Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovui A. B., jo atstovei advokatei Donatai Motiejūnei, atsakovui G. S., jo atstovei advokatei Stanislavai Šulcaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui G. S. dėl skolos, baudos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje ieškovas paaiškino, jog šalys 2014-10-21 sudarė nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui nuomos teise valdyti ir naudotis patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), dalimi. Atsakovas nuomos mokestį sausio- balandžio mėnesiais mokėjo grynais pinigais, tačiau jis turėjo galimybę jį mokėti pavedimu į ieškovo sąskaitą, kuri buvo nurodyta sutartyje prie rekvizitų. Atsakovui mokėjimą patvirtinančių dokumentų nepateikė, nes jis to neprašė. Atsakovas sumokėjo už 4 mėnesius, iš viso 868 Eur. Jis gautus pinigus deklaravo mokesčių inspekcijoje. Nuo 2015 m. gegužės mėnesio atsakovas nuomos mokesčio nebemokėjo, 2015 m. liepos mėnesį atsakovas nereiškė pretenzijų dėl sudarytos sutarties, jos nutraukti nepageidavo. Ieškovas 2015-09-08 atsakovą raštu įspėjo, kad šis laikytųsi sutarties nuostatų, tačiau pastarasis į tai nereagavo. Kadangi atsakovas, kaip numatyta sutartyje, neišreiškė pageidavimo sutartį nutraukti, todėl jos galiojimas automatiškai prasitęsė dar vieneriems metams nuo 2015-11-01. Kadangi atsakovas ir toliau nemokėjo nuomos mokesčio, 2015 m. gruodžio mėnesį sutartį vienašališkai nutraukė ir reikalauja nuomos mokesčio už 8 mėnesius bei sutartyje numatytos baudos 652 Eur už sutarties nutraukimą prieš terminą. Ieškovas tvirtina, kad nutraukus nuomos sutartį su atsakovu, patalpos nėra išnuomotos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (68-77 b. l.). 2014-10-21 šalys sudarė dalies patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (17-19 b. l.). Šia sutartimi ieškovas išnuomojo atsakovui 150 kv. m. ploto patalpas, o atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti nuomos ir kitus mokesčius, sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais (sutarties 3.2.3 p.; 4.1.p.). Ieškovas pripažįsta, kad 2015 m. sausio-balandžio mėn. atsakovas nuomos mokestį sumokėjo grynais, jis yra deklaravęs gautą sumą VMI, tačiau vėliau atsakovas pareigos nevykdė, todėl 2015-09-08 ieškovas įspėjo atsakovą dėl sutarties nuostatų laikymosi (20 b. l.). 2015-12-22 įspėjimu ieškovas informavo atsakovą, kad vienašališkai nutraukė nuomos sutartį ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą ir sumokėti baudą (21 b. l.). Iš atsakovo pateikto dokumento matyti, kad jame užfiksuoti užrašai apie mokėjimus nuo 2014-11-01 iki 2015-10-20 (6 b. l.). Gyventojų pajamų deklaracijos išraše užfiksuota, kad 2015 m. ieškovas deklaravo jog gavo 6691,53 Eur pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos, iš kurių, kaip matyti pagal ieškovo pateiktą raštelį, 868 Eur gauti iš S. už sausio-balandžio mėn. (67, 78 b. l.).

Ginčo šalis siejo negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reglamentavimo, todėl jiems taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (LAT 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Šių teisinių santykių šalys neginčija, juos pripažįsta.

Byloje kilo ginčas tarp šalių dėl netinkamo negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties vykdymo. Ieškovas nurodo, kad atsakovas nesumokėjo nuomos mokesčio už 8 mėnesius, kas sudaro 1736 Eur (217 Eur x 8 mėn., sutarties 4.1. p.). Ieškovas teigia, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, todėl prašo priteisti ir 652 Eur baudą (sutarties 5.3 p.). Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad nuomos mokestį ieškovui sumokėjo, o 2015 m. liepos mėnesį žodžiu įspėjęs atsakovą apie tai, kad atsisakys patalpų nuomos, nes nevykdo veiklos, o 2015 m. spalio mėn. jų atsisakė, grąžino ieškovui raktus, t. y. nuomos sutartį nutraukė.

Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 str.), kurio esmė yra ta, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo tenka šalims, šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

Šiuo atveju atsakovas, teigdamas jog sutartinius įsipareigojimus pagal šalių sudarytą nuomos sutartį įvykdė tinkamai, turi pareigą pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Bylos duomenys patvirtina faktą, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, pagal kurią atsakovas už patalpų nuomą ieškovui mokėjo grynais pinigais, negaudamas iš ieškovo jokio šią operaciją patvirtinančio dokumento. Atsakovas teigė, jog nesinaudojo galimybe mokėti pinigus į ieškovo nurodytą banko sąskaitą, nes pasitikėjo ieškovu. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad patalpas nuomojasi ne pirmą kartą, nes turėjo verslo liudijimą ir vertėsi prekyba. Ši atsakovo nurodyta ir pripažinta aplinkybė suponuoja išvadą, jog atsakovas turi patirties šioje sferoje, todėl turėjo ir galėjo pasirūpinti mokėjimus patvirtinančiais įrodymais, t. y. arba reikalauti iš ieškovo atitinkamą mokėjimą patvirtinančio dokumento, arba atlikti mokėjimus ne grynais pinigais, o pervesti mokestį į ieškovo sąskaitą, kuri atsakovui buvo žinoma, nes buvo nurodyta sutartyje, tačiau to nedarė.

Atsakovas tinkamą savo pareigų, kilusių iš šalių sudarytos nuomos sutarties įvykdymą, įrodinėja nuomos mokėjimo dokumentu (6 b. l.). Jame užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-10-20 atsakovas davė ieškovui įvairias pinigų sumas, jis 2015-10-25 pasirašytas atsakovo. Pažymėtina, jog įstatymo leidėjas suteikė diskreciją teismams spręsti dėl dokumentų įrodomosios vertės, todėl teismai šią diskreciją įgyvendina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais (CPK 185 str.). Šiuo atveju teismas neturi pagrindo jo pripažinti tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu atsakovo nurodomas aplinkybes apie nuomos mokesčio sumokėjimą, nes ieškovas nepripažįsta, kad nuomos mokestį nuo gegužės mėnesio atsakovas mokėjo, ieškovas yra deklaravęs tik 2015 m. sausio-balandžio mėn. sumokėtas sumas. Atsakovas neįrodė, kad sumokėjo ieškovui ar jo sekretorei nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės iki 2015 m. lapkričio mėnesio, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir iš atsakovo priteisina 1519 Eur skola už 7 mėn. (217 Eur x 7 mėn., CK 6.487 str., CPK 178, 185 str.).

Ieškovas, vadovaudamasis sutarties 2.3. p. teigia, jog 2015-11-01 šalių sudaryta sutartis automatiškai buvo pratęsta dar vieneriems metams, nes nei viena šalis prieš tris mėnesius iki sutarties pabaigos, nepranešė apie ketinimą ją nutraukti ir šiuo pagrindu reikalauja 217 Eur nuomos mokesčio už 2015 m. gruodžio mėnesį, t. y. ir už laikotarpį iki vienašališko sutarties nutraukimo. Be to ieškovas reikalauja iš atsakovo priteisti ir 652 Eur baudą, nes buvo priverstas vienašališkai nutraukti nuomos sutartį dėl to, kad atsakovas daugiau kaip 30 kalendorinių dienų vėlavo sumokėti nuomos mokestį (sutarties 5.2. p., 5.3. p.).

Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad dar 2015 m. liepos mėnesį jis kreipėsi į atsakovą ir žodžiu informavo, jog sutartį pageidauja nutraukti. Pažymėtina, kad ieškovas apie sutarties nutraukimą ieškovą turėjo informuoti pateikdamas raštišką įspėjimą (sutarties 6.2.p.), tačiau to nepadarė, teigė, kad pasitikėjo ieškovu, todėl nerašė nutraukimo raštu (garso įrašas).

Teismas, atsižvelgdamas į šalių teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.) bei kilusį ginčą dėl sutarties nuostatų, susijusių su sutarties automatišku pratęsimu (Sutarties 2.3. p.), nagrinėjamoje byloje taiko Civilinio kodekso 6.193 straipsnį, kuriame nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį pirmiausia turi būti nustatinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, sutartis turi būti aiškinama, vadovaujantis protingumo kriterijumi. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str. 2 d.).

Atsakovas paaiškino, jog jis kreipėsi į ieškovą žodžiu 2015 m. liepos mėnesį, kad sutartį nutrauks. Ieškovas tai neigia, o pagal šalių sudarytą sutartį toks kreipimasis turėjo būti pateiktas raštu. Ir nors atsakovas nepateikia rašytinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą, tačiau teismas atkreipia dėmesį į atsakovo nurodytas aplinkybes už laikotarpį nuo 2014-11-01 iki 2015-11-01, t. y. sutarties galiojimo laikotarpiu. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis išnuomotose patalpose (duomenys neskelbtini) planavo ardyti automobilius, tačiau šios veiklos praktiškai nepradėjo dėl pasikeitusių metalo supirkimo kainų. Be to, jo teigimu, minėtose patalpose buvo tik keletą kartų, t. y. jomis faktiškai nesinaudojo, nors teismo posėdžio metu teigė, jog paskutinį automobilį iš patalpų išvarė 2015 m. spalio mėnesio pabaigoje. Šių aplinkybių ieškovas teismo posėdžio metu nekvestionavo. Byloje buvo nustatyta, kad pagal byloje esančius įrodymus, atsakovas nuomos mokestį mokėjo tik keturis mėnesius (sausio-balandžio mėn.), o nuo 2015 m. gegužės mėnesio mokesčių nebemokėjo. Šios nustatytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad jau 2015 m. gegužės mėnesį, tinkamai nepavykus pradėti planuotos veiklos, susiformavo logiškas ir pagrįstas atsakovo ketinimas nutraukti nuomos sutartį, tačiau jis nebuvo tinkamai išreikštas (nepateiktas raštu, kaip numatyta sutartyje). Atsakovui nemokant nuomos mokesčio 7 mėnesius, nelogiškas bei nesuprantamas būtų sutarties pratęsimas dar vieneriems metams, todėl labiau tikėtina, kad toks atsakovo pranešimas ieškovui 2015 m. liepos mėn. apie sutarties nutraukimą buvo, negu, kad nebuvo (CPK 178, 185 str.). Civilinio kodekso 6.481 str. numato, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip 10 dienų naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota, tačiau byloje nėra įrodymų, kad po 2015 m. lapkričio 1 d. atsakovas būtų naudojęsis patalpomis (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šalių sudaryta nuomos sutartis baigėsi 2015-11-01, ji nebuvo pratęsta, kadangi jos pratęsimas neatitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir byloje nustatytų aplinkybių (CK 1.5 str., 6.496 str. ). Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl 217 Eur nuomos mokesčio už 2015 m. gruodžio mėnesį ir 652 Eur baudos priteisimo atmestini, kaip nepagrįsti (CPK 178, 185 str.).

Pagal Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 2 dalį atsakovas privalo mokėti ieškovui 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą 1519 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016-01-12, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kurios priteistinos.

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos 258,56 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais (3, 16, 22, 54-56 b. l., CPK 88, 93, 98 str.).

Atsakovui suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (29, 30 b. l.). Valstybė patyrė 185,28 Eur bylinėjimosi išlaidas (79 b. l.). Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, iš ieškovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai atmestų reikalavimų daliai ir yra 66,70 Eur. Valstybei bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija nustatytos minimalios bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 284, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. S. ieškovui A. B. 1519 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų devyniolikos eurų) skolą už nuomą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1519 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 258,56 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų, 56 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. B. valstybei 66,70 Eur (šešiasdešimt šešių eurų, 70 euro centų) bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, juridinio asmens kodas – 188659752, banke AB ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.