Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. Š. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams N. Š. ir M. Š. dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo ir nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo, trečiasis asmuo R. Š., institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Įprastai, abi šios sąlygos yra būtinos siekiant teismo priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai teismui pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad, priimant sprendimą už akių, buvo padaryta teismo klaida arba tas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, sprendimas už akių gali būti panaikinamas ir tuo atveju, jei netenkinama pirmoji sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Tačiau nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimą už akių atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, taigi, net ir nustačius, jog atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo.

6. CPK 288 straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindus, nustato, kad teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ar kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Papildomai pažymėtina, kad kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi ir su byla susiję įrodymai (287 straipsnio 3 dalis).

7. Tad teismas, spręsdamas šalies prašymą panaikinti sprendimą už akių CPK 288 straipsnio 4 dalies pagrindu, taip pat privalo įvertinti, ar kartu su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovės pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

8. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti.

Dėl galėjimo byloje priimti sprendimą už akių.

9. Atsakovė, teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodė, kad teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nes negavo ieškinio, negavo informacijos apie pradėtą civilinę bylą ir negavo iš teismo pranešimo apie pareigą pateikti atsiliepimą. Visgi, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovei ieškinio kopija su teismo pranešimu įteikti tinkamai – CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, t. y. kartu su atsakove gyvenančiam kitam atsakovui M. Š. (N. Š. sutuoktiniui). Taip pat pastebėtina tai, kad atsakovė net nenurodo, dėl kokių priežasčių jos sutuoktinis M. Š. būtų galėjęs jai neperduoti procesinių dokumentų ar nuslėpti nuo jos informaciją apie pradėtą civilinę. Todėl atsakovės teiginiai, kad ji apie bylą nežinojo, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais. Taigi, atsakovams nepateikus atsiliepimo, teismas, esant ieškovės prašymui, priėmė sprendimą už akių, todėl nagrinėjamu atveju sprendimas už akių galėjo būti priimtas.

Dėl aplinkybių, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl to, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, yra konstatavęs, jog atsakovei, siekiančiai sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu. Atsakovės pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovės netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018). Tokia išvada grindžiama teisės norma, įtvirtinta CPK 287 straipsnio 3 dalyje, nustatančioje, kad kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Taigi, teismas, nagrinėjantis atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, vertina, kokiais įrodymais atsakovas grindžia jam priimto sprendimo už akių nepagrįstumą.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių yra pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės ir argumentai, patvirtinantys sprendimo už akių neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą. Todėl šaliai be pateisinamų priežasčių nepateiktus atsiliepimo į ieškinį, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas turi naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-10711-863/2017).

13. Kartu pažymėtina, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti.

14. Nagrinėjamu atveju, atsakovės su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti argumentai nesudaro pagrindo abejoti priimto sprendimo už akių teisingumu ar pagrįstumu. Pažymima, kad atsakovė kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Atsakovės teiginiai, kad teismas pažeidė įstatyminį reikalavimą užtikrinti socialinį būstą daugiavaikei šeimai taip pat laikytini deklaratyviais, kadangi iš byloje esančių duomenų ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnis), nustatyta, kad atsakovų keturi nepilnamečiai vaikai negyvena su atsakovais, jie yra paimti ir perduoti laikinai kitų asmenų globai (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1030-863/20225), todėl nepilnamečiai vaikai sprendimo už akių pagrindu neliks be gyvenamosios patalpos. Atsakovės teiginiai, kad ji susirado darbą, gauna pajamas, o teismui atnaujinus bylą geranoriškai padengtų skolos dalį, taip pat laikytini deklaratyviais, kadangi atsakovė nurodytų argumentų nepagrindė jokiais duomenimis (CPK 178 straipsnis).

15. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė neįrodė, jog šioje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, atsakovė taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl ir nėra pagrindo tenkinti atsakovės pareiškimo (CPK 287 straipsnio 3 dalis).

16. Išdėstytų aplinkybių visumos pagrindu, konstatuotina, kad nėra nė vienos CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kuri sudarytų pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, todėl atsakovės pareiškimas netenkintinas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

17. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. kovo 4 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-02799, kurioje nurodyta, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovei N. Š. susidarė valstybės naudai priteistina teisinės pagalbos išlaidų suma – 125,00 Eur.

18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

19. Atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos, susidariusios dėl teisinių paslaugų atsakovei suteikimo, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 6 dalimi, 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjos N. Š. pareiškimo dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5258-1071/2025 peržiūrėjimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.