- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-25
- Bylos Nr.
- 1S-25-606/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06924-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Nuteistasis
- Ž. S.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo Ž. S. skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutartimi tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimas ir panaikintas nuteistajam Ž. S. bausmės vykdymo atidėjimas – Ž. S. pasiųstas atlikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu paskirtą vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Šalies argumentai
2. Skundu nuteistasis Ž. S. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutartį.
2.1. Skunde cituojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20, 31 straipsnių nuostatos ir teigiama, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą, teisingumą. Teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, kaltininkui skiriant tokią bausmę, kuri būtų atpildas ir turėtų realų poveikį jo tolimesnei elgsenai. Viena iš pagrindinių nurodytų aplinkybių, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Įstatymas nereglamentuoja, kokie duomenys apibūdina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas. Teisingos bausmės paskyrimas paprastai susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, jo pastangas pašalinti savo nusikalstama veika sukeltus žalingus padarinius, bei kitų aplinkybių visumos vertinimu. Taigi, kiekvienu atveju teismas turi argumentuotai nurodyti, kokios yra bylos aplinkybės, kurios rodo nusikalstamos veikos pavojingumą, ir kurios apibūdina kaltininko asmenybę. Bausmės kontekste net ir tokiam svarbiam konstituciniam humaniškumo principui negali suteikiama dominuojanti reikšmė individualizuojant bausmę, kadangi nagrinėjant bylą turi būti įgyvendinami visų konstitucinių teisės principų (teisėtumo, teisingumo, lygybės ir kt.) reikalavimai ir nė vienam iš jų negali būti suteikiama prioritetinė ar dominuojanti reikšmė, o pasielgus priešingai, tai vertintina kaip konstitucinių teisinės valstybės, lygybės ir kt. principų reikalavimų pažeidimas.
2.2. Nuteistasis abejoja, ar teismas išsamiai, koncentruotai ir visapusiškai atsižvelgė į jo asmenybę skirdamas bausmę, nes, jo nuomone, teismo sprendimas atrodo ne tik neproporcingas ir nehumaniškas, bet ir neįtikinantis.
2.3. Skunde aptariamos BK 41 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, teigiama, kad teisės doktrinoje bausmės paskirtis suprantama kaip galutinis rezultatas, kurio siekiama paskiriant bausmę už nusikalstamos veikos padarymą. BK 41 straipsnio 2 dalyje bausmės paskirtis apibrėžiama per šiuos tikslus: pirma, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; antra, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; trečia, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; ketvirta, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; penkta, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymima, kad visi penki tikslai yra vienodai svarbūs, todėl paskiriant bausmę vienam tikslui negali būti suteikiama išskirtinė svarba. Pavyzdžiui, negali būti akcentuojamas vien tik nubaudimo arba, atvirkščiai, specialiosios prevencijos tikslas. Tikslai turi būti derinami tarpusavyje, tik taip bus užtikrinama, kad bausmės paskirtis bus pasiekta, o asmeniui paskirta bausmė bus teisinga bei proporcinga. Teismas turi pareigą individualizuoti bausmę asmeniui, kurio kaltę nustatė. Individualizuodamas bausmę konkrečiam kaltininkui, teismas turi įvertinti visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos aplinkybės, kurios vertinamos bausmės skyrimo metu: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma, rūšis, padarytos nusikalstamos veikos motyvas, tikslas, nusikalstamos veikos stadija, kaltininko asmenybė, asmens kaip bendrininko dalyvavimas darant nusikalstamą veiką forma ir rūšis, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Taigi bausmė tikram laikotarpiui specialiojoje valstybės įstaigoje pagal teismo įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį ir skiriama tik kaip savarankiška bausmė, kai dėl padaryto nusikaltimo sunkumo ir kaltininko asmenybės pavojingumo būtina jį izoliuoti nuo visuomenės. Taikoma, kai bausmės tikslo pasiekti kitomis (švelnesnėmis) priemonėmis neįmanoma.
2.4. Nuteistajam nesuprantama, ar jis iš tiesų yra itin pavojingas asmuo visuomenei, valstybei, ar jo padaryta nusikalstama veika, taip pat ir probacijos taisyklių dalinis nesilaikymas yra itin pavojingas ir sunki veika, ar buvo padaryta žala visuomenei, valstybei, fiziniams asmenims. Pažymi, kad jis nėra buvęs laisvės atėmimo ir tokių bausmių nėra atlikęs, todėl jį toks sprendimas sužlugdytų visapusiškai: psichologiškai, sugniuždytų materialiai ir moraliai kaip jauną, į gyvenimą besikabinantį, pripažįsta, ir klystantį žmogų, dirbantį, norintį būti doru piliečiu, norintį kurti laisvėje, turėti savo būstą ir ateityje šeimą. Teigia, kad žalą savo neapgalvotais ir neatsakingais veiksmais padarė iš esmės tik pats sau, dėl to iki šiol itin nuoširdžiai gailisi, todėl prašo leisti ištaisyti savo klaidas ir visas su probacija susijusiąs sąlygas vykdyti pilnai, įrodyti, kad gali tai padaryti. Sutinka, kad esminė jo problema, su kuria besąlygiškai sutinka, yra psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, todėl sutinka ir prašo sustiprinti kontrolę dėl šių veiksnių, skiriant papildomus kursus ir seminarus, taip pat ir gydymą savanoriškai ar priverstinai.
2.5. Taip pat pažymi, kad pagal Bausmių vykdymo kodeksą, bausmių vykdymas grindžiamas šiais principais: 1) teisėtumo. Šio principo esmė ta, kad bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnyje nustatytu atveju – neįsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis, o Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais bausmės vykdymo pagrindas yra užsienio valstybės teismo arba tarptautinės teisminės institucijos įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis (sprendimas); 2) nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus. Šio principo esmė ta, kad taikant bausmių vykdymo įstatymus visi nuteistieji yra lygūs, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ir kitų aplinkybių; 3) konfidencialumo. Šio principo esmė ta, kad draudžiama, išskyrus 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), kituose asmens duomenų apsaugos sritį reglamentuojančiuose Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus atvejus, filmuoti ar fotografuoti nuteistuosius, teikti jų asmens ir su bausmės vykdymu susijusius duomenis kitiems asmenims be išankstinio nuteistojo sutikimo; 4) bausmių vykdymo individualizavimo. Šio principo esmė ta, kad vykdant bausmes turi būti atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu. Vykdant bausmę, taip pat turi būti atsižvelgiama į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes; 5) humanizmo. Šio principo esmė ta, kad vykdant bausmes taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina; be to, bausmės vykdymu nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumo, o medicinos, biologiniai ir kitokie mokslo bandymai su nuteistaisiais draudžiami, net jei patys nuteistieji sutiktų, kad jie būtų atliekami; 6) teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo. Šio principo esmė ta, kad nuteistojo teisinė padėtis, atsižvelgiant į jo nusikalstamo elgesio riziką ir elgesį bausmės atlikimo metu (nustatytų pareigų atlikimą ir draudimų laikymąsi, reagavimą į resocializacijos priemones), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir šio kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama; 7) normalizavimo. Šio principo esmė ta, kad reikia siekti sukurti laisvės atėmimo bausmės atlikimo aplinką, padedančią nuteistajam geriau adaptuotis bausmės atlikimo vietoje ir, kiek tai yra įmanoma, atitinkančią įprasto gyvenimo laisvėje sąlygas; 8) atvirumo. Šio principo esmė ta, kad turi būti skatinamas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, asociacijų, valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų, kitų juridinių asmenų ar jų padalinių (toliau kartu – įstaigos ir organizacijos) bei patikimų savanorių įsitraukimas į bausmių vykdymo veiklą, užmezgami bendradarbiavimo ryšiai, kuriais siekiama sklandžios nuteistųjų integracijos į visuomenę. Vykdant bausmes taip pat vadovaujamasi Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nustatytais principais.
2.6. Pažymi, kad Probacijos įstatymo paskirtis – ,,nustatyti tokią probacijos vykdymo tvarką ir sąlygas, kad asmuo, atlikęs probaciją, savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis“. Akcentuoja, kad jis to ir siekia, nes dirba, stengiasi sąžiningai užsidirbti ir iš to pragyventi, nedaro tyčių turtinių ar smurtinių nusikalstamų veikų, bet nori gyventi sąžiningai, dorai, deramai, mokant mokesčius valstybei, susikuriant sau savarankišką darbo vietą.
Motyvuojamoji dalis
3. Skundas atmestinas.
4. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu Ž. S. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, nuteistas aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta subendrinta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taikant BK 75 straipsnio 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 5 punktą, 6 punktą, 7 punktą, 10 punktą, 7 dalį, Ž. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
5. Probacijos vykdymo, jos sąlygų keitimo ir probacijos panaikinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – Probacijos įstatymas). Šiame įstatyme nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei, kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Probuojamojo priežiūra – tai tarpusavyje suderintų probuojamojo resocializacijos ir elgesio kontrolės priemonių visuma (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 9 punktas). Taigi probuojamų asmenų elgesio kontrolė yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe.
6. Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę <...>, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.
7. Skundžiama nutartimi išsamiai ir nuosekliai aptarti nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistojo Ž. S. padaryti ir nustatyti pažeidimai, ir tai parodo, kad Ž. S. ignoruoja teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo privalomą vykdymą, o daromus pažeidimus skunde bando pateisinti darbine veikla ir siekiu gyventi dorai, teisindamasis, kad jis jokios žalos niekam nedaro, o pakenkė tik pats sau. Tačiau tokia nuteistojo pozicija savaime nelemia skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.
8. Pažymėtina, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. probuojamasis buvo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, jam sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas. Tačiau jau 2023 m. gruodžio 14 d., po to ir 2024 m. kovo 7 d., 2024 m. liepos 16 d. buvo nustatyta, kad nuteistasis Ž. S. nevykdo teismo įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., todėl, pažymėtina, Atvejo vadybos komisija nusprendė dar kartą probuojamajam išaiškinti teisines pasekmes dėl bausmės sąlygų pažeidimo ir tęsti konsultacijas pas priklausomybių konsultantą, dalyvavimą motyvaciniame interviu, sumontuoti stebėjimo įrangą ir stebėti kaip probuojamasis laikosi teismo įpareigojimo būti nustatytu laiku namuose. 2024 m. liepos 24 d. nuteistasis buvo supažindintas su komisijos spendimu, jam sumontuota stebėjimo įranga. Tačiau nuteistasis ir vėl nesilaikė teismo paskirto įpareigojimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – 2024 m. lapkričio 16 d. 9.26 val., Ž. S. nustatytas 0.91 promilės neblaivumas. Po šio įpareigojimo nevykdymo, 2024 m. lapkričio 21 d. Atvejo vadybos posėdyje dar kartą buvo nuspręsta pakartotinai Ž. S. išaiškinti probacijos atlikimo tvarką, sąlygas ir kylančias pasekmes už probacijos sąlygų nevykdymą, tęsti priemones: dalyvauti pykčio valdymo programoje, lankytis pas priklausomybių konsultantą ir vykdyti jo rekomendacijas, t. y. nuteistajam vėl buvo suteikta galimybė pasitaisyti ir neatliekant laisvės atėmimo bausmės. Tačiau 2025 m. sausio 9 d. nustatyta, kad Ž. S. vartojo psichotropines medžiagas, ir taip vėl nevykdė teismo jam paskirto įpareigojimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, be to, pas jį buvo surasta narkotinių medžiagų, o dėl to pradėtas ir ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo platinti, 2025 m. vasario 24 d. jis nubaustas administracine tvarka pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį.
9. Pažymėtina, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nuteistajam skiria poveikio priemones ir pareigas, tikslu sukontroliuoti ir patikrinti nuteistojo gebėjimą atlikti bausmę laisvėje, todėl nuo šių įpareigojimų vykdymo ir laikymosi priklauso, ar nuteistasis bus pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės ar pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui jis nuo bausmės atlikimo bus atleistas. Šiuo atveju aptarti duomenys parodo, kad Ž. S. ne tik kad nevykdė teismo jam paskirtų įpareigojimų arba juos vykdė tik iš dalies, tačiau įtariamas padaręs ir nusikalstamą veiką. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatyta, kad aplinkybę, jog Ž. S. nusikalstamumo rizika didėja, patvirtina ir pakartotinių vertinimų rezultatai pagal OASYS: 2023-11-09 nustatyti 83 balai, 2024-03-12 nustatytas 81 balas, 2023-07-12 nustatyti 79 balai, 2024-11-19 nustatyti 84 balai, o 2025-02-26 nustatyti 87 balai. Nustatytos probleminės sritys: „Informacija apie teisės pažeidimus“, „Gyvenimo stilius ir draugai“, „Piktnaudžiavimas alkoholiu“, „Mąstymas ir elgesys“, „Nuostatos“. Didelės žalos rizika vidutinė – visuomenei.
10. Apygardos teismas akcentuoja, kad nuteistajam Ž. S. buvo padarytos visos galimos išimtys. Pažymėtina, kad nuteistajam buvo žinomos ir pasekmės, jeigu jis ir toliau nevykdys teismo nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų ir probacijos tarnybos sąlygų, darys administracinius pažeidimus, juolab, nusikalstamas veikas, kad nuteistojo bet koks pasiteisinimas, kuris nebus pagrįstas objektyviais duomenimis, nebus priežastis nepanaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Apygardos teismas akcentuoja, kad asmuo, kuriam nuosprendžiu paskirta bausmė, ir jos vykdymas atidėtas, nesvarbu, ar jis nuteistas už tyčinio ar neatsargaus nusikaltimo padarymą, bausmės vykdymo atidėjimo metu be jokių išlygų privalo vykdyti visus teismo nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus bei visas probacijos tarnybos bendrąsias sąlygas, o šiuo atveju nuteistasis piktybiškai nevykdė ir jam paskirto įpareigojimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis jam pradėtas ir ikiteisminis tyrimas, ir tai parodo, kad nuteistasis nedaro teigiamų išvadų, jis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti jam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, todėl skundžiama nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pagrįstai ir teisėtai.
11. Atsižvelgiant į aptartus duomenis, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
nuteistojo Ž. S. skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.