Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamieji kaltės nepripažino.

Kaltinamasis A. M., gim.1958 m. parodė, kad 2012-04-20 užvažiavo pas B., pasakyti, kad yra mėšlo, tegul paima ir auginasi daržoves. Užėjo į namus, namuose buvo visi trys B.. Su V. B. sėdo ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), o greitai atvažiavo patruliai. Durų išlaužimas buvo imituotas, jos šimtą kartų laužtos. Nukentėjusysis apšmeižė, buvo neblaivus.

Kaltinamasis A. M., gim.1993 m. parodė, kad užvažiavo pas nukentėjusįjį dėl mėšlo pakalbėti.Tėvas užėjo į vidų. Į tokius namus, kaip B., jis negali užeiti dėl sveikatos stovio (brochinės astmos). Nukentėjusysis apšmeižė dėl naudos sau.

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, anksčiau santykiai buvo normalūs, o po tiriamo įvykio- blogi. 2012 m. buvo namuose ir žiūrėjo krepšinį. Buvo su broliais J. B. ir M. B.. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone. Per langą ir pamatė kieme M. džipą ir J. B. liepė pasakyti, kad niekur jis nevažiuos. J. B., kai pabeldė antrą kartą, prie lango pasakė M., kad J. niekur nevažiuos ir eikit nuo durų arba iškvies įgaliotinį K.. J. B. norėjo eiti paimti „montiruotę“, bet nespėjo, į vidų įsilaužė A. M.- sūnus, o iš paskos- tėvas. Sūnus M. sugriebė J. B. ir pasakė: „ar nori, tuoj būsi sulaužytas?“. Kai pamatė jį, stvėrė už drabužių, pakėlė ir ištempė pro duris į lauką link mašinos. Spiegė, nes išsigando, durys buvo išlaužtos. Nuvedė iki mašinos ir įsodino. Važiuojant į fermas, esančias (duomenys neskelbtini) miestelyje, M. vyresnysis grąsino: “dar kartą bus užkabintos durys - bus blogai“. Kai atvežė prie fermos, tėvas liepė sūnui važiuoti į namus. Automobilį vairavo tėvas M., sūnus sėdėjo šalia vairuotojo, o jis galinėje sėdynėje. Policijos pareigūnams pasakė, kad pagrobė ir vertė dirbti. Policininkai pasakė, kad nuvažiuos pažiūrėti į namus (duomenys neskelbtini) kaime. Nuvykę pamatė, kad išlaužtos durys, o ten laukė J. B. ir M. B.. Policija pasakė, kad galima parašyti pareiškimą. Pareiškimą parašė Varėnos policijos komisariate. Tą pačią dieną policijos pareigūnai apžiūrėjo namus. Kai susijaudina, užstringa kalba.

Liudytojas J. B. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, su jais nebendrauja. Nukentėjusysis yra brolis, santykiai su juo normalūs. Vėlyvą pavasario vakarą su broliais V. ir M. žiūrėjo namuose televizorių. Pamatė atvažiuojant džipą. Brolis V. suprato, kad pas jį atvažiuoja, pasakė, kad neis su jais kalbėti, nes žino, ko atvažiavo. Nuėjo pakalbėti. Sūnus stovėjo pirmas, už jo- tėvas. Sūnus klausė, kur yra V.. Pasakė, kad V. nekalbės. Liepė atidaryti duris, pasakė, kad neatidarys. Atidaryti duris įsakmiai buvo pasakyta kokius 4 kartus. Tada išgirdo spyrį į duris. Atsisuko ir pamatė jaunesniojo M. kojos veiksmą, nuo spyrio durys atsidarė. Po to buvo spyris į antras duris, to nesitikėjo. Jaunesnysis M. paėmė už krūtinės ir pasakė: „nori, tave sulaužysiu?“. Buvo pasimetęs, broliai taip pat - pasimetę. Tėvas M. pamatė sėdintį V. B., abu M. puolė prie brolio ir ištempė į lauką.Stebėjo per langą, kas vyksta. V. B. greitai įsodino į mašiną, uždarė duris ir išvažiavo.Nieko nelaukdamas paskambino policijai ir pranešė, kad brolį V. per prievartą įsisodino į mašiną ir išvežė. Numanė, kur galėjo išvežti. Paskutiniu metu brolis ten nedirbo ir nenorėjo dirbti. Policijos budintis klausė M. telefono numerio, pasakė numerį. Policija parvežė brolį į namus. Pareigūnams parodė visą situaciją, kaip viskas buvo. Nuvyko į Varėnos policijos komisariatą rašyti pareiškimo, naktį parvežė į namus, ekspertas fotografavo.Buvo išlaužtos dvejos durys, prieangio durys ir dar kitos. Abejos durys atsidaro į vidų. Vėliau duris suremontavo patys. Anksčiau durys nebuvo išlaužtos, staktos ir spynos buvo normalios.

Liudytojas M. B. parodė, kad M. pažįsta, anksčiau santykiai buvo geri, po nusikaltimo- nebendrauja. V. B.- jo brolis, santykiai su juo geri. Sėdėjo su broliais prie televizoriaus ir žiūrėjo krepšinį. Apie 18 val. atvažiavo džipas, sustojo, atėję M. pabeldė į duris, po to vieną kartą į langą. J. B. priėjo prie lango ir paklausė, ko nori. Jam liepė atrakinti duris. J. pasakė, kad brolis nevažiuos dirbti, važiuokit atgal. Kažkas iš M. pasakė: „greičiau rakini duris“. J. pasakė, kad išsitrauks montiruotę, ir nuėjo ieškoti. Buvo išspirtos verandos durys, o durys į virtuvę buvo išspirtos po dviejų spyrių. Brolį J. stvėrė už rūbų ir klausė, kodėl negali įleisti. Kai pamatė V., iš karto priėjo prie jo, stvėrė ir pasakė- važiuojam. V. pasakė, kad niekur nevažiuos, tada abu M. jį išsitempė- vienas už vienos rankos, kitas- už kitos. Bijojo ginti brolį. Brolį V. išsitempė į lauką, vienas iš M. atidarė mašinos dureles, kitas per jėgą jį įstūmė. V. dar rėkė, kad nereikia. Buvo išlaužtos dvejos durys.

Liudytojas M. K., policijos patrulis, paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, kad pagrobtas žmogus, kartu dirbęs patrulis geriau pažinojo vietoves, nuvyko ir rado pagrobtąjį. Kai pagrobtasis atsisėdo į tarnybinį automobilį, pradėjo visai kitaip kalbėti: kad išlaužė namų duris, verčia dirbti. Nuvykę į namus rado nukentėjusiojo brolius. Į įvykio vietą vėliau atvažiavo ekspertas. Durys - senos, buvo užraktai iš vidinės pusės.

Liudytojas A. B., policijos patrulis, davė analogiškus parodymus, kaip ir liudytojas M. K..

Liudytojas A. P. parodė, kad matė, kaip į namo vidų įėjo vyresnysis M.. A. M. ir V. B. bendravimą nieko nežino.

2012-04-20 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Varėnos r., kur gyvena V. B.. Įėjimo durys iš vidaus rakinamos metaliniu kabliu. Durys atsidaro į vidų. Iš vidaus apžiūrėjus, metalinis kablys yra staktoje užkabinimo padėtyje. Duryse nėra kablio laikančio metalinio lankelio. Lankelis guli ant žemės prieangyje. Prieangyje yra dar vienos durys į patalpas. Šios durys rakinamos vidine spyna. Apžiūrint užraktą matyti, kad staktoje esanti metalinė detalė yra pakrypusi, užrakto liežuvėlis stringa, užraktas neveikia (t.1, b.l. 9-16).

Kaltinamųjų veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 165 str. 1 d., kaip neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas. Kaltinamieji neturi jokių nuosavybės, valdymo ar disponavimo teisių į nukentėjusiojo V. B. gyvenamąją patalpą. Taigi norėdami patekti į vidų, turėjo gauti nukentėjusiojo arba kartu su juo gyvenančių asmenų sutikimą arba leidimą įeiti į namo vidų, tačiau tokio leidimo ar sutikimo neturėjo. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, t.y. žinodami, kur yra nukentėjusiojo gyvenamoji patalpa, realizuodami savo savanaudiškus tikslus – surasti nukentėjusįjį V. B., jėga šalindami kliūtis patekimui į namo vidų, išlaužė namo įėjimo ir patalpos duris, taip pateko į namo (gyvenamosios patalpos) vidų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kaip atrodo įėjimo ir kitos durys, t.y. anksčiau jos buvo išlaužtos ar ne, geram ar blogam techniniame stovyje, tvarkingos ar netvarkingos ir pan. Esmė yra ta, kad patekti į gyvenamosios patalpos, namo vidų, kuriame gyvena nukentėjusysis, turėjo teisę tik esant nukentėjusiojo ar su juo kartu gyvenančių, kitų asmenų, kurie šią patalpą valdo, naudoja nuosavybės, nuomos ar kitais teisėtais pagrindais, sutikimui ar leidimui. Sutikimas galėjo būti išreikštas ir žodžiu, tačiau tiek nukentėjusysis, tiek kartu su juo gyvenantys asmenys nurodo, kad kaltinamieji neturėjo jų leidimo ir sutikimo patekti į namo vidų, tai padarė savavališkai, tyčia, jėga įsibraudami į namo vidų. Mechaninių kliūčių (užraktų) neįveikimas būtų reikšmingas tik kvalifikavimo atveju, jeigu nebūtų patekta į vidų, kaip pasikėsinimas padaryti inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Kaltinamieji veikė bendrininkų grupe, nes jų tikslas buvo patekti į namo vidų, į namo vidų buvo įėję abu kaltinamieji. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis ( BK 24 str.1 d.). Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais.

Kaltinamieji neigia išankstinį susitarimą veikti bendrai. Tačiau reikalinga atkreipti dėmesį, kad susitarimas tarp bendrininkų gali būti tiek suplanuotas iš anksto, tiek kilęs staiga spontaniškai, t.y. iš anksto nebuvo detaliai suplanuotas. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009, 2K-214/2011). Kaltinamasis A. M. pripažįsta aplinkybę, kad kartu su sūnumi A. M. kaltinime nurodytu laiku buvo nuvykęs pas V. B. į namus, neva parodyti kur jis galės paimti mėšlo iš jam priklausančios fermos. Tačiau ir pagal A. M., gim. 1958 m. aiškinimus galima suprasti, kad V. B. pas jį yra dirbęs už atlygį ( natūrinį – maisto produktus).

Nebuvo jokio būtinumo, pagrindo kaltinamiesiems brautis į nukentėjusiojo gyvenamąją patalpą jėga, kai ir patys nurodo į aplinkybes – atvažiavo parodyti iš kur gali paimti mėšlo, sodinant bulves.

Kai nusikalstamos veikos bendrininkai – vykdytojai - veiką padaro kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Tai reiškia, kad bendravykdytojai atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, t. y. tą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį, kurio dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį atitinkančias veikas bendrininkaudami padarė.

Nukentėjusiojo V. B. parodymai nuo pirmo pareiškimo-protokolo yra vienodi ir nuoseklūs savo esme, jie atitinka liudytojų J. B., M. B., M. K., A. B. parodymus, taip pat įvykio vietoje užfiksuotas aplinkybes.

Byloje nenustatytos aplinkybės, kad nukentėjusysis ar jo broliai turėjo tikslą apšmeižti kaltinamuosius. Nukentėjusysis iš anksto nežinojo, kad kaltinamieji atvyks jiems patogiu laiku, brausis į namo vidų. Nukentėjusysis nereikalavo jokios žalos atlyginimo, jokio tikslo pakenkti kaltinamųjų interesams. Kaip ir kiekvienas pilietis, laikydamas, kad padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą su rašytiniu pareiškimu nurodydamas veikos aplinkybes ir prašydamas patraukti atsakomybėn kaltus asmenis. Nukentėjusysis neturėjo mobilaus ryšio telefono, buvo išvežtas iš namų ir izoliuotas nuo likusių namuose brolių, o policijai pranešė J. B., nurodydamas aplinkybes dėl patekimo į namus aplinkybių, nukentėjusiojo išvežimo fakto, ir tokios aplinkybės pasitvirtino atvykus policijos patruliams – V. B. buvo su A. M. prie jam priklausančios fermos, o jo gyvenamojo namo durys sugadintos.

Liudytojo A. P. parodymais gali tikėti tiek, kiek jie sutampa su kitais byloje ištirtais įrodymais, kadangi jis skirtingai aiškina tas pačias aplinkybes ( nėra nuoseklus aiškinimuose). Nukentėjusysis nurodo, kad po tiriamo įvykio su A. P. nebendrauja. Liudytojas A. P. vieną kartą aiškino, kad automobilį vairavo M. jaunesnysis, o kitą kartą – kad vairavo M. vyresnysis. Taip pat liudytojas nurodo, kad reikia tikėti jo parodymais duotais teisiamajame posėdyje, nes ikiteisminio tyrimo metu jis davė parodymus pasimetęs, sirgdamas gripu. Sirgdamas „susimėto“ dėl parodymų. Liudytojas A. P. teisiamajame posėdyje detaliai, smulkiai nurodė aplinkybes dėl B. namo durų, tai ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad prieš įvykį nurodė, kad nekreipė dėmesio į B. namo duris ( t.1, b.l. 124). Liudytojo A. P. aiškinimai prieštarauja įvykio vietos apžiūros metu nustatytoms aplinkybėms dėl durų užraktų paveikimo, o atitinkamai ir nukentėjusiojo bei liudytojų J. B., M. B. parodymams ir vertinami kritiškai, kaip siekimas padėti kaltinamiesiems išvengti atsakomybės. Jo pardymia nesutampa ir su nukentėjusiojo V. B., liudytojų M. K., A. B. aiškinimais.

Kaltinamasis A. M., gim. 1958 m. parodė, kad kartu su nukentėjusiuoju sėdo į automobilį ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Netrukus atvažiavo patruliai. Fermoje buvo galvijai. Pats prižiūri galvijus. V. B. nusivežė, kad mėšlo pažiūrėtų.

Kaltinamasis A. M.,g. 1993 m. parodė, kad A. M. ir V. B. išėjo iš namo ir sėdo į automobilį. Išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tėvas ir V. B. išlipo prie fermos, o jis nuvažiavo į namus. Vėliau būtų atvykęs ir parvežęs į namus. V. B. dirbant nematė.

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, anksčiau santykiai buvo normalūs, po įvykio - blogi. 2012-04-20 buvo namuose. Atvyko M. ir jėga ištempė iš namo, įsodino į automobilį ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) miestelį, prie A. M. fermos. Nuo mano namų iki fermų- 5 km atstumas, taip mano jis pats. Tėvas M. pagrąsino: “dar kartą bus užkabintos durys - bus blogai“. Kai atvežė į fermas, tėvas liepė sūnui važiuoti į namus. Atvykus į fermas, tėvas M. nuėjo rakinti fermos durų, o jis paprašė, kad leistų parūkyti 5 min. M. atrakino fermas ir pasakė: „įrankius žinai“, parodė, kur guminiai batai, liepė persirengti kelnes, striukę. Drabužiai ir batai buvo M. daiktai. Ten buvo ir karutis. Pradėjo mėžti mėšlą. Įrankiai buvo M.. Pradėjo mėžti, nes bijojo M.. Jau seniau žinojo, kad reikės mėžti, nes tą buvo daręs prieš 2- 3 mėnesius. Prikrovė daugiau kaip pusę karučio, tada A. M. paskambino iš policijos ir paklausė, ar B. yra fermose, o M. atsakė, kad yra. Padėjęs ragelį M. liepė persirengti, nes atvažiuos policija. Persirengė ir išėjo iš fermos. Tėvas M. pasakė, kad kai atvažiuos iš policijos, tai turės sakyti, kad atėjo pažiūrėti mėšlo. Buvo išsigandęs, nenorėjo prieštarauti M., todėl mėžė. Jie per prievartą išsivežė, pasakė, kur šakės, kiti įrankai, suprato, kad reikia dirbti. Tokį darbą yra dirbęs daug kartų, prieš tai yra dirbęs 2- 3 metus, o žiemą- kas ketvirtą parą. Fermose būna karvės ir prieauglis. Tuo metu buvo daug galvijų. Iki įvykio 2012 m. pas M. buvo dirbęs prieš porą mėnesių.Išėję iš fermos laukė atvažiuojant policijos. Atvažiavo du pareigūnai, kaip M. liepė sakyti, taip ir sakė, kad atvažiavo pažiūrėti mėšlo. Policininkai suprato, kad kažkas ne taip, liepė sėsti į jų tarnybinį automobilį. Ten pasakė, kad pagrobė ir vertė dirbti. Policininkai pasakė, kad nuvažiuosim pažiūrėti į namus (duomenys neskelbtini) kaime. Nuvykę pamatė, kad išlaužtos durys, ten laukė J. B. ir M. B.. Policija pasakė, kad gali parašyti pareiškimą, tai ir padarė. M. pažįsta senai, dirbo pas juos ne tik jis, bet ir J. B., M. B.. Dirbo nelegaliai. Kitų asmenų fermoje nebuvo. Kai dirbdavo ir anksčiau, fermose nematydavo kitų žmonių, tik sūnų M.- kartais remontuodavo mašinas. A. P. nepažįsta, jo fermose nematė. Yra baigęs 8 klases. Legaliai pas M. fermose nėra dirbęs. Su M. susipažino, kai M. B. padėjo prie M. namo statybos darbų. Į fermą vyko automobiliu Opel Frontera, Automobilis penkių durų. Žino, kad automobilis priklauso M.. Jų automobilį žino, su juo pastoviai atvažiuodavo vežti dirbti. Kai mėšdavo, tai gaudavo 2 ltr butelį alaus, 8 laipsnių stiprumo, pusę pakelio cigarečių, keletą kotletų su duona, ir viskas. Pinigų negaudavo. Fermos yra nuošaliau nuo miestelio. Pats turi savo dirbamos žemės apie 1,5 ha., su 3 broliais ir seserim sodina bulves. Žiemą padeda pragyventi motina, turi bulvių, daržovių. Vasarą grybauja, uogauja, pavasarį dirba pas žmones atsitiktinius darbus. A. M. parodė, kur drabužiai. Mėšlas buvo kraunamas lauke- buvo didelė krūva. Vyresnysis M. 2012- 04- 20 nereikalavo krauti mėšlą į karutį, bet kai nuvežė, suprato, ką reikės daryti. Negalėjo atsisakyti persirengti ir nedirbti, nes buvau išsigandęs, šoke. Kai M. įsiveržė į namus, smūgių nesudavė, įsodino į mašiną paėmę už „pakarpos“, suprato, kad reiks mėžti, nes anksčiau buvo tą dirbęs. Kalbos apie talką nebuvo. Iš vis jau nenorėjo pas M. dirbti ir ten važiuoti. A. P. fermos teritorijoje nematė, ten niekas neremontavo automobilio. Prikrovė daugiau kaip pusę karučio mėšlo, bet neišvežė. Su jaunesniuoju M. buvo įvykis prieš tai, kai jam sudavė smūgį. Žadėdavo dirbti, bet nenuvažiuodavo dirbti, į ekspertus dėl sužalojimo nesikreipė. Kai reikia, kam mėšlą į laukus išveža kaimynas J. Š..

Liudytojas J. B. parodė, kad abu M. puolė prie brolio- vienas prie vieno peties, kitas prie kito peties ir ištempė į lauką. Stebėjo per langą, kas vyksta, įsodino į mašiną, uždarė duris ir išvažiavo.Nieko nelaukdamas paskambino policijai ir pranešė, kad brolį V. per prievartą įsisodino į mašiną ir išvežė. Numanė, kur galėjo išvežti. Paskutiniu metu brolis ten nedirbo ir nenorėjo dirbti. Policijos budintis klausė M. telefono numerio, pasakė, o vėliau policija parvežė brolį į namus. V. B. pasakojo, kad jį atvežė į fermas, trenkė drabužius, šakes ir liepė eiti mėžti. V. B. per prievartą už pečių M. išsitempė. Paėmė, išsitempė ir viskas, suprato, kur veža, nes brolis anksčiau kas dvi savaitės ten mėždavo. Buvo įvykis, kai prieš tai jaunesnysis M. namuose broliui kirto per veidą, todėl brolis nenorėjo daugiau ten dirbti. Būdavo, kad brolis parsiveždavo dešros, vyno, alaus, bet pinigais už darbą nemokėdavo. Iš pradžių brolis važiuodavo pats dirbti pas M..

Liudytojas M. B. parodė, kad namo viduje M. pamatę V., iš karto priėjo prie jo, stvėrė už rankų ir pasakė- važiuojam. V. pasakė, kad niekur nevažiuos, tada abu M. jį išsitempė- vienas už vienos rankos, kitas- už kitos. Bijojo ginti brolį. Brolį V. išsitempė į lauką, vienas iš M. atidarė mašinos dureles, kitas jėga įstūmė. V. dar rėkė, kad nereikia. Suprato, kad išsivežė mėžti mėšlo, nes tą brolis darydavo ir anksčiau. Brolis dirbo nelegaliai. Tą dieną brolis nenorėjo niekur važiuoti. Jis iš viso nenorėjo ten dirbti, nes už darbą mokėdavo mažai- cigaretėmis. Kai brolį išvežė, su Jonu paskambino į policiją ir viską papasakojo. Policija brolį atvežė į namus, visus tris išsivežė į policijos komisariatą ir apklausė. Per namo langą matė, kaip brolį V. jėga įsodino į mašiną.

Liudytojas M. K. , policijos patrulis, parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog pagrobtas žmogus, kartu buvęs patrulis geriau pažinojo vietoves, nuvyko ir rado pagrobtąjį. Jis iš pradžių teigė, kad dirba savo noru, jam moka, duoda valgyti. Bet kai pagrobtasis atsisėdo į tarnybinį automobilį, pradėjo visai kitaip kalbėti. Sakė, kad išlaužė namų duris, verčia dirbti. Nuvykę į namus rado nukentėjusiojo brolius. Į įvykio vietą vėliau važiavo ekspertas. Durys- senos, buvo užraktai iš vidinės pusės. Kai vežė nukentėjusįjį, jis aiškino, kad jį vertė dirbti, jam nemoka pinigų, ir jis nenori ten dirbti. Aiškino, kad dirbo, nes bijojo M..

Liudytojas A. B., policijos patrulis, davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas M. K..

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nukentėjusysis V. B. neturi nuolatinių, legalių pajamų ir verčiasi atsitiktiniais darbais. Su kaltinamaisiais nukentėjusysis buvo pažįstamas iš anksčiau, pas kaltinamuosius dirbdavo nelegalų darbą.

Kaltinamasis A. M., gim.1958 m., pasinaudojo nukentėjusiojo asmens priklausomumu ir pažeidžiamumu, žinodamas, kad pavasario sezono metu nukentėjusysis turi nepakankamai lėšų pragyvenimui, rūko ir vartoja alkoholinius gėrimus, vertė dirbti jam priklausančioje fermoje pagalbinį darbą – šalinti mėšlą iš fermos, t.y. nurodytu kaltinime laiku.

Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (LR DK 93 str.).

Nelegalaus darbo apibrėžimas pateiktas LR Darbo kodekso 98 str., kurio pirmoji dalis numato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas: esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbama nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, išnaudojo V. B. priverstiniam darbui, kadangi nukentėjusysis pats nesutiko, nenorėjo tokį darbą, tuo laiku ir sąlygomis dirbti. Tarp A. M. ir V. B. 2012-04-20 nebuvo jokių darbinių santykių, nes nebuvo susitarimo dirbti tam tikrą darbą, sutartomis sąlygomis ir tvarka, gauti atlyginimą už darbą, užtikrinti darbo sąlygas. Tai, kad nukentėjusysis V. B. anksčiau dirbo A. M. fermoje savo sutikimu, nesudarė pagrindo iš jo reikalauti, o tuo labiau jį išnaudoti, reikalauti dirbti tada, kada to pageidauja pats kaltinamasis A. M..

Nukentėjusiojo V. B. išnaudojimas priverstiniam darbui buvo akivaizdžiai buvo atliktas 2012-04-20, kadangi nukentėjusysis net ir atvykus policijos patruliams bei teiraujantis dėl naudojamos prievartos, akivaizdoje A. M., g.1958 m. neišdrįso aiškinti tikrų aplinkybių, bet vos tik pakviestas į policijos automobilį, nurodė aplinkybes dėl jo prievartinio išnaudojimo. Nukentėjusiajam kaltinamojo veiksmais padaryta tokia įtaka, kad jam esant jis nedrįso prieštarauti, nurodyti aplinkybių, kurios ką tik buvo įvykusios. Vos tik kaltinamasis negalėjo jo įtakoti (negirdėjo ką kalba policijos patruliams), jis išsakė aplinkybes, kurios realiai buvo. Tokių aplinkybių buvimą patvirtina kitų liudytojų parodymai. Pats kaltinamasis A. M., gim.1958 m. neneigia fakto, kad atsivežė V. B. į fermą, tik nurodo, kad tai padarė kitu tikslu, negu tai nurodo pats nukentėjusysis. Nukentėjusysis neturėjo galimybės susitarti su liudytojais jo broliais, nes A. M. išvežtas iš namų, jau nekontaktavo su jais. Liudytojas J. B. paskambino į policiją, nurodė aplinkybes, kas įvyko, kad V. B. išvykimas iš namų nebuvo savanoriškas ar geranoriškais tikslais. Tokias pačias aplinkybes nustatė ir patruliai, liudytojais apklausti M. K. ir A. B.. Kaltinamųjų aiškinimai, kad nukentėjusysis ar jo broliai siekia apšmeižti kaltinamuosius, yra tik jų pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Sistematinis ir analitinis aplinkybių vertinimas, nesudaro pagrindo tikėti kaltinamųjų parodymais, kad jie užvažiavo pas nukentėjusįjį tikslu parodyti, kur jis gali paimti mėšlą ir panaudoti pavasario darbams. Būdami pažįstami ne vienus metus, niekada neatveždavo mėšlo pavasario darbams atlikti, neprašomi paties nukentėjusiojo atlikti tokius veiksmus, neva veža kelis kilometrus nukentėjusįjį, tam, kad jis pažiūrėtų, kai nukentėjusysis ten ne kartą buvęs, dirbęs ir žino, kur sandėliuojamas mėšlas prie fermos. Nukentėjusysis aiškiai nurodo, kad visiškai kitas asmuo jam ir jo artimiems giminaičiams išdirba sodybinį sklypą, tame tarpe ir organines trąšas išveža į lauką. Taigi jis pagalbos iš kaltinamųjų atlikti žemės ruošos darbus nėra prašęs.