Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos dėdė P. V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Jo įpėdinis pagal įstatymą pareiškėjos tėvas J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmęs palikimą po brolio P. J. N. mirties faktiškai pradėjęs turtą valdyti, mirė (duomenys neskelbtini), nespėjęs gauti paveldėjimo teisės liudijimo. Po J. N. mirties palikimą priėmė jo dukra pareiškėja M. Ž.. Tokiu būdu iš esmės pareiškėja M. Ž. paveldėjo visą jos senelei V. N. priklausiusį turtą.

Kaip minėta, po pareiškėjos senelio P. N. mirties (duomenys neskelbtini) metais įpėdiniai dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė, nes palikėjo vardu jokio registruotino turto nebuvo. Tačiau 1999-07-09 Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 1999-07-09 Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos P. N. teisės į 49/147 miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 34/102 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu jau po palikėjo P. N. mirties jo vardu buvo įregistruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini),: 34/102 žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio bendras plotas 1,02 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 49/147 miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio bendras plotas 1,47 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, praėjus daugiau kaip trims metams po palikėjo P. N. mirties (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 1999-07-09 Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)buvo atkurtos P. N. teisės į 49/147 miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 34/102 žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iškart po sutuoktinio P. N. mirties jo sutuoktinė, pareiškėjos senelė V. N. liko gyventi tuose pačiuose namuose, naudojosi likusiais namų apyvokos bei kitais daiktais, likusiu neregistruotinu turtu, rūpinosi P. N. teisų į turėtą nuosavybę atkūrimu, todėl pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, kad V. N. priėmė palikimą po savo sutuoktinio P. N. mirties faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Kadangi pareiškėja priėmė palikimą po savo tėvo J. N. mirties, o J. N. priėmė palikimą po savo brolio P. V. N. mirties, taip pat J. N. kartu su P. V. N. priėmė palikimą po savo motinos V. mirties, juridinio fakto, kad V. N. priėmė palikimą po savo sutuoktinio P. N. mirties nustatymas pareiškėjai M. Ž. sukeltų teisines pasekmes – ji paveldėtų turtą, į kurį jos seneliui P. N. po jo mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės – du žemės sklypus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjos senelė V. N. priėmė palikimą faktiškai pradėjusi turtą valdyti po savo sutuoktinio P. N., mirties, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki mirties kartu su savo sutuoktine, pareiškėjos senele V. N. gyvenęs (duomenys neskelbtini). (mirties akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), mirties liudijimas AE Nr. (duomenys neskelbtini)). Kadangi jokio įregistruoto turto mirties dieną P. N. neturėjo, po jo mirties įpėdiniai pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senėlė V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Po V. N. mirties palikimą priėmė jos įpėdiniai – sūnūs P. V. N. ir J. N. (pareiškėjos tėvas). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos dėdė P. V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Jo įpėdinis pagal įstatymą pareiškėjos tėvas J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmęs palikimą po brolio P. J. N. mirties faktiškai pradėjęs turtą valdyti, mirė (duomenys neskelbtini), nespėjęs gauti paveldėjimo teisės liudijimo. Po J. N. mirties palikimą priėmė jo dukra pareiškėja M. Ž.. Tokiu būdu iš esmės pareiškėja M. Ž. paveldėjo visą jos senelei V. N. priklausiusį turtą.

Kaip minėta, po pareiškėjos senelio P. N. mirties (duomenys neskelbtini) metais įpėdiniai dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė, nes palikėjo vardu jokio registruotino turto nebuvo. Tačiau 1999-07-09 Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 1999-07-09 Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos P. N. teisės į 49/147 miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 34/102 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu jau po palikėjo P. N. mirties jo vardu buvo įregistruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini),: 34/102 žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio bendras plotas 1,02 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 49/147 miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio bendras plotas 1,47 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) įsigaliojo nuo 2001-07-01, o palikimas po pareiškėjos senelio P. N. mirties atsirado palikėjo mirties momentu, kai tuo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos, todėl šiems civiliniams teisiniams santykiams dėl palikimo priėmimo taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).

Palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba jį paskelbus mirusiu (1964 m. CK 568 straipsnis). Palikėjas mirė ir tuo pagrindu atsirado palikimas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Paveldima pagal įstatymą arba testamentą (1964 m. CK 567 straipsnio 1 dalis). Kadangi nebuvo sudarytas testamentas, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Įpėdiniai galėjo paveldėti pagal įstatymą po palikėjų mirties, įstatymų nustatytu terminu kreipdamiesi pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet to nepadarė. Taigi palikimas galėjo būti priimtas ir faktiškai valdant paveldimą turtą.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjams teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą.

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėja nurodo, kad praėjus daugiau kaip trims metams po palikėjo P. N. mirties 1999-07-09 Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 1999-07-09 Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos P. N. teisės į 49/147 miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 34/102 žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad iškart po sutuoktinio P. N. mirties jo sutuoktinė, pareiškėjos senelė V. N. liko gyventi tuose pačiuose namuose, naudojosi likusiais namų apyvokos bei kitais daiktais, likusiu neregistruotinu turtu, rūpinosi P. N. teisų į turėtą nuosavybę atkūrimu. Todėl nustatytinas juridinis faktas, kad V. N. priėmė palikimą po savo sutuoktinio P. N. mirties faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Kadangi pareiškėja priėmė palikimą po savo tėvo J. N. mirties, o J. N. priėmė palikimą po savo brolio P. V. N. mirties, taip pat J. N. kartu su P. V. N. priėmė palikimą po savo motinos V. mirties, juridinio fakto, kad V. N. priėmė palikimą po savo sutuoktinio P. N. mirties nustatymas pareiškėjai M. Ž. sukeltų šias teisines pasekmes- ji paveldėtų turtą, į kurį jos seneliui P. N. po jo mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės- du žemės sklypus.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš byloje pateiktų įrodymų visumos daroma išvada, kad pareiškėjos senelė V. N. po savo sutuoktinio – pareiškėjos senelio P. N. mirties, (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Faktinis mirusiųjų palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), valdyti po savo sutuoktinio P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.