Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Pareiškėjo pensijos bylos Nr. 8000032 (toliau – Pensijos byla) duomenimis, V. K. (duomenys neskelbtini) buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigų jo paties prašymu.

Pareiškėjas 2020 m. sausio 24 d. prašymą skirti jam pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą pateikė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kuri 2020 m. vasario 7 d. raštu Nr. 17.2-662 šį prašymą ir pridėtus dokumentus persiuntė VSDFV Utenos skyriui.

VSDFV Utenos skyrius 2020 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. (10.15)VPE_SP5-98 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo V. K.“, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 13 straipsnio 1 dalimi, paskyrė pareiškėjui 12,26 Eur dydžio kas mėnesį mokamą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą nuo 2019 m. vasario 10 d. neterminuotai. Be to, VSDFV Utenos skyrius 2020 m. vasario 19 d. sprendime išdėstė nurodyto dydžio pareigūno pensijos apskaičiavimą.

V. K., nesutikdamas su VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendimu, 2020 m. rugpjūčio 12 d. pateikė skundą VSDF valdybai. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis sutinka su pareigūno pensijos dydžio apskaičiavimui taikyta formule, tačiau tvirtino, jog 12,26 Eur dydžio pensijos paskyrimas neatitinka teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principų, pažeidžia ekonominę teisę, žeidžia žmogaus orumą. Pareiškėjo teigimu, skiriamos pensijos dydis gali būti susietas su valstybės remiamu pajamų dydžiu arba valstybei turi būti suteikta teisė nustatyti kitokį teisinį reguliavimą, kad būtų laikomasi deklaruojamų ir pripažintų principų. Pareiškėjas skundu prašė pakeisti VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendimą ir paskirti pensiją, atitinkančią deklaruojamus principus arba pripažinti, kad teisinis Pensijų įstatymo reguliavimas netobulas ir neatsižvelgiama į faktinę, teisinę, ekonominę situaciją 1992 ir 2019 metais bei deklaruojamus pensijos skyrimo principus.

VSDF valdyba 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. (6.5)I-6105 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. (10.15)VPE_SP5-98“ pareiškėjo skundą atmetė. VSDF valdyba nurodė, kad VSDFV Utenos skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 16 straipsnio 5 ir 11 dalimis, 2020 m. vasario 19 d. sprendimu teisingai nustatė pareiškėjo pareigūnų pensijos dydį, ir paaiškino pensijos apskaičiavimo formulę. VSDF valdyba konstatavo, kad nurodytas VSDFV Utenos skyriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį nėra pagrindo. Pažymėjo, kad VSDF valdyba yra įstatymus ir kitus norminius teisės aktus vykdanti institucija, ji nėra įgaliota pripažinti, kad tam tikrame įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas yra netobulas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendimu ir VSDF valdybos 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimu, skundu kreipėsi į teismą.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimto VSDF valdybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio.

Pareigūnų valstybinės pensijos skiriamos, vadovaujantis 1994 m. gruodžio 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu, taikomu nuo 2005 m. liepos 1 d. Be to, pareigūnų valstybinės pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 patvirtinti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Asmenims, paskiausiai tarnavusiems ir Lietuvos Respublikos prokuratūroje, pareigūnų pensijas skiria ir moka VSDFV Utenos skyrius (Pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-464 Dėl papildomų funkcijų priskyrimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui“ 1.1 punktas).

Pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi Lietuvos Respublikos piliečiai – prokuratūros pareigūnai.

VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendimu pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą pareiškėjui buvo paskirta, remiantis Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu (taikoma 2020 m. sausio 30 d. – 2020 m. liepos 1 d. laikotarpiu, t. y. tuo metu, kai pareiškėjui buvo paskirta pareigūnų pensija, galiojusi redakcija), numačiusiu, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams, sukakusiems įstatymų arba statutų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių) ir ištarnavusiems vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje 5 ir daugiau metų. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas turi teisę į pareigūnų valstybinę pensiją.

Pareigūnų pensijų dydį reglamentuoja Pensijų įstatymo 7 straipsnis, kurio 2 dalies 1 punktas nustato, kad už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, skiriama: už pirmus–dvidešimtus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, – po 1 procentą šio straipsnio 1 dalyje nurodyto darbo užmokesčio. Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis buvo pakeista 2009 m. balandžio 23 d. priimtu Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XI-229). Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad pareigūnams, atleistiems iš prokuratūros sistemos (ir kitų šiame straipsnyje nurodytų sistemų) iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2009 m. gegužės 1 d., pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skiriamos pagal paskutinio mėnesio, kurį pareigūnas nustoja eiti pareigas, jam nustatytą darbo užmokestį; į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka. Pensijų įstatymo 16 straipsnio 5 dalis nustato, kad apskaičiuojant pareigūnų ir karių valstybines pensijas už iki 1995 m. sausio 1 d. buvusius tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyti procentai didinami 1,8 karto. To paties 16 straipsnio 11 dalis (taikoma redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d., t. y. tuo metu, kai pareiškėjui buvo apskaičiuota pareigūnų pensija) nustatė, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. skiriamos mažesnės kaip 124,54 euro pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą arba netekto darbingumo pensijos, išskyrus privalomosios karo tarnybos karių netekto darbingumo pensijas, didinamos vieną kartą (pensijos skyrimo metu) 5,80 euro, bet ne daugiau kaip iki 124,54 euro. Nuostatų 24 punktas nustato, kad tarnybos laikas metais nurodomas 4 skaitmenų po kablelio tikslumu; tarnybos laiko dalis, apskaičiuota dienomis, išreiškiama mėnesiais, dienų skaičių padalijus iš 30.

Minėta, kad pareiškėjas iš prokuroro pareigų buvo atleistas (duomenys neskelbtini).

Pensijos bylos duomenimis, tą mėnesį, kai pareiškėjas nustojo eiti prokuroro pareigas, t. y. (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis (su priedais už laipsnį ir už ištarnautą laiką) buvo 104,72 Lt, t. y. 30,33 Eur. VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendime ir VSDF valdybos 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendime yra nurodyta, kad pareiškėjo ištarnautas laikas yra 11 m. 10 mėn. 1 d. (t. y. 11,8361 m.). Įvertinus pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, kad jis neginčija nurodytų darbo užmokesčio dydžio ir ištarnauto laiko trukmės.

Pareiškėjas tvirtino, kad nesutinka su jam paskirtos pareigūnų pensijos dydžiu, kadangi 12,26 Eur dydžio pensijos nustatymas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjas, pagrįsdamas savo poziciją, teigė, jog Konstitucinis teismas, be kita ko, konstatavo, kad nustatant pareigūnų pensiją už tarnybą, negalima įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų pažeidžiami teisingumo, protingumo ir proporcingumo principai (2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai); nustatant valstybinės pensijos dydžius, privalu paisyti konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų (2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. spalio 22 d., 2014 m. liepos 3 d., 2015 m. lapkričio 26 d.. 2016 m. sausio 26 d. nutarimai); įstatymų leidėjas, nustatydamas, kokiems asmenims skiriama ir mokama valstybinė pensija, ir šios pensijos dydžius, turi laikytis konstitucinio visų asmenų lygybės principo (2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimas); vienas iš esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas (2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Pareiškėjas teigė, kad teisėtų lūkesčių apsauga yra teisinės valstybės principo elementas, todėl 12,26 Eur dydžio pensijos pareigūnui nustatymas aiškiai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjas teigė, kad lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, sąžiningumo, teisingumo, proporcingumo principai reiškia, jog asmuo, kuris sudėtingiausiu pereinamuoju laikotarpiu sąžiningai vykdė savo pareigas valstybei, tikėjosi iš valstybės bent minimaliausiai pagrįsto pensinio aprūpinimo, o lygiateisiškumo principas įpareigoja valstybę vykdyti pareigą piliečiui, įgijusiam teisę į pareigūno pensiją iki Pensijų įstatymo priėmimo 1994 metais. Konstitucinis teismas nurodė, kad valstybė turi sukurti tokią socialinio aprūpinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, o prireikus – būtiną asmens socialinę apsaugą (2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas). Pareiškėjo teigimu, valstybei, t. y. VSDF valdybai, suteikta diskrecija taikyti įstatymo įgyvendinimo mechanizmą, kuris užtikrintų minimalius pensiją gaunančio asmens socialiai priimtinus poreikius, žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas. Pareiškėjo nuomone, klaidinga taikyti teisiniams santykiams, kurie atsirado 1992 metais, pensijos skaičiavimo modelį pagal 1994 metais priimtą Pensijų įstatymą. Tvirtino, kad orientaciniai kriterijai, kuriais remdamasi, VSDF valdyba galėtų apskaičiuoti pareigūnų pensiją, gali būti valstybės remiamų pajamų dydis, nuo kurio priklauso teisė į piniginę socialinę paramą, t. y. 125 Eur, arba pareiginės algos bazinis dydis.