Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-10 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio J. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims AB Nordea Bank Lietuvos skyriui, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl teisių perėmimo vykdymo procese ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-10 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Suinteresuotas asmuo skunde nurodė, kad valstybė priėmė mirusio R. M. palikimą, kurį sudarė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei banko sąskaitose esančios piniginės lėšos. Apeliantė teigė, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą paveldint žemės sklypus valstybei atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba, kuri teisės aktų nustatyta tvarka realizuoja valstybės paveldėtą nekilnojamąjį turtą ir atsiskaito su palikėjo kreditoriais. Apeliantės teigimu, šioje byloje teismui sprendžiant klausimą dėl teisių perėmimo vykdymo procese Nacionalinė žemės tarnyba turėjo būti įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu, nes klausimo išsprendimas yra susijęs su šios institucijos teisėmis ir pareigomis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą paveldint žemės sklypus valstybei atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba, kuri teisės aktų nustatyta tvarka realizuoja valstybės paveldėtą nekilnojamąjį turtą ir atsiskaito su palikėjo kreditoriais. Apeliantės teigimu, šioje byloje teismui sprendžiant klausimą dėl teisių perėmimo vykdymo procese Nacionalinė žemės tarnyba turėjo būti įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu, nes klausimo išsprendimas yra susijęs su šios institucijos teisėmis ir pareigomis. Su šia skundo nuostata galima sutikti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolis J. P. vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-12 nutartį Nr. 23-2N/2010 dėl skolininkui R. M. priklausančio įkeisto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių išieškotojo AB Nordea Bank Lietuvos skyriaus naudai. Bylos duomenys patvirtina, kad skolininkas R. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2016-02-15 palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu valstybė priėmė mirusio skolininko R. M. palikimą, kurį sudarė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat banko sąskaitose esančios piniginės lėšos.

LR žemės įstatymo 32 str. 3 d. 5 p. nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, kai privati žemė įsigyjama valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais, ir šio įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Valstybės žemės fondas. Šiuo metu galiojančioje LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 45 p. redakcijoje nurodyta, kad valstybei paveldėjus žemės sklypą (jo dalį), atitinkami paveldėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti perduoti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo (jo dalies) buvimo vietą. Bylos duomenys patvirtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-02-18 raštu Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriui perdavė Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro 2016-02-15 išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą ir kitą su palikimo perėjimu valstybei susijusią medžiagą tam, kad paveldėtas žemės sklypas būtų įtrauktas į apskaitą, įregistruotas VĮ Registrų centre bei atliktos kitos būtinos procedūros. Įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visus veiksmus, susijusius su išieškojimu iš valstybės paveldėtos žemės, iš jų ir pareiga atstovauti valstybei teisme bei vykdymo procese, tenka Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Pažymėtina, kad tokios pozicijos yra laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2014). Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino.

Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad spręsdamas skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimą pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė valstybės institucijų, dalyvaujančių valstybei paveldint žemę, teises ir pareigas reglamentuojančius teisės aktus ir nepagrįstai į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu neįtraukė Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Pažymėtina, kad byloje negali būti išsprendžiama dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų (LR CPK 329 str. 2 d. 2 p.), todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimą iš naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-10 nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti klausimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.