Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

2022-03-24 · Civilinė byla Nr. e2YT-5153-812/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-24
Bylos Nr.
e2YT-5153-812/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01247-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Daina Lisaitė (pirm.)
Pareiškėjas
I. Š.
Suinteresuotas asmuo
notarė Vida Penkauskaitė-Jurgutė, P. Š., R. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-5153-812/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01247-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.12 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. kovo 24 d.KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Daina Lisaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Š. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys notarė Vida Penkauskaitė-Jurgutė, P. Š., R. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja I. Š. (toliau – pareiškėja) skundu dėl notaro veiksmų (2022-02-07 Nr. DOK-16900) prašo panaikinti 2022 m. sausio 18 d. Kauno m. 14-ojo notarų biuro notarės Vidos Penkauskaitės-Jurgutės nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti Kauno m. 14-ojo notarų biuro notarę Vidą Penkauskaitę-Jurgutę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai į po jos motinos L. Š. mirties likusią palikimo dalį, kurios nepriėmė pareiškėjos brolis (mirusiosios sūnus) P. Š.; priteisti iš notarės pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina L. Š.. Kauno m. 14-ajame notarų biure užvesta paveldėjimo byla. 2010 m. balandžio 22 d. L. Š. buvo sudariusi testamentą, patvirtintą Kauno m. 4-ojo notaro biuro notarės Virginijos Jarienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Testamentu jai priklausančią dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), L. Š. paliko savo sutuoktiniui R. Š.. Visas kitas kilnojamasis ir nekilnojamasis mirties dienai mirusiajai priklausantis turtas paliktas lygiomis dalimis po ½ dalį velionės sūnui P. Š. ir dukrai pareiškėjai I. Š.. Pareiškėja pareiškimu dėl palikimo priėmimo, įstatymo nustatytais terminais ir tvarka, priėmė jai priklausiusią palikimo dalį. Pareiškėjos žiniomis, palikimą priėmė ir jos tėvas R. Š.. Pareiškėjos žiniomis, jos brolis P. Š. nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo po savo motinos L. Š. mirties, o taip pat faktiškai nevaldė motinos turto.

3. Po L. Š. mirties praėjus beveik ketveriems metams, 2022 m. sausio 10 d. pareiškėja kreipėsi į notarę prašydama išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į po L. Š. mirties likusią palikimo dalį, kurios nepriėmė jos brolis (mirusiosios sūnus) P. Š.. Notarė Vida Penkauskaitė-Jurgutė 2022 m. sausio 18 d. nutarimu atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, motyvuodama tuo, jog P. Š. kreipsis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Daliai paveldėto turto esant be savininko, apsunkinama pareiškėjos galimybė disponuoti turtu. Pareiškėjos žiniomis, P. Š. nevaldė ir iki šiol nevaldo L. Š. turto (nepriėmė palikimo faktiškai pradėdamas jį valdyti), o kreiptis į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo galėjo ženkliai anksčiau, laikantis ekonomiškumo ir protingumo principų, nevilkinant paveldėjimo procedūrų kitiems įpėdiniams. Notarė vien iš P. Š. žodinio pranešimo padarė išvadą, jog jis faktiškai valdė motinos turtą, nors jis nutarimo priėmimo dieną į teismą šiuo pagrindu nesikreipė. Pareiškėja teigia, kad tokiu būdu notarė vilkina paveldėjimo procesą pažeisdama pareiškėjos teises. Notarės veiksmai atsisakant atlikti notarinį veiksmą yra neteisėti ir nepagrįsti. Nutarimas naikintinas, o notarė įpareigotina išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į brolio nepaveldėtą velionės turto dalį.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo P. Š. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Po motinos L. Š. mirties P. Š. priėmė jos palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Po motinos mirties pareiškėja ir P. Š. susitarė kaip bus pasidalintas motinos palikimas ir pradėjo kaip nuosavą valdyti motinai priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini). P. Š. pakeitė spynas ir nuo pat motinos mirties iki šiol tik jis turi raktus nuo minėto buto. Nežiūrint į tai, kad pareiškėjai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į pusę šio buto, tačiau iki šiol atitinkamą butą valdo, juo naudojasi, įskaitant ir patekti į butą gali tik P. Š.. Po motinos mirties P. Š. ėmėsi buto remonto darbų, įsirengė kondicionierių, mokėjo visus mokesčius už butą, persikėlė į butą AB „Telia“ teikiamas paslaugas. Iki motinos mirties visos sutartys dėl komunalinių mokesčių buvo sudarytos šalių tėvo vardu ir toliau šalių tėvas mokėjo šiuos mokesčius, tačiau reikiamas sumas už šį turtą tėvui perduodavo ir iki šiol perduoda P. Š.. Apie atitinkamą buto priėmimą notarė buvo informuota, todėl notarė visiškai pagrįstai priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą.

5. Notarė Vida Penkauskaitė-Jurgutė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka bei prašo jį atmesti. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina L. Š.. Palikėja L. Š. 2010 m. balandžio 22 d. buvo sudariusi testamentą, kuriuo ½ dalį viso turto paliko I. Š., o likusią ½ dalį viso turto paliko jos broliui P. Š.. 2018 m. birželio 1 d. pareiškėja priėmė palikimą paduodama Kauno m. 14-ojo notarų biuro notarei pareiškimą apie palikimo priėmimą. 2018 m. birželio 19 d. R. Š. priėmė palikimą paduodamas Kauno m. 14-ojo notarų biuro notarei pareiškimą apie palikimo priėmimą. 2018 m. gruodžio 6 d. P. Š. pagal deklaruotą gyvenamąją vietą siųstas laiškas Nr. 94, kuriuo buvo prašoma raštu informuoti notarų biurą apie palikimo priėmimą, faktinį jo valdymą ar atsisakymą nuo jo. Laiškas grįžo siuntėjui, nepavykus laiško įteikti. 2021 m. sausio 21 d. buto gautas P. Š. ranka rašytas pareiškimas, prašant neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo mirus motinai L. Š., kadangi kreipsis į teismą dėl teisės priimti palikimą. P. Š. ne kartą kartu su kitais įpėdiniais buvo atvykęs į notarų biurą, tačiau dokumentų nepasirašė. 2019 m. kovo 26 d. R. Š. pateikė pareiškimą, kuriuo sutiko, kad P. Š. palikimą priimtų be kreipimosi į teismą ir būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. 2021 m. gegužės 14 d. I. Š., atstovaujama įgaliotinės S. M., pateikė prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. Išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), į R. Š. testamentu priklausančią dalį turto. 2022 m. sausio 10 d. gautas prašymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą I. Š. į po jos motinos L. Š. mirties likusią palikimo dalį, kurios nepriėmė jos brolis P. Š.. 2022 m. sausio 14 d. gautas raštiškas pranešimas iš P. Š., kuriame nurodyta, kad po mamos L. Š. mirties jis faktiškai valdo nekilnojamąjį turtą. VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenimis, įpėdinis P. Š. nuo 2000 m. rugsėjo 25 d. deklaravęs gyvenamąją vietą mirusiajai L. Š. priklausančiame turte, kas yra pagrindas laikyti, kol neįrodyta kitaip, kad P. Š. valdo mirusiosios turtą. Šį faktą įpėdinis patvirtino 2022 m. sausio 14 d. pareiškime, pateiktame notarei. Pareiškėjos teiginys, kad „pareiškėjos broliui įstatymas taikomas skirtingai“ bei teiginys, kad „išvada apie P. Š. faktiškai valdomą mirusiosios turtą yra padaryta vien iš P. Š. žodinio pranešimo“ prieštarauja byloje esantiems dokumentams. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra atmestinas, kadangi nėra teisėto pagrindo jas priteisti – taip yra įgyvendinamas įstatymo reikalavimas turint duomenų dėl turto faktinio valdymo.

6. Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2022 m. vasario 8 d. (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmetamas.

7. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką, jo veiklos reglamentavimą ir šių normų aiškinimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, atsižvelgiant į notaro atliekamas funkcijas, jo atliekamus veiksmus reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020). Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020). Kasacinio teismo praktika taip pat sako, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013, 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020). Notaras turi pareigą patikimai nustatyti, ar iš tikro egzistuoja ir nėra ginčijami jam teikiami tvirtinti faktai. Kad jie iš tikro egzistuoja, notaro gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar faktų duomenys ir aplinkybės yra konkretūs, detalūs, aiškūs, papildantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią visumą, kuri notarui nekeltų pagrįstų abejonių, ar priešingai, duomenys kelia abejonių dėl neišsamumo, netikslumo, menkos sąsajos su tiriamu klausimu, fragmentiškumo, tarpusavio prieštaravimų ar kitokių aplinkybių. Tokie duomenys yra patvirtinami įrodymais. Notaro pareiga patikrinti faktą reiškia, kad notaras, prieš išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi pareikalauti palikėjo nuosavybės teisę į turtą patvirtinančius įrodymus.

8. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. Š. (toliau – ir palikėja). 2010 m. balandžio 22 d. L. Š. buvo sudariusi testamentą, patvirtintą Kauno m. 4-ojo notaro biuro notarės Virginijos Jarienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo palikėja jai priklausančią dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paliko savo sutuoktiniui R. Š.. Visas kitas kilnojamasis ir nekilnojamasis mirties dieną palikėjai priklausantis turtas paliktas lygiomis dalimis po ½ dalį palikėjos sūnui P. Š. ir dukrai I. Š.. 2018 m. birželio 1 d. I. Š. priėmė palikimą paduodama Kauno m. 14-ojo notarų biuro notarei pareiškimą apie palikimo priėmimą. 2018 m. birželio 19 d. R. Š. priėmė palikimą paduodamas Kauno m. 14-ojo notarų biuro notarei pareiškimą apie palikimo priėmimą. P. Š. į notarą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą nesikreipė. Pareiškėjai 2021 m. gegužės 14d. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į ½ dalį palikėjo L. Š. banko sąskaitos AB Luminor Bank. Iš VĮ „Registrų centras“ NTR išrašų duomenų nustatyta, kad pareiškėjai 2021 m. gegužės 13d. išduotas Paveldėjimo pagal testamentą liudijimas ir į kitą palikėjos nekilnojamąjį turtą.

9. 2022 m. sausio 10 d. I. Š. prašymu kreipėsi į Kauno m. 14-ojo notarų biuro notarę Vidą Penkauskaitę-Jurgutę dėl paveldėjimo teisės liudijimo į po L. Š. mirties likusią palikimo dalį, kurios nepriėmė jos brolis P. Š.. 2022 m. sausio 14 d. P. Š. su pranešimu kreipėsi į Kauno m. 14-ojo notarų biuro notarę Vidą Penkauskaitę-Jurgutę informuodamas, jog po motinos L. Š. mirties faktiškai valdo nekilnojamąjį turtą bei per artimiausias tris savaites kreipsis į teismą dėl paveldėjimo teisės atstatymo. Kauno m. 14-ojo notarų biuro notarė Vida Penkauskaitė-Jurgutė 2022 m. sausio 18 d. Nutarimu atsisakė išduoti I. Š. paveldėjimo teisės liudijimą į po L. Š. mirties likusią palikimo dalį, kurios nepriėmė jos brolis P. Š., kadangi P. Š. faktiškai valdo turtą bei ketina kreiptis į teismą dėl teisės paveldėti. 2022 m. vasario 25 d. suinteresuotas asmuo P. Š. pateikė teismui pareiškimą dėl savarankiškų reikalavimų pareiškimo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. Š. priėmė motinos L. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 1 d. nutartimi suinteresuoto asmens P. Š. pareiškimą atsisakyta priimti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2022 m. kovo 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas P. Š. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

10. Taigi, ginčytina ar neaiški aplinkybė yra pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, todėl iki tol, kol patikimai nėra aišku, ar P. Š. po L. Š. mirties priėmė jos palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, notarė turi pagrindą abejoti dėl šio fakto. Nagrinėjamu atveju įvertinus šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundžiamame 2022 m. sausio 18 d. Nutarime nurodytus atsisakymo išduoti pavedėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į palikimo dalį, kurios nepriėmė palikėjos sūnus P. Š., argumentus, teismas sprendžia, kad 2022 m. sausio 18 d. notarės atsisakymas pareiškėjai išduoti prašomą liudijimą buvo pagrįstas. Aplinkybė, kad P. Š. faktiškai valdo paliktą po motinos mirties jam turtą, buvo atskleista notarei nagrinėjant pareiškėjos prašymą. Pareiškėja, nurodydama, kad jos brolis P. Š. nepriėmė palikimo po motinos mirties, nevaldo turto, turtas apleistas ar išlaikomas ir valdomas tik kitų testamentinių įpėdinių, nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių rašytinių įrodymų. Vadovaujantis išdėstytu, pareiškėjos skundas dėl notaro veiksmų atmetamas.

11. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tai reiškia, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas. Šioje normoje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

12. Pareiškėjos skundas netenkinamas, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Notarė byloje išlaidų nepatyrė. Suinteresuotas asmuo P. Š. nesutiko su pateiktu skundu, tačiau jo nesutikimas su skundu dėl notaro veiksmų nevertinas kaip turintis priešingą suinteresuotumą nagrinėjamos bylos baigtimi, be to, nors suinteresuotas asmuo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau iki bylos išnagrinėjimo nenurodė konkretaus jų dydžio bei nepateikė bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, todėl suinteresuoto asmens P. Š. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

13. Valstybė šioje byloje patyrė 13,44 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, todėl iš pareiškėjos valstybei priteisiamos 13,44 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 443, 513 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos I. Š. skundą dėl notaro veiksmų.

Priteisti iš pareiškėjos I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 13,44 Eur (trylikos eurų 44 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Lisaitė