b. 1. 72).

Iš M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 845/08 (05) matyti, kad V. G. nustatyti minkštųjų audinių sumušimai veide, dešiniajame petyje ir dešinėje šlaunyje padaryti 4 smūgių poveikyje prieš keliolika dienų iki jos apžiūros 2008-06-10. Sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti 2008-06-09, nėra. Dėl nustatytų sužalojimų sveikata sutrikdyta nežymiai (t. 1, b. 1. 119).

Iš M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1805/08 (05) matyti, kad V. G. nustatyta durtinė - pjautinė kairės šlaunies žaizda padaryta aštriu duriančiai - pjaunančių savybių turinčiu įrankiu smūgiavimo būdu galėjo būti padaryta 2007-03-31, nes jos apžiūra atlikta 2007-04-01, 00.20 val. Dėl nustatyto sužalojimo sveikata sutrikdyta nežymiai (t. 1, b. 1. 122).

Iš M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 843/08 (05) matyti, kad O. J. nustatyta poodinė kraujosruva ir odos įbrėžimai - nubrozdinimai kairėje kaktos pusėje, poodinės kraujosruvos žastuose, odos nubrozdinimai kairėje krūtinės ląstos pusėje galėjo būti padaryti ne mažiau kaip 5 smūgių poveikyje 2008-06-09 grumtynių metu. Dėl nustatytų sužalojimų sveikata sutrikdyta nežymiai (t. 1, b. 1. 166).

Iš M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 833/08 (05) matyti, kad A. K. nustatytas odos nubrozdinimas kairės alkūnės srityje galėjo būti padarytas nubrozdinant kairę alkūnę į kietą daiktą prieš keletą -keliolika valandų iki jo apžiūros 2008-05-09. Dėl nustatyto sužalojimo sveikata sutrikdyta nežymiai (t. 1, b. 1. 139).

Iš 2008-11-27 akistatos protokolo matyti, kad O. J. patvirtino savo parodymus, jog H. K. su peiliu sužalojo G. B.. Tuo tarpu G. B. nesutiko su tokiais O. J. parodymais, teigdamas, kad H. K. su peiliu sužalojo O. J. (t. 2, b. 1. 84-86).

BPK 20 str. 4 d. numatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Kaltinimas G. B. iš esmės grindžiamas jo paties prisipažinimu, kurį jis padarė 2008 06 10 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, bei tą pačią dieną duotais parodymais atliekant parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b.l. 60 – 68). Vėlesnėse apklausose G. B. paneigė minėtą savo prisipažinimą. Pačioje pirminėje apklausoje G. B. taip pat neigė sužalojęs H. K. (t. 2, b.l. 58 – 59). Šioje apklausoje jis teigė, jog tai, kad H. K. yra sužalotas jis sužinojo tik tuomet, kai išgirdo jį dejuojant ir priėjo pasidomėti kas atsitiko. Tos pačios pozicijos kaltinamasis laikosi ir apklausiamas teisme. Jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių G. B. ikiteisminio tyrimo metu padarytą prisipažinimą, byloje nėra. Priešingai, pats prisipažinimas kelia tam tikrų abejonių. Iš įtariamojo papildomos apklausos protokolo (t. 2, b.l. 60 – 62) matyti, jog G. B. visus tos dienos įvykius prisimena ir atpasakoja gana detaliai ir smulkiai ir tik pasakodamas apie konfliktą su H. K. nebegali nurodyti nei dėl ko kilo konfliktas, nei iš kur pasiėmė peilį, nei kur vėliau tą peilį padėjo. Pagal G. B. parodymus, žuvusįjį jis perdūrė kai šis jį puolė. Iš to darytina išvada, jog įvykio metu jie buvo vienas prieš kitą veidas į veidą. Be to G. B. nurodo, kad peiliu H. K. dūrė į dešinį šoną. Tą patį jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b.l. 63 – 68). Tuo tarpu iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 320/05 (05) matyti, kad H. K. mirė nuo durtinio – pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo (t. 1, b.l. 43 – 44). Be to kaip jau minėta, tiek iš G. B. parodymų apklausiant jį įtariamuoju, tiek iš parodymų patikrinimo vietoje darytų nuotraukų matyti, jog įvykio metu kaltinamasis ir H. K. buvo vienas į kitą atsisukę veidais, o G. B. peilį laiko geležte į viršų. Tuo tarpu jau cituotoje specialisto išvadoje nustatyta, jog H. K. sužalota kairė krūtinės pusė užpakalinės pažasties linijoje ir žaizdos kanalas eina iš viršaus į apačią, iš užpakalio į priekį ir iš kairės į dešinę. Kaip teisme nurodė ekspertas, tokiam sužalojimui kaltinamasis turėjo stovėti žuvusiajam iš kairės pusės ir smūgiuoti peiliu, kurio geležtė nukreipta žemyn. Tai įrodo, kad G. B. parodymų patikrinimo vietoje metu pademonstruotas H. K. sužalojimo būdas (ir sužalojimo vieta) neatitinka faktinių aplinkybių, kurios nustatytos atliekant skrodimą. Kaltinamojo prisipažinimas nelaikomas absoliučiu jo kaltės įrodymu. Toks prisipažinimas vertinamas kaip ir bet koks kitas įrodymas atsižvelgiant į tai kiek jį patvirtina ar paneigia kiti objektyvūs duomenys. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma verčia abejoti G. B. parodymų, kuriais jis prisipažino sužalojęs H. K., teisingumu.

G. B. kaltė grindžiama ir liudytojos V. G. parodymais, kur ji teigia, jog girdėjo kaip G. B. pasakė O. J., kad „gal nieko nebus“ ir „ gal biški persistengiau“. Tačiau tokių V. G. parodymų vertinti kaip G. B. kaltės įrodymo negalima. Kaip matyti iš liudytojos apklausų ikiteisminio tyrimo metu bei jos parodymų teisme, tie parodymai nuolatos keitėsi. Pačioje pirminėje apklausoje ji teigė, kad jai nuėjus miegoti G. B., O. J. ir H. K. pykosi ir ji juos drausmino, liepdama eiti miegoti. Kai nakties metu ją pakėlė G. B. ieškodamas pleistro, girdėjo jo sakomas frazes „gal viskas bus gerai“ ir „biški persistengiau“. Bei O. J. frazę „gal viskas bus gerai“ (t. 1, b.l. 101 – 105). Sekančioje apklausoje V. G. jau nurodo, kad konfliktas tarp G. B. ir H. K. buvo tik tuomet kai buvo nuversta ir sulaužyta sekcija. Po to jokių konfliktų nebuvo ir iki jai užmingant niekas nesibarė. Kai buvo prižadinta ieškant pleistro, girdėjo G. B. frazę „gal nieko nebus“ ir O. J. frazę „ o gal, kas padaryta, tas padaryta“ (t. 1, b.l. 106 – 110). Apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo ji irgi nieko nekalbėjo apie konfliktus tarp G. B. ir H. K.. Dėl nugirstos frazės ji vėl davė truputį kitokius parodymus. V. G. teigė, jog girdėjo kaip G. B. pasakė „gal nieko nebus blogo“, o kažkas (ji jau netvirtina, kad tai O. J.) atsakė, „nu tikrai nebus nieko“ (t. 1, b.l. 116 – 117). Teismo posėdžio metu V. G. vėl tvirtina, kad pokalbis buvo tarp G. B. ir O. J. ir kad, G. B. pasakė, „gal biški persistengiau“. V. G. taip pat tvirtina, kad visą laiką iki atvyko policija miegojo ir net nematė kaip buvo išvežtas H. K. atvykusių medikų. Tačiau iš liudytojo A. I. parodymų matyti, kad atvykus į (duomenys neskelbtini), juos pasitiko vyras ir moteris, kurie abu buvo labai girti. Netikėti šio liudytojo parodymais nėra pagrindo. Iš visų liudytojų parodymų matyti, jog tą naktį tame bute kitų moterų, išskyrus V. G., nebuvo. Iš to darytina išvada, kad V. G. dėl savo girtumo galėjo neprisiminti, jog buvo atsikėlusi kai atvyko greitosios pagalbos medikai. Todėl atsižvelgus į tokią jos būseną nėra pagrindo neabejotinai tikėti, kad ji tikrai girdėjo ir įsidėmėjo G. B. ar kito kokio asmens ištartas frazes. Netgi jei daryti prielaidą, kad tą naktį G. B. tikrai ištarė vieną kurią ar kelias aukščiau paminėtas frazes, tačiau tai neįrodo, jog būtent jis sužalojo H. K..

Tai, kad H. K. sužalojo G. B. nurodo ir liudytojas O. J.. Tačiau jo parodymais taip pat negalima remtis. Kaip nurodo pats O. J., jis nematė kada ir kaip buvo sužalotas H. K.. Jis teigia, jog tik matė kaip G. B. klijavo pleistru žaizdą, tačiau nesuprato iš kur ta žaizda atsirado, galvojo, jog jis susižalojo į sudužusius stiklus. Toliau prieštaraudamas sau pačiam nurodo, jog G. B. pasakė, kad be reikalo jam durstelėjo. Tai reikštų, jog jis suprato ir žinojo kaip buvo sužalotas H. K.. Vėlgi gretinant O. J. parodymus su V. G. parodymais, jie neatitinka. V. G. niekada nesakė, jog buvo ištarta frazė „be reikalo durstelėjau“. Be to G. B. savo ruožtu H. K. sužalojimu kaltina patį O. J.. Skirtingai nuo G. B., O. J. turėjo pakankamą motyvą sužaloti H. K., kadangi prieš tai H. K. kartu su E. Š. buvo jį sumušę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes O. J. parodymai vertintini pakankamai kritiškai, kaip galimas siekis paneigti įtarimus, kad būtent jis sužalojo H. K..

BPK 20 str. 3 d. nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Šioje byloje kaip daiktiniai įrodymai prijungti penki virtuviniai peiliai, rasti ir išimti V. G. bute. Nėra aišku kokiu tikslu šie peiliai prijungti kaip daiktiniai įrodymai, kadangi nei vienas iš jų nėra tirtas. Netirta ar yra kraujo pėdsakai, nenuimti ir netirti pirštų pėdsakai, nedaryta jokių kitų tyrimų. Tačiau išanalizavus visuma duomenų surinktų byloje, galima daryti išvada, jog tie peiliai netiesiogiai paneigia ikiteisminio tyrimo metu G. B. padarytą prisipažinimą įvykužius nusikaltimą. Minėtame prisipažinime G. B. nurodė, kad peilį, kuriuo sužalojo H. K. tikriausiai sugriebė nuo stalo ir vėliau išmetė pro langą. Pirminėje apklausoje V. G. nurodė, kad namuose buvo penki virtuviniai peiliai (t. 1, b.l. 104). Kaip jau minėta, iš V. G. buto buvo paimti penki virtuviniai peiliai, - t. y. visi, kiek jų buvo iki įvykio. Iš to darytina išvada, kad H. K. buvo sužalotas arba vienu iš išimtų peilių (tačiau tai netirta) arba kitu įrankiu, kuris galimai iš buto buvo pašalintas (galėjo išsinešti ir D. G.).

Motyvuojamoji dalis

Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai yra įrodytas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais. Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo traktuojamos kaltinamojo naudai. Šiuo atveju, išanalizavus visumą duomenų, surinktų byloje bei remiantis tuo kas išdėstyta aukščiau, nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog būtent G. B. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Visi argumentai, kuriais grindžiamas kaltinimas, vertintini tik kaip prielaidos ir spėjimai. Remiantis išdėstytu, G. B. iš kaltinimo pagal LR BK 129 str. 1 d. išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Kadangi kaltinamasis išteisinamas neįrodžius, jog jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, todėl nukentėjusios civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Kardomoji priemonė suėmimas G. B. panaikintina (BPK 309 str. 1 d. 1 p.).

Daiktiniai įrodymai paliktini prie bylos iki nustatytas kaltas asmuo.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

G. B., kaltinamą pagal LR BK 129 str. 1 d. išteisinti neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Kardomąją priemonę – suėmimą G. B. panaikinti ir iš suėmimo paleisti nedelsiant.

Nukentėjusios J. B. civilinį ieškinį atmesti.

Visus daiktinius įrodymus palikti prie bylos iki bus nustatytas kaltas asmuo.

Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos Apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Panevėžio apygardos teismą. Išteisintasis ir jo gynėjas per tą patį terminą turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio tiek, kiek jis yra susijęs su išteisinimo motyvais ir pagrindu.