Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2021-03-03 · Administracinė byla Nr. eI2-562-283/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-03-03Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-12-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-03
Bylos Nr.
eI2-562-283/2021
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00413-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Dalytė Zlatkuvienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-562-283/2021Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00413-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 7.5.3; 51.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 3 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas, ir V. K.) skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) pripažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius) 2020 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. (10.15)VPE_SP5-98 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo V. K.“ (toliau – ir 2020 m. vasario 19 d. sprendimas) dėl 12,26 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nustatymo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDF valdyba) 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6105 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. (10.15)VPE_SP5-98“ (toliau – ir 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimas) prieštaraujančiais pareigūno pensijos skyrimo principams; 2) įpareigoti paskirti pensiją, atitinkančią deklaruojamus principus.

Teismas, 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi priimdamas nagrinėti V. K. skundą, sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas pripažinti VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendimą ir VSDF valdybos 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimą prieštaraujančiais pareigūno pensijos skyrimo principams iš esmės suprantamas kaip pareiškėjo reikalavimas šiuos sprendimus panaikinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendimu jam buvo paskirta 12,26 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija (toliau – ir pareigūnų pensija). Nesutikdamas su tokiu sprendimu, jis pateikė skundą VSDF valdybai ir prašė perskaičiuoti pensijos dydį bei paskirti pareigūnų pensiją, atitinkančią deklaruojamus teisėje ir teismų praktikoje principus. VSDF valdyba 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimu skundą atmetė, nurodžiusi, kad, pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą (toliau – ir Pensijų įstatymas), VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

V. K. teigė, kad skundžiami VSDFV Utenos skyriaus ir VSDF valdybos sprendimai yra neteisėti, o 12,26 Eur dydžio pareigūnų pensijos paskyrimas žemina jo, kaip žmogaus, orumą. Pareiškėjas paaiškino, kad jis neginčija Pensijų įstatymu nustatytos pareigūnų pensijos skaičiavimo formulės, tačiau teigė, jog neteisinga, kad Pensijų įstatymas nėra susietas su minimaliuoju gyvenimo lygiu (toliau – MGL), minimaliąja mėnesine alga (toliau – MMA) ir kitais socialiniais rodikliais. Pareiškėjas nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) nutraukė darbo santykius su prokuratūra, tačiau tuo metu pareigūnų pensija jam nebuvo paskirta. Tuo metu priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 1991 m. nutarimas Nr. 281 reglamentavo, kokių sistemų pareigūnams ir kokio dydžio pensijos skiriamos pagal šį teisės aktą, šiame nutarime buvo numatyta, kad pensijos indeksuojamos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo numatyta tvarka. Nurodytas nutarimas nebegalioja nuo 1995 m. sausio 1 d., o minėtas įstatymas – nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. Vėlesniuose teisės aktuose pensijos socialinės paskirties funkcija (gyventojų pajamų garantijos) nebuvo realizuota. Pareiškėjo vertinimu, šalies ekonomika buvo nestabili, pragyvenimo lygis žemas, todėl yra pagrindas teigti, kad 1991–1994 metais nurodyti teisės aktai buvo netobuli, o gyventojų gyvenimo lygis keitėsi ir žymiai skyrėsi nuo šiuolaikinių standartų. Tai pripažino ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), 2007 m. kovo 20 d. nutarime, be kita ko, nurodęs, kad valstybės tarnybos sistema negalėjo būti sukurta iškart. Pareiškėjo teigimu, valstybė neturėjo pajėgumo mokėti tinkamą atlyginimą pareigūnams, todėl tai turi būti vertinama sprendžiant konkretų ginčą.

Atsiliepimas

Atsakovai VSDFV Utenos skyrius ir VSDF valdyba prašė V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VSDFV Utenos skyrius atsiliepime nurodė, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 patvirtintais Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Pareigūnų pensijos dydžio apskaičiavimas nustatytas Pensijų įstatymo 7 straipsnyje ir 16 straipsnio 5 ir 11 dalyse. VSDFV Utenos skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 16 straipsnio 5 ir 11 dalimis, teigė, kad 2020 m. vasario 19 d. sprendimu teisingai nustatyta, kad pareiškėjo pareigūnų pensijos dydis yra 12,26 Eur. Atsakovas pažymėjo, kad VSDFV Utenos skyrius ir VSDF valdyba yra įstatymus ir kitus norminius teisės aktus vykdančios institucijos ir nėra įgaliotos pripažinti, kad tam tikrame įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas yra netobulas, o galiojantys teisės aktai nesuteikia teisės savo iniciatyva nustatyti individualių pensijos dydžių. VSDFV Utenos skyrius teigė, kad 2020 m. vasario 19 d. sprendimu konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas nėra pažeidžiamas, kadangi visiems buvusiems pareigūnams pareigūnų pensijos skaičiuojamos ir skiriamos, įvertinant buvusio atlyginimo dydį, ištarnauto laikotarpio trukmę bei galiojančio indeksavimo taisykles. Teigė, kad sulaukus senatvės amžiaus, iš socialinių fondų yra mokama solidarumo principu pagrįsta pareigūnų senatvės pensija. Paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-2012/2014yra nurodęs, jog viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam suteikti įstatymų, plečiamas jo kompetencijos aiškinimas nėra leidžiamas. VSDFV Utenos skyrius tvirtino, kad nėra teisinio pagrindo apskaičiuoti pareiškėjo pareigūnų pensijos dydį kitaip, negu nustatyta Pensijų įstatyme, todėl nėra pagrindo panaikinti VSDFV Utenos skyriaus ir VSDF valdybos sprendimus bei įpareigoti VSDFV Utenos skyrių iš naujo perskaičiuoti pensijos dydį ir paskirti pareiškėjui pensiją, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais motyvais.

Atsakovė VSDF valdyba atsiliepime pateikė motyvus ir argumentus bei teisės aiškinimą, iš esmės analogiškus nurodytiems VSDFV Utenos skyriaus atsiliepime. VSDF valdyba tvirtino, kad VSDFV Utenos skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 16 straipsnio 5 ir 11 dalimis, 2020 m. vasario 19 d. sprendimu teisingai nustatė pareiškėjo pareigūnų pensijos dydį – 12,26 Eur. VSDF valdyba tvirtino, kad VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti nėra pagrindo. Atsakovė tvirtino, kad prašomi panaikinti administraciniai sprendimai priimti, išnagrinėjus faktines aplinkybes ir vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, jie yra argumentuoti, juose nurodyta apskundimo tvarka, t. y. jie atitinka iki 2020 m. spalio 31 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtus ir pagrįstus šiuos sprendimus ir įpareigoti VSDFV Utenos skyrių paskirti pareiškėjui pareigūnų pensiją, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pareiškėjo pensijos bylos Nr. 8000032 (toliau – Pensijos byla) duomenimis, V. K. (duomenys neskelbtini) buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigų jo paties prašymu.

Pareiškėjas 2020 m. sausio 24 d. prašymą skirti jam pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą pateikė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kuri 2020 m. vasario 7 d. raštu Nr. 17.2-662 šį prašymą ir pridėtus dokumentus persiuntė VSDFV Utenos skyriui.

VSDFV Utenos skyrius 2020 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. (10.15)VPE_SP5-98 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo V. K.“, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 13 straipsnio 1 dalimi, paskyrė pareiškėjui 12,26 Eur dydžio kas mėnesį mokamą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą nuo 2019 m. vasario 10 d. neterminuotai. Be to, VSDFV Utenos skyrius 2020 m. vasario 19 d. sprendime išdėstė nurodyto dydžio pareigūno pensijos apskaičiavimą.

V. K., nesutikdamas su VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendimu, 2020 m. rugpjūčio 12 d. pateikė skundą VSDF valdybai. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis sutinka su pareigūno pensijos dydžio apskaičiavimui taikyta formule, tačiau tvirtino, jog 12,26 Eur dydžio pensijos paskyrimas neatitinka teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principų, pažeidžia ekonominę teisę, žeidžia žmogaus orumą. Pareiškėjo teigimu, skiriamos pensijos dydis gali būti susietas su valstybės remiamu pajamų dydžiu arba valstybei turi būti suteikta teisė nustatyti kitokį teisinį reguliavimą, kad būtų laikomasi deklaruojamų ir pripažintų principų. Pareiškėjas skundu prašė pakeisti VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendimą ir paskirti pensiją, atitinkančią deklaruojamus principus arba pripažinti, kad teisinis Pensijų įstatymo reguliavimas netobulas ir neatsižvelgiama į faktinę, teisinę, ekonominę situaciją 1992 ir 2019 metais bei deklaruojamus pensijos skyrimo principus.

VSDF valdyba 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. (6.5)I-6105 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. (10.15)VPE_SP5-98“ pareiškėjo skundą atmetė. VSDF valdyba nurodė, kad VSDFV Utenos skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 16 straipsnio 5 ir 11 dalimis, 2020 m. vasario 19 d. sprendimu teisingai nustatė pareiškėjo pareigūnų pensijos dydį, ir paaiškino pensijos apskaičiavimo formulę. VSDF valdyba konstatavo, kad nurodytas VSDFV Utenos skyriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį nėra pagrindo. Pažymėjo, kad VSDF valdyba yra įstatymus ir kitus norminius teisės aktus vykdanti institucija, ji nėra įgaliota pripažinti, kad tam tikrame įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas yra netobulas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendimu ir VSDF valdybos 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimu, skundu kreipėsi į teismą.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimto VSDF valdybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio.

Pareigūnų valstybinės pensijos skiriamos, vadovaujantis 1994 m. gruodžio 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu, taikomu nuo 2005 m. liepos 1 d. Be to, pareigūnų valstybinės pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 patvirtinti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Asmenims, paskiausiai tarnavusiems ir Lietuvos Respublikos prokuratūroje, pareigūnų pensijas skiria ir moka VSDFV Utenos skyrius (Pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-464 Dėl papildomų funkcijų priskyrimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui“ 1.1 punktas).

Pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi Lietuvos Respublikos piliečiai – prokuratūros pareigūnai.

VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendimu pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą pareiškėjui buvo paskirta, remiantis Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu (taikoma 2020 m. sausio 30 d. – 2020 m. liepos 1 d. laikotarpiu, t. y. tuo metu, kai pareiškėjui buvo paskirta pareigūnų pensija, galiojusi redakcija), numačiusiu, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams, sukakusiems įstatymų arba statutų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių) ir ištarnavusiems vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje 5 ir daugiau metų. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas turi teisę į pareigūnų valstybinę pensiją.

Pareigūnų pensijų dydį reglamentuoja Pensijų įstatymo 7 straipsnis, kurio 2 dalies 1 punktas nustato, kad už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, skiriama: už pirmus–dvidešimtus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, – po 1 procentą šio straipsnio 1 dalyje nurodyto darbo užmokesčio. Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis buvo pakeista 2009 m. balandžio 23 d. priimtu Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XI-229). Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad pareigūnams, atleistiems iš prokuratūros sistemos (ir kitų šiame straipsnyje nurodytų sistemų) iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2009 m. gegužės 1 d., pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skiriamos pagal paskutinio mėnesio, kurį pareigūnas nustoja eiti pareigas, jam nustatytą darbo užmokestį; į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka. Pensijų įstatymo 16 straipsnio 5 dalis nustato, kad apskaičiuojant pareigūnų ir karių valstybines pensijas už iki 1995 m. sausio 1 d. buvusius tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyti procentai didinami 1,8 karto. To paties 16 straipsnio 11 dalis (taikoma redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d., t. y. tuo metu, kai pareiškėjui buvo apskaičiuota pareigūnų pensija) nustatė, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. skiriamos mažesnės kaip 124,54 euro pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą arba netekto darbingumo pensijos, išskyrus privalomosios karo tarnybos karių netekto darbingumo pensijas, didinamos vieną kartą (pensijos skyrimo metu) 5,80 euro, bet ne daugiau kaip iki 124,54 euro. Nuostatų 24 punktas nustato, kad tarnybos laikas metais nurodomas 4 skaitmenų po kablelio tikslumu; tarnybos laiko dalis, apskaičiuota dienomis, išreiškiama mėnesiais, dienų skaičių padalijus iš 30.

Minėta, kad pareiškėjas iš prokuroro pareigų buvo atleistas (duomenys neskelbtini).

Pensijos bylos duomenimis, tą mėnesį, kai pareiškėjas nustojo eiti prokuroro pareigas, t. y. (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis (su priedais už laipsnį ir už ištarnautą laiką) buvo 104,72 Lt, t. y. 30,33 Eur. VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendime ir VSDF valdybos 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendime yra nurodyta, kad pareiškėjo ištarnautas laikas yra 11 m. 10 mėn. 1 d. (t. y. 11,8361 m.). Įvertinus pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, kad jis neginčija nurodytų darbo užmokesčio dydžio ir ištarnauto laiko trukmės.

Atsižvelgus į nurodytus faktinius duomenis, pareiškėjo pareigūnų pensijos apskaičiavimui taikomos Pensijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 5 ir 11 dalių, Pensijų įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, Nuostatų 24 punkto nuostatos. Sprendžiama, kad pareiškėjui pareigūnų pensija apskaičiuota taip: 11,8361 x 1,8 = 21,3050 x 30,33 / 100 = 6,46 + 5,80 = 12,26 Eur, t. y. už kiekvienus metus iš ištarnautų metų po 1 procentą (taip pat padidinus šiuos procentus 1,8 karto) nuo 30,33 Eur darbo užmokesčio, ir pridedant 5,80 Eur). Skundžiamuose VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendime ir VSDF valdybos 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendime toks pareigūnų pensijos apskaičiavimas ir yra pateiktas, be to, šiuose administraciniuose sprendimuose nurodyta, kad pareiškėjui paskirtos pareigūnų pensijos dydis yra 12,26 Eur.

Pareiškėjas skunde VSDF valdybai ir skunde teismui teigė, kad neginčija Pensijų įstatymu nustatytos pareigūnų pensijos dydžio skaičiavimui taikytos formulės. Taigi, byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad remiantis aukščiau nurodytomis teisės normomis apskaičiuotas pareiškėjo pareigūnų pensijos dydis yra 12,26 Eur.

Pareiškėjas tvirtino, kad nesutinka su jam paskirtos pareigūnų pensijos dydžiu, kadangi 12,26 Eur dydžio pensijos nustatymas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjas, pagrįsdamas savo poziciją, teigė, jog Konstitucinis teismas, be kita ko, konstatavo, kad nustatant pareigūnų pensiją už tarnybą, negalima įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų pažeidžiami teisingumo, protingumo ir proporcingumo principai (2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai); nustatant valstybinės pensijos dydžius, privalu paisyti konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų (2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. spalio 22 d., 2014 m. liepos 3 d., 2015 m. lapkričio 26 d.. 2016 m. sausio 26 d. nutarimai); įstatymų leidėjas, nustatydamas, kokiems asmenims skiriama ir mokama valstybinė pensija, ir šios pensijos dydžius, turi laikytis konstitucinio visų asmenų lygybės principo (2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimas); vienas iš esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas (2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Pareiškėjas teigė, kad teisėtų lūkesčių apsauga yra teisinės valstybės principo elementas, todėl 12,26 Eur dydžio pensijos pareigūnui nustatymas aiškiai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjas teigė, kad lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, sąžiningumo, teisingumo, proporcingumo principai reiškia, jog asmuo, kuris sudėtingiausiu pereinamuoju laikotarpiu sąžiningai vykdė savo pareigas valstybei, tikėjosi iš valstybės bent minimaliausiai pagrįsto pensinio aprūpinimo, o lygiateisiškumo principas įpareigoja valstybę vykdyti pareigą piliečiui, įgijusiam teisę į pareigūno pensiją iki Pensijų įstatymo priėmimo 1994 metais. Konstitucinis teismas nurodė, kad valstybė turi sukurti tokią socialinio aprūpinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, o prireikus – būtiną asmens socialinę apsaugą (2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas). Pareiškėjo teigimu, valstybei, t. y. VSDF valdybai, suteikta diskrecija taikyti įstatymo įgyvendinimo mechanizmą, kuris užtikrintų minimalius pensiją gaunančio asmens socialiai priimtinus poreikius, žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas. Pareiškėjo nuomone, klaidinga taikyti teisiniams santykiams, kurie atsirado 1992 metais, pensijos skaičiavimo modelį pagal 1994 metais priimtą Pensijų įstatymą. Tvirtino, kad orientaciniai kriterijai, kuriais remdamasi, VSDF valdyba galėtų apskaičiuoti pareigūnų pensiją, gali būti valstybės remiamų pajamų dydis, nuo kurio priklauso teisė į piniginę socialinę paramą, t. y. 125 Eur, arba pareiginės algos bazinis dydis.

Pagal Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 1206, 2020 metais taikomas valstybės remiamų pajamų dydis buvo 125 Eur; pagal 2019 m. gruodžio 5 d. priimtą Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2020 metais, įstatymą Nr. XIII-2608, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis yra 176 Eur.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos, kitų valstybinio socialinio draudimo pensijų; valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) normų bei principų, nustatyti atitinkamas šių pensijų skyrimo sąlygas (2008 m. gruodžio 24 d., 2012 m. vasario 6 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimai); įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, inter alia senatvės ar invalidumo pensijas, valstybinės pensijos skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti nuo valstybės tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių ir kt. (2008 m. gruodžio 24 d., 2012 m. vasario 6 d., 2015 m. gegužės 6 d. nutarimai); įstatymu gali būti nustatytas maksimalus tokių pensijų dydis, taip pat gali būti įtvirtinti įvairūs tokios pensijos maksimalaus dydžio nustatymo būdai; įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, gali nustatyti ir tam tikrus atvejus, kada valstybinė pensija asmeniui neskiriama (esant įstatyme numatytoms aplinkybėms) (2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d., 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad, pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, tik įstatymų leidėjas suteikta diskreciją spręsti dėl valstybinių pensijų dydžių, jų skyrimo sąlygų ir tvarkos. Pensijų įstatymo nuostatos, kuriomis remiantis, pareiškėjui buvo paskirta pareigūnų pensija ir apskaičiuotas jos dydis, nėra pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai pareiškėjo nurodytais aspektais. Esant nurodytai situacijai ir remiantis Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalimi, 107 straipsnio 1 dalimi, Pensijų įstatymo nuostatos taikomos konkrečiu pareigūnų pensijos skyrimo pareiškėjui atveju.

Pagal 2019 m. birželio 28 d. – 2020 m. balandžio 30 d. laikotarpiu galiojusius Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. A1-14 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. A1-11 redakcija) patvirtintus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatus, VSDF valdyba yra įstaiga prie ministerijos, organizuojanti valstybinį socialinį draudimą ir vykdanti operatyvų Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų tvarkymą bei apskaitą (1 punktas); VSDF valdyba savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais įstatymais ir teisės aktais, Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais, Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos sprendimais, kitais socialinį draudimą ir biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatais.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-104 patvirtintus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus nuostatus, VSDFV Utenos skyrius yra VSDF valdybos įsteigta viešojo administravimo įstaiga, vykdanti valstybinį socialinį draudimą ( 1 punktas); VSDFV Utenos skyrius savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais įstatymais ir teisės aktais, Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais, Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos nutarimais, VSDF valdybos direktoriaus įsakymais, kitais socialinį draudimą ir biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir VSDFV Utenos skyriaus nuostatais.

Pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos ir įstaigos, nagrinėjamu atveju – VSDFV Utenos skyrius, skirdamos ir mokėdamos karių ir pareigūnų valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą, vadovaujasi šiuo įstatymu ir Nuostatais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje, kurioje pareiškėjas prašė panaikinti sprendimą dėl atsisakymo padidinti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją iki minimalaus socialinės išmokos dydžio ir įpareigoti padidinti pensiją iki 430 Lt dydžio, atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą, nurodęs, kad viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam suteikti įstatymų, ir plečiamas jo kompetencijos aiškinimas nėra leidžiamas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2012/2014).

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad VSDF valdyba ir VSDFV Utenos skyrius, kaip viešojo administravimo subjektai, privalėjo vykdyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriuos įstatymų leidėjas priėmė, reglamentuodamas karių ir pareigūnų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo teisinius santykius. Dėl šios priežasties kaip nepagrįsti atmetami pareiškėjo teiginiai, kad VSDF valdybai suteikta diskrecija taikyti įstatymo įgyvendinimo mechanizmą taip, kad būtų užtikrinti minimalūs pareigūnų pensiją gaunančio asmens, t. y. konkrečiu atveju – pareiškėjo, socialiai priimtini poreikiai, žmogaus orumą atitinkančios gyvenimo sąlygos.

Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, sprendžia, kad VSDFV Utenos skyrius neturėjo teisinio pagrindo paskirti ir apskaičiuoti pareiškėjui pareigūnų pensiją, kurios dydis atitiktų pareiškėjo nurodytus dydžius – valstybės remiamų pajamų dydį arba valstybės pareigūnų pareiginės algos bazinį dydį, kadangi Pensijų įstatymas tokios kompetencijos šiam atsakovui nesuteikia. Tokia VSDFV Utenos skyriaus kompetencija nėra numatyta ir Nuostatuose, priešingai, Nuostatuose nurodyta, kad pareigūnų pensijos skiriamos, vadovaujantis Pensijų įstatymu (Nuostatų 2 punktas).

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgus į teisminę praktiką, daroma išvada, kad VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendimas ir VSDF valdybos 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimas yra pagrįsti objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis ir teisės normomis, t. y. jie yra teisėti ir pagrįsti, pagrindo juos naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra.

Netenkinus pareiškėjo skundo pagrindinio reikalavimo panaikinti skundžiamus administracinius sprendimus, atmetamas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo paskirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą, kurios dydis atitiktų pareiškėjo nurodytus principus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos V. K. (V. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos Nijolė ČekanauskienėIrena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė