- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-27
- Bylos Nr.
- 2A-642-345/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-11999-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis (pran.), Alma Urbanavičienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- UAB “Matome kitaip”
- Advokatai
- Albertas Bandžius
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Procesinio sprendimo kategorijos: 43.2.; 121.15.; 121.18.; 121.21
2011 m. liepos 27 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui UAB „Matome kitaip“ dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. S. 2009-09-17 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Matome kitaip“ 16500 Lt sumą, kaip be pagrindo įgytą turtą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas ieškinio sumos ribose nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2009 m. vasario 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 242 iš savo asmeninės sąskaitos pervedė į atsakovo UAB „Matome kitaip“ atsiskaitomąją sąskaitą šios sąskaitos papildymui 16500 Lt. Prieš atlikdama mokėjimo nurodymą ji su atsakovu buvo sutarusi, jog sumokėjus sumą avansu, vėliau su ja bus pasirašyta trumpalaikė paskolos sutartis. Patvirtinant minėtą susitarimą, 2009 m. balandžio 23 d. elektroniniu laišku, išsiųstu iš UAB „Matome kitaip“ komercijos direktore save nurodžiusios S. P. elektroninio pašto dėžutės gavo trumpalaikės paskolos grąžinimo grafiką, kuriuo atsakovas įsipareigojo nuo 2009 m. gegužės iki rugsėjo mėnesio imtinai grąžinti jai 16500 Lt bei sumokėti 770 Lt palūkanų sumą. Mokėjimas pagal grafiką turėjo būti vykdomas po 3000 Lt gegužės – rugpjūčio mėnesiais, o rugsėjo mėnesį turėjo būti sumokėta 5270 Lt. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas nėra nei pasirašęs su ja trumpalaikės paskolos sutarties, nei mokėjęs pagal grafiką, todėl atsakovas nepagrįstai gavo ir šiuo metu naudojasi jos pervestomis piniginėmis lėšomis. Joks sandoris tarp ginčo šalių neegzistuoja, neegzistuoja ir įstatymas, kuris pateisintų atsakovo disponavimą jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Pinigines lėšas ji atsakovui pervedė išimtinai savo interesais ir rizika, tikėdamasi, kad bus sudaryta trumpalaikės paskolos sutartis. Šalių konkliudentiniai veiksmai liudija egzistuojant teisiniam pagrindui, pagal kurį atsakovas teisėtai disponuoja jos lėšomis. Tačiau nesudarius trumpalaikės paskolos sutarties, vien tik egzistuojantis grafikas nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovas pagrįstai naudojasi svetimomis piniginėmis lėšomis, todėl atsakovas be teisinio pagrindo besinaudojantis svetimu turtu, privalo jį gražinti. Nesant sandorio, nėra galimybės iš atsakovo kitais civilinių teisių gynimo būdais išreikalauti jam perduoto turto, todėl vienintelis jos interesų gynimo būdas – ieškinys dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, kuris turi būti grąžinamas natūra.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas UAB „Matome kitaip“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nuo 2005 m. gruodžio 22 d. iki 2009 m. balandžio 6 d. ieškovės sutuoktinis G. S. ėjo UAB „Matome kitaip“ direktoriaus pareigas, taip pat jam priklauso 30 proc. balsų suteikiančių akcijų šioje įmonėje. 2008 m. gruodžio 23 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 878, 2008 m. gruodžio 30 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 882 ir 2009 m. sausio 29 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 2009/01-16 G. S. buvo išmokėtas 48300 Lt avansas ūkio išlaidoms. 2009 m. vasario 12 d. G. S. į atsakovo banko sąskaitą įnešė 26500 Lt, tą pačią dieną D. S. pervedė likusius 16500 Lt, kurie buvo įskaityti į avansinę apyskaitą Nr. 2009/38, kaip asmeninio G. S. įsiskolinimo įmonei už negražintą avansą įskaitymas. Po minėta avansine apyskaita pasirašė G. S. ir neprieštaravo tokiam jo sutuoktinės pervestų pinigų įskaitymui. Todėl atsakovas pagrįstai įskaitė pervestas lėšas kaip G. S. įsiskolinimo įmonei padengimą iš bendrosios jungtinės nuosavybės ir nesutinka su ieškovės argumentais, kad lėšos valdomos be teisinio pagrindo. D. S. nei pinigų pervedimo metu, nei 2009 m. rugpjūčio 28 d. prašyme grąžinti paskolą nenurodo, kad pervesti 16500 Lt priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, todėl įmonė pagrįstai įvertino pervestas sumas kaip G. S. skolos dengimą. Ieškovės gera valia padengtas sutuoktinio įsiskolinimas atitinka geros moralės nuostatas. Nustačius, kad turtą perdavė asmuo, suvokdamas neturįs jokios pareigos tą daryti, turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas, nes toks turto įgijimas, nors ir be pagrindo, laikytinas iš esmės pateisinamu. Kadangi atsakovo veiksmuose nebuvo apgaulės, o ieškovė būdama atsakovo vadovo sutuoktinė bei adekvačiai gyvenimo aplinkybes suvokiantis asmuo turėjo žinoti apie sutuoktinio įsipareigojimus įmonei, todėl savanoriškai, neturėdama asmeninės prievolės, įvykdė sutuoktinio turtinius įsipareigojimus iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto. Tarp atsakovo ir ieškovės nebuvo jokių sutartinių, ar įstatymo pagrindu atsirandančių santykių bei iš to kylančių prievolių, todėl jos pervesti pinigai negalėjo būti skirti niekam kitam kaip tik sutuoktinio įsiskolinimo padengimui, kurio ji neprivalėjo padengti. Vertinant reikalavimus grąžinti be pagrindo įgytą turtą ar atlyginti nuostolius dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra be pagrindo praturtėjęs dėl ieškovo atliktų veiksmų. Kadangi ieškovė pervesdama pinigus atsakovui padengė sutuoktinio skolą įmonei, atsiradusią pagal kasos išlaidų orderius, t.y. grąžino įmonei priklausančius pinigus, atsakovas iš to negavo jokios papildomos nepagrįstos naudos, todėl negalima teigti, kad nepagrįstai praturtėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Įvertinęs tai, kad G. S. tikrai buvo skolingas UAB „Matome kitaip“ 48300 Lt, liudytojų parodymus, ieškovės paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovė žinodama, jog neprivalo to daryti įnešė pinigus į atsakovo sąskaitą, tokiu būdu prisididėdama prie sutuoktinio G. S. skolos dengimo. Atsižvelgęs į tai, kad G. S. ir D. S. yra sutuoktiniai, kurie už prievoles atsako bendrai (LR CK 3.109 str., 3.112 str.), teismas taip pat padarė išvadą, jog ieškovė savanoriškai įvykdė sutuoktinio G. S. prievolę UAB „Matome kitaip“. Ieškovės argumentus, kad pinigų suma buvusi paskola atsakovui UAB „Matome kitaip“ teismas vertino kaip neįrodytą jokiais objektyviais įrodymais. Teismas konstatavo, jog tarp šalių susiklosčiusius santykius pripažinus paskoliniais, t.y. sutartiniais, išvis negalėtų būti taikomas pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas (LR CK 6.237 str.) Tuo tarpu ieškovė, galvodama, jog skolina pinigus, teismo vertinimu, privalėjo elgtis apgalvotai, įvertinti visas aplinkybes ir padarinius, laikytis bonus pater familias elgesio standarto ir įstatymo reikalavimų dėl paskolos sandorio įforminimo. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovo UAB „Matome kitaip“ nesąžiningumo, kaip ir nesąžiningų veiksmų įtakos ieškovei perduodant pinigus, todėl atsakovo UAB „Matome kitaip“ pinigų įgijimas tokiu būdu nors ir be pagrindo, laikė iš esmės pateisinamu. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo piniginių lėšų iš ieškovo gavimas be teisinio pagrindo laikytinas neprieštaraujančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimams.
Šalies argumentai
Ieškovė D. S. pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismo vertinimas, jog G. S. prievolę (skolą) atsakovui UAB „Matome kitaip“ patvirtina 2008 m. gruodžio 23 d. kasos išlaidų orderis Nr. 878, 2008 d. gruodžio 30 d. kasos išlaidų orderis Nr. 882 bei 2009 m. sausio 29 d. kasos išlaidų orderis Nr. 2009/01-16, taip pat UAB “Matome kitaip” avansinė apyskaita Nr. AP2009/38, yra klaidingas, nes netinkamai įvertinti pateikti į bylą įrodymai, bei neišreikalauti objektyviam sprendimo priėmimui būtini įrodymai. Verslo apskaitos standartai įpareigoja įmones avansines apyskaitas rengti kas mėnesį. Tad atsakovas, norėdamas pagrįsti G. S. egzistavusią skolą, teismui turėjo pateikti ir avansinę apyskaitą už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., kurioje būtų nurodytas G. S. įsiskolinimas pagal avansu išduotas sumas. Tokią avansinę apyskaitą atsakovas turėjo pateikti teismui pagrįsdamas 2009 m. sausio 29 d. kasos išlaidų orderio Nr. 2009/01-16 išdavimą. Vertinant UAB „Matome kitaip“ avansinės apyskaitos Nr. AP2009/38 turinį pastebėtina, jog 2009 m. vasario 12 d. UAB „Matome kitaip“ įplaukose nurodoma, jog iš G. S. gauta 43 000 Lt, tačiau priešingai nei teigė atsakovas ir tai konstatavo teismas, finansinėje apyskaitoje nenurodoma, jog aukščiau minėta suma yra įskaityta kaip G. S. įsiskolinimas už negrąžintą avansą. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo neginčijamai nustatyta, jog 2009 m. vasario 12 d. egzistavo G. S. prievolė UAB „Matome kitaip“. Šį teiginį patvirtina ir tai, jog 2009 m. kovo 30 d. įvykusio UAB „Matome kitaip“ visuotinio akcininkų metu, atleidžiant iš bendrovės generalinio direktoriaus pareigų G. S., nebuvo surašytas joks dokumentas, patvirtinantis jo finansinių įsipareigojimų egzistavimą bendrovei. Jei ieškovė būtų žinojusi apie egzistavusią G. S. prievolę ir norėjusi ją geranoriškai įvykdyti, atsižvelgiant į tai, jog tuo metu UAB „Matome kitaip“ vadovavo jos sutuoktinis, ji būtų 2009 m. vasario 12 d. mokėjimo paskirtyje nurodžiusi „įsiskolinimo padengimas už G. S.“. Tokio įrašo mokėjimo paskirtyje nebuvimas patvirtina ieškovės teiginius, jog apie jokią G. S. skolą, vykdydama 2009 m. vasario 12 d. mokėjimo pavedimą, ji nežinojo, o pinigai buvo pervesti kaip paskola. Šią aplinkybę patvirtina ir ginčo byloje esančios atsakovės atstovės M. P. parengtas ir ieškovei išsiųstas trumpalaikės paskolos grąžinimo grafikas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Matome kitaip“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Teigia, kad priėmus sprendimą, stengtis išvengti įmonės bankroto, su visais kreditoriais buvo bandoma elgtis itin draugiškai, kad nesukurti prielaidų jiems manyti, jog atsakovas negrąžins skolų. M. P., reaguodama į ieškovės spaudimą, per klaidą išsiuntė ieškovei atsakymą, nors apie tai, jog ieškovė atsakovui paskolos nesuteikė, sužinojo vėliau.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka gali išspręsti apeliacinį skundą, jeigu konstatuoja, kad yra absoliutūs pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 321 str. 1 d. 2 p.).
Procesinius teisės normų pažeidimus, sudarančius prielaidas sprendimui panaikinti, įstatymų leidėjas skirsto į tuos, kurie lėmė neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 str. 1 d.), ir tuos, kuriems esant neturi reikšmės faktas, ar dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes kyla abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.). Pirmuoju atveju neigiamus pažeidimų teisinius padarinius dažnai gali ištaisyti ir apeliacinės instancijos teismas, nes šie pažeidimai patys savaime nesąlygoja tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo. Antruoju atveju padarytieji pažeidimai sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tokiais pažeidimais pripažįstami esminių proceso nuostatų, nustatančių teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t.t.), pažeidimai. Tai reiškia, kad tokiais pažeidimais yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti.
Vienas tokių įstatyminių pagrindų, kuriems esant sprendimas absoliučiai negalioja, kuomet pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti bylos nagrinėjime asmenų teisių arba pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareikšdama reikalavimą priteisti iš atsakovo UAB „Matome kitaip“ 16500 Lt sumą, kaip be pagrindo įgytą turtą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas ieškinio sumos ribose nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir savo ieškinį motyvuodama tuo, kad 2009-02-12 mokėjimo nurodymu Nr. 242 iš savo asmeninės sąskaitos pervedė į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą šios sąskaitos papildymui 16500 Lt. Prieš atlikdama mokėjimo nurodymą ji su atsakovu buvo sutarusi, jog sumokėjus sumą avansu, vėliau su ja bus pasirašyta trumpalaikė paskolos sutartis. Tuo tarpu atsakovas UAB „Matome kitaip“ atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodo, jog ieškovės sutuoktinis G. S. ėjo UAB „Matome kitaip“ direktoriaus pareigas, taip pat jam priklauso 30 proc. balsų suteikiančių akcijų šioje įmonėje. 2008 m. gruodžio 23 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 878, 2008 m. gruodžio 30 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 882 ir 2009 m. sausio 29 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 2009/01-16 G. S. buvo išmokėtas 48300 Lt avansas ūkio išlaidoms. 2009 m. vasario 12 d. G. S. į atsakovo banko sąskaitą įnešė 26500 Lt, tą pačią dieną D. S. pervedė likusius 16500 Lt, kurie buvo įskaityti į avansinę apyskaitą Nr. 2009/38, kaip asmeninio G. S. įsiskolinimo įmonei už negražintą avansą įskaitymas. Po minėta avansine apyskaita pasirašė G. S., kuris neprieštaravo tokiam jo sutuoktinės pervestų pinigų įskaitymui. Ieškovė savo sutuoktinio G. S. ieškinyje neįvardijo, nenurodė pranešusi apie bylos nagrinėjimą sutuoktiniui ir tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, pačios ieškovės paaiškinimus, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ir jos sutuoktinis, būdami sutuoktiniais, už prievoles atsako bendrai, padarė išvadą, jog ieškovė įnešė pinigus į atsakovo sąskaitą, tokiu būdu savanoriškai įvykdė sutuoktinio G. S. prievolę atsakovui. Apie tai, kad buvo sprendžiamas ir apie ieškovės sutuoktinio pinigines prievoles atsakovui buvo akivaizdu vos pradėjus bylą nagrinėti teisme. Teismas tokių duomenų bei pačios šalies pripažinimo apie egzistuojančias skolas tinkamai neįvertino ir neįpareigojo apeliantės (ieškovės) ištaisyti šios bylos nagrinėjimo eigoje jau akivaizdžiai paaiškėjusių ieškinio turinio trūkumų (CPK 115 str., 138 str., 296 str. 1 d. 11 p.), kurie, esant ieškovės reikalavimui priteisti 16500 Lt sumą, kurią pervedė atsakovui, kurios vadovas buvo ieškovės sutuoktinis G. S. ir kuris turėjo piniginių įsipareigojimų atsakovui, kliudė ir pačios bylos procesui - iš anksto suponavo prielaidas pasisakyti dėl byloje dalyvauti neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų ( CPK 37 str., 46 str., 47 str.). Šio procesinio trūkumo teismas neištaisė ir savo iniciatyva (CPK 47 str. 1 d.), nepaisant pirmosios instancijos teismo išnagrinėtos bylos rezultato ir ieškovės sutuoktinio neinformavimo apie vyksiantį procesą. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendimas neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti bylose asmenims, taigi toks teisinis rezultatas iš esmės paneigia ir vieną iš pamatinių – teismo sprendimo privalomumo - principą (CPK 18 str.).
Esant tokiam materialinėmis bei procesinėmis normomis įtvirtintam teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo formuojamai praktikai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas betarpiškumo principą (CPK 14 str. 3 d.), nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių bei pareigų. Tai yra besąlyginis pagrindas panaikinti teismo sprendimą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.) ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliaciniame skunde išdėstytų apeliantės argumentų, nes, panaikinus sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, šie skundo argumentai teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui nereikšmingi.
Panaikinus sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, yra grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą. Apeliantė įmokos mokėjimo kvitu sumokėjo 495 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (b.l. 191), todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nurodyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, yra teisinis pagrindas apeliantei grąžinti žyminį mokestį, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (LR CPK 80 str., 87 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija
nutarė:
Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti ieškovei D. S. 495 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.