- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-12
- Bylos Nr.
- 1N-80-518/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Žukauskas
- Pareiškėjas
- A. D.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. D. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-242-270/2013.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu A. D. pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. iki 2010 m. spalio 7 d., neturėdamas teisėto pagrindo, iš elektroninio pašto adresų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) siuntė elektroninius laiškus nukentėjusiojo A. S. atstovui advokatui M. K. į elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), atvirai savo naudai reikalaudamas nukentėjusiojo sumokėti 21 000 Lt, grasindamas, kad negavęs minėtų pinigų, savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ paskleis A. S. kompromituojančią informaciją.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. D. ir nukentėjusysis A. S. pateikė apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi minėtus apeliacinius skundus atmetė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendį paliko nepakeistą.
Nukentėjusysis A. S. pateikė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 7 d. nutarties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. vasario 17 d. nutartimi A. S. kasacinį skundą atmetė. A. D. nuosprendžio kasacine tvarka neskundė.
Pareiškėjas A. D. 2014 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, vadovaujantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teigdamas, kad naujai paaiškėjo aplinkybės, nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2014 m. liepos 25 d. rašte Nr. 2PA-88, kuriuo buvo pripažinta, kad A. D. buvo nuteistas dėl aiškiai netinkamai taikyto teisės akto, tačiau pavėlavo kreiptis dėl bylos atnaujinimo.
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, motyvuodamas tuo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas 2014 m. liepos 25 d. raštu Nr. 2PA-88 A. D. išaiškino BPK 452 straipsnio 1 dalies taisykles, reglamentuojančias pareiškimo padavimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, tačiau jame nėra konstatuota, kad pareiškėjas buvo nuteistas dėl aiškiai netinkamo teisės akto taikymo. Aplinkybė, kad A. D. praleido 452 straipsnyje numatytą terminą pareiškimui paduoti ir dėl šios priežasties nepradėjo proceso dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, numatyta BPK 444 straipsnio 1 dalyje, ir negali būti pagrindu bylai atnaujinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. D. pateikė Vilniaus apygardos teismui skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimą ir atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, vadovaujantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjo A. D. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimo atmetė.
Teismas, įvertinęs bylos duomenis, skunde nurodytas aplinkybes, 2014 m. liepos 25 d. rašto Nr. 2PA-88, 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimo turinį, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, sprendė, kad pareiškėjas skunde pateiktą 2014 m. liepos 25 d. rašto Nr. 2PA-88 ištrauką interpretuoja neteisingai. Nurodė, kad cituojama rašto ištrauka tik patvirtina Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarime nustatytas aplinkybes, iš jos matyti, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašyme atnaujinti baudžiamosios bylos Nr. 1-693-503/2011 nagrinėjimą dėl netinkamo įstatymo pritaikymo nurodytas bei prašymo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, patvirtinančias, jog A. D. atliko 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę, išaiškino pareiškėjui nuosprendžiu paskirtos bausmės sampratą ir pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo šio kodekso 451 straipsnyje nustatytais pagrindais padavimo tvarką, o kadangi prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą buvo pateiktas praleidus BK 453 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jis nepriimtas ir grąžintas pareiškėjui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo visos skunde nurodytos aplinkybės buvo žinomos ir teismų jau ne kartą analizuotos, o tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismų procesiniuose sprendimuose atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, nedaro jų naujomis. Nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodyti procesiniai pažeidimai yra pagrindas nagrinėti bylą apeliacine bei kasacine tvarka ir pareiškėjas pasinaudojo teise apskųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendį apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas būtų priėmęs neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį dėl A. D. nuteisimo, kasacine tvarka pareiškėjas nuosprendžio neskundė. Pareiškėjas apeliacine ir kasacine tvarka skundė ir 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-693-503/2011, kuris aukštesniųjų teismų taip pat paliktas nepakeistas, be to, pareiškėjas, vadovaudamasis tais pačiais motyvais buvo kreipęsis ir dėl proceso atnaujinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-693-503/2011, tačiau jo prašymas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimu netenkintas, šis nutarimas nenuginčytas.
Teismas pritarė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. gruodžio 5 d. nutarime padarytai išvadai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2014 m. liepos 25 d. raštas Nr. 2PA-88 apie A. D. praleistą BPK 452 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pareiškimui dėl 2011 m. gruodžio 21 d. išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinimo šio kodekso 451 straipsnyje nustatytais pagrindais paduoti, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, numatyta BPK 444 straipsnio 1 dalyje ir negali būti pagrindas bylai atnaujinti, nes procesai dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir aiškiai netinkamo įstatymo pritaikymo pradedami skirtingais pagrindais ir atliekami pagal skirtingus BPK straipsnius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, A. D., remdamasis tais pačiais argumentais dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu neteisėtai įtvirtintos cenzūros „Laisvame laikraštyje“, priimtu remiantis melagingu A. S. skundo pagrindu bei dėl A. S. dalyvavimo AB „Mažeikių nafta“ privatizavime, ne kartą grindė ir prašymus atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009 pagal ieškovo A. S. prevencinį ieškinį dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Laisvas laikraštis“. Dėl šių aplinkybių, kaip pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje, yra pasisakęs tiek apylinkės, tiek apygardos teismas, teismų sprendimuose konstatuota, kad aplinkybės dėl cenzūros ir A. S. dalyvavimo AB „Mažeikių nafta“ privatizavime negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis.
Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas teismo posėdžio metu pateikė papildomus rašytinius argumentus, kuriuose iš esmės nesutinka su teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-117-734/2009 atnaujinimo padarytomis išvadomis, tačiau šis teismo sprendimas galioja ir nėra nuginčytas, todėl plačiau dėl skundo motyvų, susijusių su šiuo sprendimu, nepasisakoma.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. D. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-242-270/2013, šią baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Pareiškėjo teigimu, teismas, atmesdamas jo skundą, nenagrinėjo skunde nurodytų argumentų. Nurodo, kad nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurią prašoma atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, yra nepagrįstas, kadangi teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, kaltinimą grindė prielaidomis ir nesivadovavo BPK 44 straipsnio nuostatomis. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl to, kad dar 2009 metais, remdamasis melagingu A. S. skundu, Vilniaus miesto apylinkės teismas įvedė cenzūrą „Laisvam laikraščiui“ ir vėliau penkis kartus nuteisė A. D. dėl cenzūros draudimo nepaisymo, šiose bylose A. S. duodant melagingus parodymus, kurie teismo nebuvo tinkamai įvertinti. Dėl tokių A. S. veiksmų A. D. patyrė žalą – buvo teistas, atliko nepagrįstai paskirtą bausmę, jo šeimos turtas parduotas varžytynėse, tačiau teismas buvo nepagrįstai konstatavęs, kad dėl A. S. veiksmų A. D. žalos nepatyrė ir nėra pagrindo reikalauti žalos atlyginimo ir sudaryti taikos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. D. skundas atmetamas.
BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, gali panaikinti šio teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Toks sprendimas gali būti priimtas, jei nustatoma, kad žemesnysis teismas svarstomu klausimu padarė nepagrįstas išvadas bei priėmė neteisingą sprendimą. Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. D. skundą, konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-242-270/2013, yra teisėta ir pagrįsta.
Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka. BPK 443 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos šio kodekso 444 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą, t. y. tokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Kitomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios buvo žinomos priimant nuosprendį, negali būti naujai paaiškėjusios.
Pareiškėjas A. D. nagrinėjamu atveju prašė atnaujinti baudžiamąją bylą BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, teigdamas, kad naujai paaiškėjo aplinkybės, nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2014 m. liepos 25 d. rašte Nr. 2PA-88, t. y., kad A. D. buvo nuteistas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, tačiau praleido terminą kreiptis dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-693-503/2011 atnaujinimo. Iš minėto rašo matyti, kad A. D. buvo išaiškinta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės samprata bei prašymo paduoti pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo padavimo tvarka, prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą grąžintas pareiškėjui praleidus įstatymo nustatytą jo padavimo terminą. Sutiktina su apygardos teismo išvada, kad pareiškėjas neteisingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2014 m. liepos 25 d. rašto Nr. 2PA-88 turinį, kadangi šiame rašte nėra nurodyta aplinkybių, kurios būtų laikomos naujai paaiškėjusiomis ir kurios būtų pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą.
Pareiškėjas A. D. skunde nurodo, kad apygardos teismas, atmesdamas jo skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimo, nenagrinėjo skunde nurodytų argumentų. Šie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. Skundžiamos teismo nutarties turinys patvirtina, kad teismas vertino pareiškėjo A. D. skunde nurodytų argumentų pagrįstumą, nurodydamas, kad pareiškėjo skunde nurodyti procesiniai pažeidimai yra pagrindas nagrinėti bylą apeliacine bei kasacine tvarka ir pareiškėjas yra pasinaudojęs teise apeliacine tvarka apskųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-242-270/2013. Teismas, vertindamas pareiškėjo A. D. skundo pagrįstumą, konstatavo, kad visos jo skunde nurodytos aplinkybės buvo žinomos ir teismų jau ne kartą analizuotos. Pažymėtina, kad pareiškėjas A. D., grįsdamas skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarties, vėl nurodo argumentus, susijusius su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje, kurią siekiama atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, pagrįstumu, tačiau nenurodo aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad skundą dėl teismo nutarties, kuria išspręstas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrįstumo klausimas, nagrinėjantis aukštesnysis teismas neturi teisinių galių iš naujo ar kitaip vertinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų bei patvirtintų aplinkybių, kadangi nagrinėja ne įsiteisėjusio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, bet tai, ar apygardos teismas teisingai įvertino Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir ar pagrįstai atmetė skundą dėl minėto nutarimo. Tai, kad teismų priimti sprendimai pareiškėjo netenkina, nėra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Dėl nurodytų motyvų darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo ją naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 447 straipsnio 2 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo A. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.