Kauno apygardos teismo nutartis

2013-06-10 · Civilinė byla Nr. B2-2049-657/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-10
Bylos Nr.
B2-2049-657/2013
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00509-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus
Atsakovas
A. P.
Civilinė byla Nr. B2-2049-657/2013Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00509-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 106.8.3.; 126.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Žibutė Budžienė, susipažinusi su ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei A. P. individualiai įmonei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius 2013-06-07 teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo atsakovei A. P. individualiai įmonei iškelti bankroto bylą. Ieškovas pareiškime nurodė, jog 2013-03-13 įmonės buveinės adresu registruotu laišku su įteikimu atsakovei buvo išsiųstas įspėjimas, kuriame nurodyta, kad, jei atsakovė per 30 dienų nesumokės įsiskolinimo, ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atsisakytinas priimti.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ numatytas išimtis (CPK 1 str. 1 d.). Kiekviena subjektinė teisė, taigi, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis šia teise naudojasi tinkamai. ĮBĮ yra nustatyta išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka, kurios kreditorius privalo laikytis, prieš paduodamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos. Ši tvarka yra skirta tam, kad tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą ir nekeliant bankroto bylos, t. y. ji atitinka ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos sampratą. Pateikiant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad CPK nustatyta tvarka yra įvykdyti ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, bei minėto pranešimo kopija (ĮBĮ 6 str. 1 d.).

Klausimas dėl ĮBĮ 6 straipsnio reikalavimų įvykdymo tinkamumo turi būti sprendžiamas įvertinus šio reikalavimo tikslus. Pagal ĮBĮ 6 straipsnio antrąją dalį, kreditorius apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu, o pranešime nurodyti įmonės neįvykdytus įsipareigojimus bei įspėti, kad jei jie nebus įvykdyti per ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Ši nuostata yra skirta skolininko, tai yra bendrovės, kuriai norima kelti bankroto bylą, interesų apsaugai, nes tokiu būdu bendrovei suteikiama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių, arba kreiptis į teismą dėl kreditoriaus reikalavimo nuginčijimo ir pan. Šia norma siekiama, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų bendrovei netikėtas, nes bankroto bylos iškėlimas sustabdo normalią bendrovės veiklą, todėl norma turi būti aiškinama bei taikoma atsižvelgiant į tokią jos funkciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1062/2009).

Susipažinęs su ieškovės teismui pateiktu pareiškimu ir jo priedais teismas nustatė, kad ieškovas registruotu laišku atsakovei 2013-03-13 išsiuntė pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei atsakovė per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos nesumokės įsiskolinimo. Teismas Lietuvos pašto siuntų paieškos informacinės sistemos duomenimis nustatė, kad minėtas pranešimas atsakovei A. P. individualiai įmonei neįteiktas ir 2013-03-19 siunta grąžinta siuntėjui.

ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, kad, jeigu pranešimo vienu iš įstatymo numatytų būdų įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Tuomet pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo (ĮBĮ 6 str. 2 d.). Prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti pridėti įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo kopija (ĮBĮ 6 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad 2013-03-13 ieškovės pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei adresatui nebuvo įteiktas ir 2013-03-19 grąžintas siuntėjui. Ištyręs bylos dokumentus, teismas konstatuoja, kad duomenų apie atitinkamų dokumentų pakartotinį išsiuntimą atsakovės buveinės adresu nepateikta, todėl teismas sprendžia, kad neįvykdyta imperatyvi įstatymo norma, numatyta ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje, nustatanti reikalavimą, jog joje nurodyto pranešimo įmonei įteikti nepavykus, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu ir tuomet pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Teismo nuomone nagrinėjamu atveju negalima laikyti, kad atsakovė apie jos atžvilgiu ketinamą inicijuoti bankroto procesą, jei nepadengs ieškovei įsiskolinimo, buvo tinkamai informuota.

Be to, pažymėtina, kad teismui pateikiamų procesinių dokumentų skaičius turi atitikti CPK 113 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovas nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnyje nustatytos privalomos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos, todėl, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei A. P. individualiai įmonei iškėlimo atsisakytinas priimti ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Pažymėtina, kad atsisakymas priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu neužkerta kelio ieškovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, tinkamai pasinaudojus ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka arba skolos priteisimo iš atsakovės klausimą spręsti, pasinaudojus CPK XXII – XXIII skyriuose nustatyta tvarka ar ginčo teisena.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 137 straipsnio 5 dalimi, teismas

nutarė:

atsisakyti priimti ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei A. P. individualiai įmonei ir pareiškimą bei jo priedus grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Žibutė Budžienė