Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Liudos Uckienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens UAB „Vakarų inžinieriniai tinklai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretysis asmuo UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“, teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl draudimo išmokos priteisimo. Atsakovo ir trečiojo asmens manymu, draudimo išmoka ieškovui negali būti priteisiama, nes nebuvo draudžiamojo įvykio – ieškovas, nesuėjus galutinio sutarties įvykdymo termino vienašališkai nutraukė Sutartį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog sutartinių prievolių laidavimo sutarties pagrindu, tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė draudimo teisiniai santykiai (išankstinio apmokėjimo laidavimo raštas ir sutartinių prievolių laidavimo draudimo polisas PZULT Nr. 1328724, (b.l. 8,75), pagal kurį atsakovas turėtų sumokėti ieškovo naudai 144900 Lt draudimo išmoką, jeigu tretysis asmuo UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ netinkamai vykdys arba neįvykdys rangos darbų pagal pasirašytą sutartį su ieškovu AB „Klaipėdos vanduo“. Pagal atsakovo pateiktų sutartinių prievolių laidavimo draudimo taisyklių Nr. 036 (b.l. 77-82) 12. 2 punktą, draudžiamasis įvykis pagal avansinio mokėjimo laidavimo draudimo sutartį yra tada, kai yra nustatoma ir įrodoma draudėjo civilinė atsakomybė dėl draudėjo prisiimtų įsipareigojimų, nevykdymo pagal su užsakovu pasirašytos sutarties sąlygas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta: 2011-09-08 ieškovas AB „Klaipėdos vanduo“ ir tretysis asmuo UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ sudarė darbų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ įsipareigojo atlikti vandentiekio įvadų ir nuotekų išvadų statybos darbus Šienpjovių, Rasos, Saulėlydžio, Klemiškės, Spindulio, Saulės, Rūko, medikių, Jaunystės, Barškių gatvėse Klaipėdos mieste, įskaitant statybos projekto rengimą pagal Užsakovo pateiktas AB „Klaipėdos vanduo“ normatyvinius dokumentus prisijungimo sąlygas, kitus dokumentus, nustatytus Statybos įstatyme bei galiojančius Atliekamų darbų apimtis pateikiamos sutarties specialiųjų sąlygų prieduose. Sutarties 2.1 p., 2.1.1p. ir 2.1.2p. nustatyta, kad rangovas darbus pradeda 2011-09-09, rangos darbus baigia per 10 mėnesių, darbų atlikimo terminas gali būti pratęsiamas du kartus po 30 dienų, atsiradus objektyvioms priežastims, nepriklausančioms nuo tiekėjo. Sutarties 2.2p. nustatyta, jog darbų pabaiga bus laikomas tas momentas, kai užbaigti visi sutartyje numatyti darbai, įformintas statinio priėmimas naudoti bei užsakovui perduoti reikiami statinio dokumentai. Sutarties 3 skirsnyje šalys susitarė, jog sutarties kaina yra 584430 Lt, iš kurių AB „Klaipėdos vandenys“ įsipareigojo sumokėti rangovui 144900 Lt avansą per 10 dienų, rangovui pateikus avansinio mokėjimo grąžinimo banko garantiją arba laidavimo raštą visai avanso sumai, sutarties 3.2.1p. Sutarties 3.2.2. punkte šalys susitarė, jog tolesni mokėjimai, atskaičius sumokėta avansą, vykdomi tarpiniais mokėjimais kas mėnesį per 30 dienų po PVM sąskaitos-faktūros, rangovo išrašytos pagal abiejų šalių pasirašytą darbų priėmimo-perdavimo aktą, pateikimo. Sąskaitas-faktūras rangovas privalo pateikti už per kalendorinį mėnesį atliktus darbus ne vėliau kaip iki kito mėnesio 7d., kartu pateikiant pažymą apie atliktų darbų išlaidas ir vertes, ir įvykdytų darbų kainos skaičiavimo lentelę. Atliktų darbų aktą ruošia rangovas, Sutarties 15 p. nustato šalių susitarimą, jog esant sutarties pažeidimui, viena iš sutarties pažeidimo pasekmių yra –sutarties nutraukimas- 15.2.5 papunktis. Ieškovas rangos sutartį su trečiuoju asmeniu nutraukė vadovaudamasis sutarties 17.3p., kuriame nurodyta, jog darbų užsakovas, t.y. ieškovas, bet kada turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, apie tokį sutarties nutraukimą pranešdamas rangovui prieš 30 dienų.

CK 6.987 str. nustato, jog draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo įstatymo 2 str. numatyta draudžiamojo įvykio sąvoka, t.y. draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Taigi, draudikui pareiga mokėti draudimo išmoka kyla įvykus tik sudarytoje draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui.

Draudžiamasis įvykis pagal su UAB „Vakarų inžinieriniai tinklai“ sudarytą draudimo sutartį, taip pat užsakovui išduotą laidavimo raštą yra siejamas su draudėjo, t.y. UAB „Vakarų inžinieriniai tinklai“, sutartinės civilinės atsakomybės dėl Draudėjo prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo pagal su Užsakovu pasirašytos sutarties sąlygas bei avansinio mokėjimo panaudojimo ne pagal Sutartyje numatytą paskirtį nustatymu ir įrodymu.

Sutarties (b.l. 18) 15 p. nustatė šalių susitarimą, jog esant sutarties pažeidimui, viena iš sutarties pažeidimo pasekmių yra –sutarties nutraukimas- 15.2.5 papunktis. Tačiau Atsakovas ir tretysis asmuo teigia, jog šis sutarties nutraukimo pagrindas rodo, jog sutartį ieškovas nutraukė savo nuožiūra ir nesant trečiojo asmens, kaip sutarties vykdytojo, kaltei, o jeigu teismas nustatytų, kad sutartis nutraukta dėl sutarties vykdytojo kaltės, tokiu būdu teismas išeitų už ieškinio reikalavimo ribų, nes ieškovas neprašo pripažinti, kad sutartis nutraukta dėl sutarties vykdytojo kaltės, arba, neprašo teismo panaikinti sutarties nutraukimo pagrindą. Kolegija su šiais apelianto argumentais nesutiktina, nes ieškovas pareiškė vieną iš reikalavimų pripažinti 2011-09-08 darbų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2011/SUT.03-30 neįvykdymą bei netinkamą vykdymą draudiminiu įvykiu, o tai reiškia, jog nagrinėjant šį ginčą reikia ištirti ar trečiajam asmeniui UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ kilo civilinė sutartinė atsakomybė dėl rangos sutarties vykdymo, nes tai sukelia pasekmes ir atsakovui, kaip laiduotojui už trečiojo asmens sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, trečiojo asmens vadovo V. P. apklausos teismo posėdyje (b.l. 213-215), darytina išvada, jog tretysis asmuo UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ nevykdė rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

Rangos 2011-09-08 sutartimi (b.l. 11-14) tretysis asmuo įsipareigojo rangos darbus atlikti per 10 mėnesių. Bylos medžiaga įrodyta, jog iki 2012 metų balandžio mėnesio tretysis asmuo neatliko jokių darbų, tai patvirtina rangos sutarties šalių-ieškovo ir trečiojo asmens-rangovo susirašinėjimas (b.l. 30-37). Be to, rangovas nesilaikydamas sutarties 7.1p., be užsakovo sutikimo, pakeitė subrangovą iš UAB „Dobi“ į A. M. įmonę( b.l. 32), rangovas ignoravo užsakovo nevienkartinius reikalavimus pateikti įrodymus apie atliktus projektavimo darbus, pateisinančius dokumentus apie įsigytas medžiagas, įrodymus apie nusamdytą techniką. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs susirašinėjimo medžiagą padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas, kaip rangos darbų užsakovas, turėjo pagrindą manyti, kad rangovas (trečiasis asmuo) nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nes nuo sutarties pasirašymo datos praėjus penkiems mėnesiams, rangovas nepateikė jokių įrodymų, kad rangos darbams atlikti turi projektą, yra įsigijęs medžiagas, šiems darbams atlikti negali turėti įtakos nei neigiama oro temperatūra, nei gilus žemės paviršiaus įšalas. Ieškovui padarius išvadą, kad rangovas nevykdo rangos sutarties, 2012-03-14 raštu ( b.l. 35), įspėjo jog nuo 2012-04-13 nutraukia rangos sutartį pagal šios sutarties 17.3p. ir prašė iki 2012-03-29 grąžinti sumokėtą 144900 Lt avansą. 2012-03-28 rangovas raštu prašo ieškovą peržiūrėti sutarties nutraukimo klausimą, nurodo, jog jis pajėgus įvykdyti rangos sutartį ( b.l. 37), į šį raštą ieškovas rangovui nurodo, jog jis sutinka dar kartą svarstyti sutarties nutraukimo klausimą, jeigu rangovas skubiai iki 2012-04-03 pateiks užsakovui dokumentus, kurie įrodytų, kad rangovas turi sutarties įgyvendinimui reikalingus darbuotojus, medžiagas, įrengimus, techniką, darbų atlikimo projektą, nepateikus prašomų įrodymų, iki 2012-04-05 grąžinti gautą 144900 Lt avansą ir laikyti, kad pagal sutarties 17.3 p. sutartis nutraukiama nuo 2012-04-13 ( b.l. 39). Nei ieškovui, nei teismui tretysis asmuo nepateikė įrodymų, kad jis vykdė rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ( CPK 178 str. ).

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-7-306/2012). Sutarties laisvės principas užtikrina sutarties šalies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jo interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo būdu. Dažnai šį pasirinkimą lemia kitos sutarties šalies veiksmai ir elgesys vykdant sutartinius įsipareigojimus, o esant sutartinių įsipareigojimų pažeidimui – pažeidimo mastas ir reikšmė. Esant esminiam sutarties pažeidimui, šalis gali pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo galimybe. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti ultima ratio priemonę – sutarties nutraukimą, kvalifikuojantys požymiai. Sutarties šalims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, t. y. sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti terminuotą sutartį prieš terminą arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sąlygos ar aplinkybės. CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tokia nuostata ne kartą pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Olfega“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-1097/2003; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. UAB „Rastuva“, bylos Nr. 3K-577/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. tikroji ūkinė bendrija „Autovėjas“ v. UAB „Askela“, bylos Nr. 3K-3-474/2008).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tretysis asmuo UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ yra atsakingas dėl rangos sutarties neįvykdymo ( 6.256 str.), jam dėl to kyla sutartinė civilinė atsakomybė, jis turėtų grąžinti rangovui pagal sutartį gautą avansą, ieškovas, laikydamasis sutartyje numatytos sutarties nutraukimo tvarkos, pagrįstai nutraukė rangos sutartį ( CK 6.217 str., 1d., 2 d. 1p., 6.218 str..). Nustačius rangovo civilinę atsakomybę dėl rangos sutarties neįvykdymo, bei aplinkybę, kad rangovas ieškovui negrąžino gauto avanso ieškovui, remiantis sutartinių prievolių laidavimo sutartimi - išankstinio apmokėjimo laidavimo raštu ir sutartinių prievolių laidavimo draudimo polisu PZULT Nr. 1328724 (b.l. 8,75), bei PZU sutartinių prievolių laidavimo draudimo taisyklėmis Nr. 036 ( b.l. 77-82), šių taisyklių 12.2 punktu, pripažintina 2011-09-08 Darbų pirkimo pardavimo sutarties Nr. 2011/SUT.03-30 neįvykdymas bei netinkamas vykdymas, draudiminiu įvykiu ir iš atsakovo, kaip laiduotojo, priteistina 144900 Lt draudimo išmoka ieškovo naudai. Tretysis asmuo taip pat neįrodė, jog jis avansinę sumą panaudojo pagal paskirtį ir nepateikė jokių įrodymų, kaip jis panaudojo gautą avansinę sumą pagal ginčo rangos sutartį.

Apelianto argumentai, jog teismas turėjo išnagrinėti aplinkybes, susijusias su trečiojo asmens atliktų rangos darbų pagal kitą rangos sutartį Nr. Nr. 2010/SUT.03-12, tarpusavio užskaitymo faktus, atmestini, kaip nesusiję su nagrinėjamu ginču, nes nėra įrodymų, kad šios aplinkybės yra svarbios bei susijusios su nagrinėjamu ginču dėl trečiojo asmens įsipareigojimų atlikti rangos darbus pagal iš ieškovo gautą 144900 Lt avanso sumą.

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas(CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.