- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-20
- Bylos Nr.
- 1S-87-238/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Algirdas Remeika, Ramūnas Antanavičius
- Nuteistasis
- A. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Algirdo Remeikos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas Jungtinės Karalystės Centrinio Kriminalinio teismo 2006-07-07 nuosprendžiu už Žmogžudystės įstatymo 1 str. 1 d. 2 d. laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-07 nutartimi Jungtinės Karalystės Centrinio Kriminalinio teismo 2006-07-07 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 straipsnio 1 dalimi, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 15 metų. Bausmės pradžia – 2005-10-04, bausmės pabaiga – 2020-10-04. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 10 mėnesių 15 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015-11-19).
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015-11-23 nutarimu Nr. 93-959 nutarta nuteistajam A. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 metų 10 mėnesių 15 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką vertinimo rezultatas yra 30 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu du kartus pažeidė nustatytą tvarką, drausmine tvarka nebaustas, už gerą elgesį 6 kartus paskatintas. Pataisos namuose dirba valstybės įmonėje, socialiniai ryšiai su artimaisiais yra geri. Nuteistasis įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-12-15 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog Komisijos nutarimas yra nepakankamai motyvuotas ir pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmeninės savybės, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atsižvelgiant į jo padaryto nusikaltimo pobūdį, paskirtos bausmės dydį ir elgesį per visą bausmės atlikimo laiką. Nuteistasis du kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, ir nors nuobaudos skirtos nebuvo ir jis turi paskatinimų, nuteistojo elgesio negalima vertinti kaip pavyzdingo. Pataisos įstaigos administracija informavo, kad nuteistasis kriminalinio pasaulio subkultūros tradicijas palaiko pakankamai adekvačiai siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą, neatsiriboja nuo šių tradicijų. Tai rodo, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama, todėl nuteistajam A. K. šiuo metu dar negali būti taikomas lygtinis paleidimas.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis A. K. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-12-15 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 93-959, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad jis visus Komisijos paskirtus įpareigojimus vykdė, laikėsi Komisijos rekomendacijų, elgėsi nepriekaištingai, intensyviai dalyvauja socialinėje reabilitacijoje, yra faktiškai atlikęs priklausomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, įvykdė individualų socialinės reabilitacijos planą ir jo pozityvaus elgesio įrodymas, kad jo rizika nusikalsti 30 balų (žema). Tai patvirtina pažymos, psichologinės tarnybos išvados, pažyma dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų. Visos paminėtos aplinkybės paneigia teismo padarytas išvadas, kad lygtinio paleidimo komisijos nepakankamai pagrįsta asmenybės charakteristika, teismo išvados prieštarauja visų pataisos įstaigos specialistų padarytoms išvadoms, kurie dirbdami savo darbą tyrė ir stebėjo jį, su juo bendravo, atliko specialius vyriausybės patvirtintus testus ir nustatė žemą pakartotiną nusikalstamos rizikos lygį. Taip pat nurodo, kad savo kaltę pripažįsta, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, analizuoja savo poelgius, labai brangina šeimos vertybes ir jas iškelia į pirmą vietą. Tuometinį savo elgesį vertina neigiamai ir jau dabar renkasi socialines vertybes, stebėti ir koreguoti savo elgesį tiktai teigiama linkme. Teigia, kad neturi žalingų įpročių, nevartoja nei alkoholio, nei narkotinių medžiagų. Iki įkalinimo dirbo ir savo pragyvenimui užsidirbdavo. Šiuo metu įkalinimo įstaigoje dirba ir mokosi, todėl teismo argumentas, kad jis laikosi subkultūros, yra visiškai niekinis. Teismas nepasisakė dėl nuteistojo įvykdytų Komisijos nustatytų įsipareigojimų, kuriuos jis įvykdė be pažeidimų, yra konstatuojama tik formalus bausmės atlikimo laikotarpio nuteistojo elgesys, o didžiausias dėmesys yra skiriamas paskirtai bausmei, jos sunkumui, teismas neatsižvelgė į elgesio korekciją, t. y. nuteistojo pastangas taisytis, kuomet įvykdyti visi Komisijos įsipareigojimai –aktyviai dalyvauti socialinėje reabilitacijoje. Teismas akcentuoja lygtinio paleidimo taisyklių nesilaikymo ir bausmės skyrimo pagrindus bei tikslus, tačiau į tai teismai atsižvelgia skirdami bausmę, bet ne lygtinį paleidimą. Pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės iš įkalinimo įstaigos, ir jei nuteistasis, paleistas anksčiau, nesilaiko teismo nustatytų įpareigojimų ir pažeidžia baudžiamojo poveikio priemones, bus grąžintas atlikti likusiąją bausmės dalį į pataisos namus. Priešingai, nei konstatavo teismas, jog nebus įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė ir bus pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, turi būti laikomasi įstatymo numatytos proporcingumo ir progresyvaus taikymo principo, nes kitaip nebus pasiekta Bausmių vykdymo įstatymo paskirtis, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš LR BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. K. priklauso žemos rizikos grupei – 30 balai. Sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, ir šiuo atveju turi būti įvertina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kitus duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis A. K. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. anksčiau neteistas, tačiau bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymą bendrininkų grupėje, apsvaigus nuo alkoholio), už kurį jam Jungtinės Karalystės Centrinio Kriminalinio teismo 2006-07-07 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos, tačiau bausmes suderinus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, jam buvo paskirta 15 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, dėl padaryto nusikaltimo teisme kaltės nepripažino. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistasis bausmės atlikimo metu du kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, ir nors nuobaudos skirtos nebuvo ir jis turi šešis paskatinimus, nuteistojo elgesio negalima vertinti kaip pavyzdingo. Nuteistasis savo elgesį koreguoja tik nuo 2014-02-03, kuomet jam buvo skirtas paskatinimas už gerą elgesį, o drausmės pažeidimų jis nebedarė. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis kriminalinio pasaulio subkultūros tradicijas palaiko pakankamai adekvačiai siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą, neatsiriboja nuo šių tradicijų, ir nors nuteistasis skunde šią aplinkybę neigia, teismas neturi pagrindo abejoti socialinio tyrimo išvadoje nustatytais duomenimis. Nors nustatyta nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (30 balų pagal OASys metodiką), tačiau gana artima vidutinei, be to, byloje nėra duomenų apie akivaizdų balų skaičiaus sumažėjimą, lyginant su laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžia. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyti ir kriminogeniniai veiksniai – išsilavinimas, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymo ir elgesio problemos. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog A. K. neabejotinai daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis A. K. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo A. K. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-12-15 nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
nuteistojo A. K. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.