- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-09-09
- Bylos Nr.
- II-119-1001/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00103-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Ilona Kvalitaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. L.
- Institucija
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. L. skundą dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto 2022-05-02 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
skundžiamu nutarimu R. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 73 straipsnio 1 dalį nubaustas įspėjimu už tai, kad jis, vykdydamas Šiaulių apylinkės teismo 2020-12-29 sprendimą byloje Nr. e2YT-14459-1042, 2022-03-25 pasiėmęs nepilnametį sūnų A. L., gim. (duomenys neskelbtini), bei 2022-03-27 vaikui susirgus, motinai nepateikė informacijos apie vaiko sveikatos būklę bei vaiko buvimo vietą (sprendimo 2.3.10 punktas), bei neužtikrino galimybės kitam iš tėvų bendrauti su sergančiu vaiku jo sveikimo vietoje (sprendimo 2.2.12 punktas) (turėjo būti 2.3.12 punktas). Vaiko buvimo vieta nustatyta tik policijos pareigūnų. Tokiais savo veiksmais R. L. panaudojo savo valdžią priešingai vaiko interesams ir pažeidė CK 3.170 straipsnio 4 dalį – tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; CK 3.156 straipsnio 2 dalį – tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo panaikinti 2022-05-02 nutarimą.
Skunde, tyrimo metu pateiktame rašytiniame paaiškinime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2022 m. kovo 25 - 27 d. buvo jo bendravimo su vaikais laikas. 2022-03-25 sūnų A. L. ir darželio paėmė jo tėvas - vaiko senelis. Savaitgalį su vaiku buvo Šiauliuose ir Panevėžyje. Su vaikų mama G. L. bendrauja per vyresniojo sūnaus I. L. telefoną ir elektroniniu paštu. Šeštadienį šventė jo (pareiškėjo) gimtadienį. Sekmadienį Sūnus A. L. ėmė lengvai sloguoti. Jis apie sūnaus negalavimą 2022-03-27, sekmadienio vakarą, elektroniniu paštu pranešė vaiko mamai G. L.. Ji pareikalavo nurodyti vaiko ligos pobūdį ir simptomus. Jis to negalėjo padaryti, nes šeimos gydytojai savaitgaliais nedirba. Sūnų gydė vaistažolių arbatomis, sūnaus sveikata gerėjo. G. L. sekmadienį kreipėsi į policijos pareigūnus, kad nustatytų vaiko buvimo vietą. Po pareigūnų vėlyvo skambučio sūnus išsigando, verkė klausinėdamas, kodėl mama iškvietė pareigūnus, ar jiems reikės vykti į kalėjimą. Jis apie sūnaus buvimo vietą G. L. detaliai neinformavo, nes tarp jų susiklosčiusi praktika, kad, vaikams būnant su vienu iš tėvų Lietuvoje, jie neinformuoja vienas kito apie vaikų buvimo vietą, o su vaikais vykdami į užsienį, apie tai nedelsdami informuoja vienas kitą. Mano, kad vaiko mama, kreipdamasi į policiją, per daug emocionaliai reagavo į situaciją. Jis pirmadienį negaluojančio sūnaus nevedė į darželį ir susisiekė su šeimos gydytoja, jis pats tą dieną turėjo laisvadienį. Vaiko pas šeimos gydytoją vėliau nebevedė, nes vaiko sveikatos būklė nebuvo rimta, vaikui padėjo gydymas vaistažolių arbatomis. Jis 2022-03-29, antradienį, sloguojantį vaiką nuvedė į darželį, nes vengė tolesnio konflikto su G. L..
Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Nukentėjusiojo A. L. atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti, nes pareiškėjas savo vaiko A. L. teises pažeidė ne tik skundžiamame nutarime išdėstytais būdais, bet ir netinkamai rūpinosi susirgusio vaiko sveikata, o nenuvedęs vaiko pirmadienį į darželį, pažeidė jo ugdymo procesą.
Liudytoja G. L. tyrimo metu pateiktame pranešime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2022-03-25, penktadienį, sūnų A. L. iš darželio paėmė ne pats pareiškėjas, o jo tėvas, vaiko senelis. Ji su pareiškėju bendrauja elektroniniais laiškais. Jai vaikas turėjo būti grąžintas 2022-03-27, 20 val., tačiau pareiškėjas jai atsiuntė nemotyvuotą laišką, kad vaikas susirgo sloga, jai nepateikė duomenų apie vaiko ligą ir gydymą. Tą patį vakarą, 22.39 val. pareiškėjas jai parašė, kad vaikui sloga, jis į medikus nesikreipė. Liudytojos vertinimu, tai rodo, kad vaikas nesirgo. Vaiko gydytoją ją informavo, kad į ją dėl vaiko gydymo niekas nesikreipė. Ji skambino pareiškėjui iš vyresniojo vaiko telefono ir girdėjo sūnų A. L. prašantį, kad tėvas jį nuvežtų pas mamą. Ji paklausė vaiko, ką jis veikia vaikas atsakė, kad važiuoja, ji paklausė, kaip gali važiuoti, jei serga, vaikas atsakė nesergantis. Ji žinojo, kad pareiškėjas dirba užsienyje, nerimavo dėl vaiko buvimo vietos, jo saugumo ir sveikatos, todėl 2022-07-28 kreipėsi į policiją, kad būtų nustatyta vaiko buvimo vieta. Policija ją informavo, kad vaikas Panevėžyje. Sūnus prisimena apie įvykį su policija, dėl to tampa baimingas, neramus. 2022-03-29 pareiškėjas nuvedė sūnų į darželį. Sūnui buvo lengva sloga, ji vaiko pas gydytoją nebevedė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pareiškėjui inkriminuoto ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.
Pareiškėjui inkriminuoti šie jo mažamečio sūnaus A. L. interesus pažeidžiantys veiksmai : vaikui susirgus, nepateikė mamai G. L. informacijos apie vaiko sveikatos būklę ir buvimo vietą ir neužtikrino G. L. galimybės bendrauti su vaiku jo sveikimo vietoje. Administracinio nusižengimo teisena inicijuota G. L. iniciatyva, po jos kreipimosi į vaiko teisių apsaugos specialistus.
G. L. parodymais nustatyta, kad pareiškėjas ją 2022-03-27, 22.39 val. elektroniniu paštu informavo, kad su juo esantis sūnus susirgo sloga. Informavimo faktą patvirtina pareiškėjo parodymai ir byloje esanti pareiškėjo ir G. L. elektroninio susirašinėjimo kopija, iš kurios matyti, kad ji pareiškėjo reikalauja pateikti įrodymus apie vaiko susirgimo faktą, informuoti apie sūnaus ligos pobūdį ir simptomus (19 b.l.). Šios aplinkybės rodo, kad, vaikui susirgus, pareiškėjas vaiko mamai pateikė pagrindinę informaciją apie jo sveikatos būklę. Teismas G. L. reikalavimus pareiškėjui pateikti įrodymus apie vaiko ligą, ligos pobūdį ir simptomus vertina kaip perteklinius, nes pareiškėjas nėra medikas ir tam tikrų medicininių duomenų gali nežinoti, o įrodymus apie ligos faktą pateikti apskritai sudėtinga. Teismo vertinimu, pareiškėjas elgesys penkiamečiui vaikui pasireiškus lengvo peršalimo simptomams buvo ir rūpestingas, ir adekvatus : jis vaikui davė vaistažolių arbatos, 2022-03-28, pirmadienį, užregistravo pas šeimos gydytoją (21 bl.l.), tą dieną praleido su vaiku, slogai silpnėjant, vaiko pas gydytoją nebevežė ir kitą dieną nuvedė į darželį. Pažymėtina, kad ir G. L. parodė, jog vaikui 2022-03-29 pasireiškė lengva sloga, tačiau ji vaiko pas gydytoją taip pat nevedė. Taigi, teismas nenustatė, kad pareiškėjas vaiko mamai nepateikė informacijos apie vaiko sveikatos būklę.
Teismas atkreipia dėmesį, kad vaiko atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjas netinkamai rūpinosi vaiko sveikata, vaiko vieną dieną nenuvesdamas į darželį, pažeidė jo ugdymo procesą. Šie veiksmai pareiškėjui skundžiamame nutarime neinkriminuoti, todėl plėsti kaltinimo ribų ir aptarinėti aplinkybių, nuo kurių pareiškėjas neturėjo galimybės gintis, procesinės teisės normos neleidžia, todėl teismas šių klausimų plačiau neaptarinėja ir trumpai pažymi, kad pirmoji aplinkybė byloje paneigta bylos įrodymais, o sloguojančio vaiko nenuvedimas vieną dieną į darželį jo ugdymo procesui grėsmės nekelia.
Pareiškėjo, G. L. parodymais, byloje esančia jų elektroninio susirašinėjimo kopija (17 bl.l.) nustatyta, kad G. L. žinojo, kad sūnus kovo 25-27 dienas leis su pareiškėju ir kartu švęs pareiškėjo gimtadienį. Ją pareiškėjas 2022-03-27 vakare informavo, kad vaikas susirgo sloga. Pareiškėjo ir liudytojos sudaryta taikos sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nei vieno jų neįpareigoja detaliai pranešinėti, kurioje vietoje jų bendravimo su vaikų metu jie yra (10-12 b.l.). Teismas vertina kaip nepagrįstus liudytojos teiginius, esą ji bijojusi dėl vaiko buvimo vietos, nes pareiškėjas gyvena užsienyje, nes byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas vaiką bendravimo metu būtų norėjęs išsivežti į kitą valstybę. Byloje nėra liudytojos teiginius patvirtinančių įrodymų, esą ji, kalbėdama telefonu su pareiškėju, girdėjo vaiką besiprašantį pas ją, be to, jei penkiametis taip ir būtų sakęs norintis pas mamą, tai nėra pagrindas kreiptis į policiją. Liudytojos kreipimasis į policiją dėl vaiko buvimo vietos nustatymo 2022-03-28, pirmadienį, ir šio kreipimosi pagrindimas – esą ji bijojusi, kad vaikas gali būti laikomas pas tėvą prie vaiko valią - rodo jos nepasitikėjimą pareiškėju, bet neatspindi objektyvaus situacijos vertinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnams nustačius, jog vaikas yra su reiškėju, vaikas ir toliau paliktas su juo, o tai rodo, kad pareiškėjo elgesys jokio pavojaus vaikui nekėlė.
Tiek pareiškėjas, tiek liudytoja G. L. nurodė, kad vaikas, sužinojęs apie mamos kreipimąsi į policiją, reagavo nerimastingai. Pareiškėjo teigimu, vaikas klausinėjo, kodėl mama iškvietė policiją, kokios pasekmės jam kils, liudytoja nurodė, kad sūnui prisiminimai apie įvykį su policija sukelia įtampą ir baimę. Teismas atkreipia dėmesį, kad policiją be reikiamo pagrindo kvietė liudytoja, todėl ji, o ne pareiškėjas yra atsakinga už vaikui dėl to kilusias ir tebepasireiškiančias neigiamas emocijas.
Liudytoja nurodė 2022-03-28 kalbėjusi telefonu su vaiku, jo klausinėjusi ką jis veikai, ar serga. Tai rodo, kad liudytoja galėjo bendrauti su vaiku jo buvimo pas tėvą laiku. Pareiškėjas negalėjo užtikrinti galimybės liudytojai bendrauti su vaiku jo sveikimo vietoje dėl tėvų konfliktiškų tarpusavio santykių. Be to, pareiškėjas su sloguojančiu vaiku praleido tik dieną ilgiau, nei numatyta tėvų susitarime dėl bendravimo su vaikais tvarkos, todėl vaiko papildomai su tėvu praleista diena žalos nei vaikui, nei jo mamai nepadarė.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepadarė jam skundžiamame nutarime inkriminuotų veiksmų. Pareiškėjo bendravimas ir rūpinimasis vaiku nagrinėjamu laikotarpiu vaikui nekėlė jokio pavojaus jo saugumui ir sveikatai, pareiškėjas su vaiku elgėsi rūpestingai, tinkamai atliko tėvo pareigas, vaikas buvo saugioje ir jam pažįstamoje aplinkoje. Pareiškėjas informavo motiną apie vaiko sveikatos būklę, jo buvimo vietą, sudarė galimybę motinai su vaiku pasikalbėti telefonu. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas tyčia ar dėl neatsargumo panaudojo tėvo valdžią priešingai sūnaus interesams.
Pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės G. L. santykiai konfliktiški, jų konfliktų dėl bendravimo su vaikais tvarkos sprendimuose dalyvauja vaiko teisių apsaugos specialistai. Esant įsisenėjusiam konfliktui, teismas nagrinėjamoje byloje neturi galimybės atkurti teisinę taiką tarp šalių, tai ir nėra administracinio nusižengimo bylos dalykas : administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamas tik asmeniui konkretaus inkriminuoto kaltinimo pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju šį kaltinimą teismas vertino kaip nepagrįstą įrodymais. Teismas šios kategorijos bylose nesprendžia ilgalaikių tėvų tarpusavio nesutarimų dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Vaiko tėvai dėl vaiko ir jų pačių gerovės turės pademonstruoti brandą ir rasti sutarimą dėl bendravimo su savo mažamečiais vaikais tvarkos įgyvendinimo, o jiems padės vaiko teisių apsaugos specialistai. Civilinio proceso kodeksas numato ir kitokį ginčo dėl bendravimo su vaikais sprendimą : vaiko tėvui ar motinai nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, vaiko motina ar tėvas turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Tėvai taip pat gali kreiptis į teismą, prašydami pakeisti ankstesniu teismo sprendimu patvirtintą bendravimo su vaikais tvarką.
ANK 73 straipsnio nuostatos skirtos apsaugoti vaiko interesus, jos nėra skirtos užtikrinti, kad vaiko tėvai bendrautų tarpusavyje pagarbiai, neskaudindami vienas kito. Vaiko tėvams galimai stinga tarpusavio pagarbos ir pasitikėjimo, jie nebendrauja tarpusavyje taip, kad tai jiems patiems nekeltų problemų, tačiau tėvų tarpusavio bendravimo ypatumai nėra priežastis inicijuoti administracinio nusižengimo bylas, siekiant vieną tėvų pripažinti netinkamai atlikusiu savo pareigas vaikui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto 2022-05-02 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną R. L. nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.