Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aleno Piesliako ir Reginos Pocienės,

kaltinamajam T. M. ir jo gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui (vaizdo konferenciniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo T. M. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 8 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, be kitų asmenų, T. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, tuo, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai atėmė laisvę žmogui ir neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

1.1. jis ne vėliau kaip nuo 2019 m. gegužės mėnesio i?sitrauke? i? R. S. is? trijų? ir daugiau asmenų? suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veikla?, su nusikalstamo susivienijimo nariais – Z?. J., G. P., A. R., kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip pade?je? atskleisti nusikalstamo susivienijimo nariu? padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodekso (toliau – ir BK) 391 straipsnio pagrindu), R. S., Š. S., Nyderlandų? Karalystės pilietis R. C. J. B., D. Z?., E. J., R. S., L. B., A. D., R. D. G. J., R. J., susivieniję? bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius – neteisėtą? disponavimą? labai dideliais narkotiniu?, psichotropiniu? medžiagų? kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius – narkotiniu?, psichotropiniu? medžiagų? kontrabanda? (BK 199 straipsnio 4 dalis) nusikaltimus, betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimu? įrankiais, jis, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo – R. S. nurodymus, siekdamas nusikalstamo susivienijimo vadovo ir dalyviu? palankumo ir galimybės netrukdomai pelnytis is? nusikalstamu? veiku?, veikdamas su R. S. bei A. R., dėl savanaudišku? paskatų?, (duomenys neskelbtini) kaime prie pastato – (duomenys neskelbtini)– panaudodamas fizini? smurtą? padare? neteisėtą? R. D. laisvės atėmimą?: per prievarta? įsodino R. D. i? automobili? „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvežė? i? garažą?, esanti? adresu (duomenys neskelbtini), ten ji? uždarė? ir perdavė? R. S., dalyvavo R. S. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2017 metų vasaros pabaigos, ne trumpiau kaip iki 2019 m. spalio 26 d., veikloje;

1.2. be to, jis, veikdamas bendrai su A. R. , kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip padėjęs atskleisti nusikalstamo susivienijimo nariu? padarytas nusikalstamas veikas (BK 391 straipsnio pagrindu), R. S. ir R. S., vykdydamas R. S. nurodymą?, 2019 m. gegužės 29 d. apie 10.20 val., prie vilkiko „SCANIA R420 LA4X2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz SCS24/L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stove?jusio (duomenys neskelbtini). prie pastato, esanc?io (duomenys neskelbtini) prievarta – R. S. ir jam – T. M. panaudojant fizini? smurtą? R. D. atžvilgiu – tyčia kumščiu suduodant i? galvos sritį?, ant galvos uždedant maišą?, prieš? šio valia? – jėga ji? i?gru?dant i? automobili? „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri? vairavo A. R. ir ten ant kaklo užklijuojant R. D. lipnia? juosta?, taip pritvirtinant ant galvos uždėtą? maišą?, tyčia suduodant R. D. smūgius i? dešinės šlaunies ir dilbio sritis, nuvežė? R. D. i? garažą?, esanti? (duomenys neskelbtini), ten ji? uždarė?, surišo rankas lipnia juosta ir perdavė? R. S., bendrais veiksmais su A. R. ir R. S. padarydami R. D. nubrozdinimą? dešiniajame dilbyje, kraujosruvą? dešinėje šlaunyje, t. y. padarydami R. D. nežymu? sveikatos sutrikdymą?, tyčia, is? savanaudišku? paskatų?, neteisėtai panaudodami smurtą? atėmė R. D. laisve?;

1.3. be to, jis, nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2021 m. sausio 8 d., 16.10 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laike? automobilyje ,,VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po variklio gaubtu esančiame langu? skysčio bakelyje paketėlį? su nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių? (antžeminių? daliu?), kuriu? mase? yra 1,147 g (?- 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 18,1 %), kol 2021 m. sausio 8 d. (duomenys neskelbtini)automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė? policijos pareigūnai.

2. Kaltinamasis T. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2021 m. sausio 8 d. Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 10 d. nutartimi kaltinamajam T. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 8 d. Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis (2021-02-24, 2021-05-27, 2021-07-08) suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2021 m. spalio 8 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo T. M. gynėjas advokatas Vytauto Sirvydžio skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartį.

4.1. Skunde kaltinamojo gynėjas nurodo, kad apygardos teismas nevertino aplinkybės, jog ikiteisminis tyrimas yra baigtas ir byla perduota nagrinėti teismui. Ši aplinkybė, advokato nuomone, yra labai svarbi, kadangi tie tikslai, kurie keliami baudžiamajam procesui ikiteisminio tyrimo stadijoje jau yra pasiekti ir tokie kriterijai, kaip tyrimo sudėtingumas, siekis užkirsti kelią bendrauti su kitais įtariamaisiais, šioje proceso stadijoje prarado teisinę prasmę. Apie tai yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau –EŽTT), išaiškinęs, kad Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis reikalauja, jog kompetentingos nacionalinės institucijos rodytų ,,ypatingą rūpestingumą“ dėl besitęsiančio suėmimo baudžiamojo proceso metu (sprendimai byloje Lisovskij prieš Lietuvą (peticijos Nr. 36249/14) ir Labita prieš Įtaliją (peticijos Nr. 2677/95)) ir kt.). Cituoja Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartį, kuri buvo priimta kito kaltinamojo (kuriam pareikštas kaltinimas yra sunkesnis) šioje byloje atžvilgiu ir kuria teismas kardomąją priemonę – suėmimą pakeitė kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

4.2. Gynėjo teigimu, skundžiamojoje nutartyje duomenys apie T. M. giminaičius užsienyje yra deklaratyvūs. Nuolatinių, glaudžių ryšių su tokiais giminaičiais jo ginamasis neturi: motina, gyvenusi Jungtinėje Karalystėje 2021 m. rugsėjo 21 d. mirė, o nuolatinių ir tamprių ryšių su giminėmis užsienyje T. M. nepalaikė nei iki suėmimo, nei šiuo metu, be to galimybė kaltinamajam bėgti (slėptis) gali būti lengvai užkardoma kitomis kardomosiomis priemonėmis. Kitas šios bylos kaltinamasis Š. S. nuolat gyveno Ispanijos Karalystėje, turėjo ten pragyvenimo šaltinį, tačiau tai neužkirto kelio taikyti jam švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones.

4.3. Be to, gynėjas nurodo, kad sprendžiant, jog jo ginamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, visiškai nuvertinta fakto aplinkybė, kad teisine prasme T. M. iki pat suėmimo dirbo, nėra teistas, nes ankstesni, daugiau kaip prieš 10 metų įvykę teistumai užsienio valstybėse yra išnykę, o Lietuvoje T. M. nebuvo nė karto patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Aplinkybė, kad asmuo neturi Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto, taip pat yra prieštaraujanti asmenų lygybės prieš įstatymą principui, nes tokiu atveju asmenys, turintys didesnes pajamas (nebūtinai legalias), teismo manymu, yra kur kas geresnėje situacijoje. EŽTT yra išaiškinęs, kad nuolatinės gyvenamosios vietos, darbo ar šeimos ryšių neturėjimas nėra pakankamos aplinkybės, didinančios asmens pabėgimo riziką (sprendimas byloje Sukioja prieš Estiją (peticijos Nr. 55939/00)).

4.4. Gynėjas, cituodamas jau minėtą Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartį, kurioje nurodyta, jog kuo ilgiau tęsiasi suėmimo terminas, tuo kruopščiau teismas turėtų svarstyti galimybę, net ir esant visiems formaliems suėmimo taikymo pagrindams, taikyti vietoje suėmimo kitą kardomąją priemonę ar jų kompleksą, pastebi, kad skundžiamoje nutartyje tokio išaiškinimo nepaisyta, priešingai – pateikiami tik formalūs, labai abstraktūs ir su nekaltumo prezumpcija nesuderinami motyvai, kurie negali būti pakankami pratęsti pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą, ypač, kai bendras suėmimo terminas yra itin ilgas ir skundžiama nutartimi viršijantis šešių mėnesių terminą.

4.5. Taip pat pastebi, kad kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu ar net daliniu pagrindu griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimui. Teismų praktikoje ne kartą suformuota taisyklė, kad gresianti bausmė nėra nei absoliuti, nei dalinė sąlyga taikyti suėmimą.

4.6. Gynėjas skunde nurodė, kad jis teismo posėdyje sakė, jog T. M. artimieji turi galimybe sumokėti pinigini užstatą už kaltinamąjį, o jeigu tokios kardomosios priemonės nepakaktų, yra galimybė taikyti ir kitas kardomąsias priemones, tačiau tokios galimybės apygardos teismo liko, tinkamai neapsvarstytos.

5. Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė – kaltinamojo gynėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu bei byloje surinktais duomenimis, iš dalies sutinka su apygardos teismo sprendimu ir daro išvadą, jog suėmimas T. M. pratęstas pagrįstai, tačiau nesutinka su apygardos teismo motyvais dėl suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatymo.

7. Suėmimas T. M. buvo pratęstas apygardos teismui manant, kad tebėra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo taikymo pagrindas, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas) atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teisėjų kolegija, priešingai nei apygardos teismas, nenustatė pakankamai duomenų, pagrindžiančių tikimybę, kad T. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Tęsdamas suėmimo terminą apygardos teismas vertino kaltinamojo ryšius užsienyje bei tai, kad jis nėra saistomas šeiminiais santykiais Lietuvoje (nevedęs, neturi vaikų), kad neturi kilnojamojo turto Lietuvoje bei pastovaus, legalaus pragyvenimo šaltinio. Taip pat akcentavo padaryto nusikaltimo sunkumą ir gresiančios bausmės dydį. Iš tiesų, T. M. kaltinamas vieno labai sunkaus nusikaltimo, vieno apysunkio nusikaltimo bei baudžiamojo nusižengimo padarymu. Visgi, teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apygardos teismo motyvais. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktiką gresiančios bausmės dydis priskiriamas prie „kitų aplinkybių“ ir gali sudaryti pagrindą skirti suėmimą, tačiau jis negali būti esminis ir vienintelis pagrindas. Paprastai BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindas konstatuojamas tada, kai yra nustatomas kompleksas BPK 122 straipsnio 2 dalies aplinkybių ir visos aplinkybės rodo, kad tikimybė, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis), yra didelė. Bylos duomenys patvirtina, kad iki suėmimo T. M. turėjo Lietuvoje pastovų oficialų darbą, nuo 2018 metų dirbo UAB „T“, gaudavo nors ir nedideles, bet nuolatines ir pastovias pajamas, turėjo pastovią gyvenamąją vietą (nuomojosi butą). Nors išliko giminių, kurie gyvena užsienyje (pastaba – kaltinamojo motina, gyvenusi Jungtinėje Karalystėje, mirė), vien ši aplinkybė neapsprendžia konstatuoti šiuo atveju didesnę bėgimo (slėpimosi) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo tikimybę. Antra, svarbu yra tai, kad nagrinėjant T. M. gynėjo skundą aukštesnysis teismas savo 2021 m. liepos 27 d. nutartyje jau yra pasisakęs šiuo klausimu ir konstatavo, kad šis pagrindas, pratęsiant kaltinamajam (tuo metu įtariamajam) suėmimą Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartyje buvo nustatytas nepagrįstai.

8. Aukštesnysis teismas pastebi, kad apygardos teismas nenurodė jokių naujų ar papildomų pagrindų, kurie patvirtintų galimybę, jog T. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Apie tokius pagrindus nebuvo užsiminta ir posėdžio, sprendžiant dėl kardomosios priemonės tolimesnio taikymo, metu prokurorės pasisakymuose. Tad akivaizdu, kad skundžiamoje nutartyje buvo atkartotos sąlygos, kuriomis remiantis buvo konstatuotas T. M. bėgimo (slėpimosi) pavojus ankstesnėje baudžiamojo proceso stadijoje, neatsižvelgus į Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 27 d. nutartyje padarytas išvadas. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog apygardos teismas nepakankamai įvertino visas suėmimo skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas. Tačiau ši išvada nekeičia teismo sprendimo dėl suėmimo taikymo, nes T. M. atžvilgiu nustatytas kitas suėmimo pagrindas. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo skyrimo ir pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę pakanka bent vieno iš jų.

9. Suėmimas T. M. buvo pratęstas ir apygardos teismui manant, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas (kaltinamasis darys naujas nusikalstamas veikas). BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas), jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo kaltinamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.

10. Kaip jau buvo paminėta šioje nutartyje, T. M. kaltinamas galimai padaręs tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Iš tiesų T. M. anksčiau Lietuvoje teistas nebuvo, tai patvirtina baudžiamojoje byloje esantys duomenys, tačiau nesutiktina su skundo argumentais, kad žemesnės instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti kaltinamojo ankstesnių teistumų užsienio valstybėse. Iš bylos duomenų matyti. jog T. M. 2010 m. vasario 5 d. Norvegijos Karalystės Sor Trondelag pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas pagal Norvegijos Karalystės baudžiamąjį įstatymą ketverių metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme 2011 m. birželio 22 d. nutartimi Norvegijos Karalystės teismo nuosprendžiu paskiria bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis ir nustatyta, kad Norvegijos Karalystėje padarytas nusikaltimas atitinka Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą. Taip pat byloje yra duomenys, kad jis buvo teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje už nusikaltimą nuosavybei (svetimo turto vagystę). Be to, šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje T. M. yra pareikšti kaltinimai kaip dalyvavusiam nusikalstamo susivienijimo, sukurto pataisos namuose, veikloje ir šio nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose. Šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas T. M. galimai padarė dalyvaudamas jau kito nusikalstamo susivienijimo veikloje su kitais asmenimis. Šios aplinkybės ne tik labai neigiamai charakterizuoja T. M., bet ir atsižvelgus į nusikalstamų veikų, kurių padarymu T. M. kaltinamas pobūdį, leidžia teisėjų kolegijai pagristai manyti, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus bei nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų. Aktualu pastebėti ir tai, kad kitoje, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jam buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, tačiau jos galimai nesutrukdė T. M. pasirinkti tokį elgesį kaip yra nurodyta šioje byloje pareikštame jam kaltinime (abejose bylose reiškiami kaltinimai, tame tarpe susiję ir su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį). Šios aplinkybės leidžia spręsti apie T. M. pavojingumą. Tad, aptarti duomenys leido teismui pagrįstai manyti, jog netaikant griežčiausios kardomosios priemonės T. M. ir toliau gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Šiai išvadai pritaria ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, todėl Kauno apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindą.

11. Nors kaltinamojo gynėjas, skunde cituodamas toje pačioje baudžiamojoje byloje priimtą Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartį, kuria asmeniui taikytas suėmimas buvo pakeistas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nurodo šį procesinį sprendimą kaip analizuojamai situacijai aktualią teismų formuojamą praktiką, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kardomųjų priemonių skyrimo ar termino pratęsimo klausimai sprendžiami vertinant konkrečiai su tam tikru asmeniu, kuriam pareikšti kaltinimai, susijusias byloje nustatytas aplinkybes. Todėl tai, kad teismas palankiai išsprendė nors ir toje pačioje baudžiamojoje byloje kitiems kaltinamiesiems jiems taikyto suėmimo klausimą, ją pakeisdamas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, negali būti pagrindu priimti analogišką sprendimą ir T. M. atžvilgiu. Kiekvienas suimtas asmuo bei teismui pateiktoje medžiagoje esančios konkrečios aplinkybės reikalauja individualaus vertinimo. Tai, kad kitam toje pačioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam paskirta švelnesnė kardomoji priemonė, būtent rodo, jog kardomųjų priemonių skyrimas yra individualizuotas. Kardomosios priemonės skiriamos ar pratęsiamos, individualizuojant kiekvieną įtariamąjį (kaltinamąjį), įvertinant jam pateiktų įtarimų (kaltinimų) sunkumą, inkriminuotų veikų apimtį, dėl kiekvieno asmens nustatytus kardomųjų priemonių taikymo pagrindus ir sąlygas, kitas reikšmingas aplinkybes. Tęsiamas suėmimas gali būti pateisinamas tam tikru atveju, jei yra realių viešojo intereso reikalavimo požymių, kurie, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria Konvencijos 5 straipsnyje nustatytą pagarbos asmens laisvei taisyklę (EŽTT sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, (peticijos Nr. 30210/96).

12. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose. Kaltinamasis T. M. kardomajame kalinime laikomas 9 mėnesius. BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam, negu šešių mėnesių terminui be bendrųjų suėmimo skyrimo pagrindų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnis). Šioje byloje nagrinėjamos galimai nusikalstamo susivienijimo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinimai pareikšti dešimčiai asmenų, bylos apimtis, dėl joje surinktų duomenų, yra labai didelė. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad ši byla Kauno apygardos teisme gauta tik 2021 m. liepos 29 d., ir nors ji nepradėta nagrinėti iš esmės, jau yra nustatytas iš anksto pakankamai intensyvus teismo posėdžių grafikas net iki 2022 m. birželio 16 d. Byloje taip pat nėra duomenų, iš kurių būtų matyti, jog ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, o ikiteisminio tyrimo trukmė buvo sąlygota objektyvių priežasčių. Šios aplinkybės, be kita ko, rodo, kad kaltinamajam T. M. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas ilgesniam nei šešių mėnesių terminui teisėtai ir pagrįstai, o taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatų. Kita vertus, kokia bebūtų bylos nagrinėjimo stadija, teisėjų kolegija nustatė, kad pagrindas suėmimo terminui pratęsti yra manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus ir kad tokia tikimybė išlieka.

13. Nepaisant to, kad kaltinamasis nurodė, kad būdamas laisvėje, galėtų gyventi pas savo draugę – sugyventinę M. K. ir jo giminaičiai galėtų sumokėti už jį tam tikro dydžio užstatą, nepateikus šias aplinkybes patvirtinančius duomenis, šios aplinkybės šiai dienai nepaneigia teisėjų kolegijos išvados, jog netaikant griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, tokiomis kaip intensyvi priežiūra, užstatas, namų areštas ir kitomis, bus neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.

14. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo T. M. gynėjo advokato V. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi kaltinamajam T. M. pratęstą suėmimo terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 8 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.