Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-02 nutarimo, kuriuo D. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. – 1000 Lt (289 Eur) bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. 20 Lt (5 Eur ) bauda. Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. pagrindu šios D. R. paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir paskirta jam galutinė administracinė 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) (289 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. nubaustas už tai, kad jis 2014-06-29 apie 8.30 val., Kirtimų g. – Galvės g. sankryžoje, Vilniuje, vairavo automobilį VW Touran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,76 prom.), taip pat nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 14 ir 16 punktus.

Apelianto manymu, šiuo atveju bylos duomenys, t. y. sutuoktinės A. R. parodymai, medicinos dokumentų išrašas ir traumą patyrusio paciento apžiūros lapas, leidžia daryti išvadą, kad kūdikio sveikatai buvo iškilęs realus ir akivaizdus pavojus, o vienintelis kelias pašalinti pavojų kūdikio sveikatai buvo kuo skubiau suteikti profesionalią medicininę pagalbą.

Be to, apelianto teigimu, jis prieš išvažiuodamas jautėsi gerai, atrodė blaivus, alkoholį buvo vartojęs prieš ilgą laiką, jokios realios žalingos pasekmės dėl vairavimo išgėrus faktiškai nekilo, todėl pats vairavimas nebuvo itin pavojingas. Pasak apelianto, netgi sustabdymo faktas įvyko ne dėl įtartino vairavimo ar pastebimai pažeistų KET reikalavimų, o dėl vykdomo reido, todėl mano, kad išvengtoji žala kūdikio sveikatai buvo didesnė ir reikšmingesnė, nei administraciniu teisės pažeidimu sukeltas pavojus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl D. R. kaltės padarius ATPK 126 str. 1 d., 124¹ str. 7 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Nors apeliantas neneigia, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus ir nepateikė dokumentų, tačiau nurodo, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Vertinant apeliacinio skundo argumentą, kad D. R. šiuo atveju tariamai veikė esant būtinajam reikalingumui, pažymėtina, kad, vadovaujantis ATPK 17 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas: 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-07-02 nutarimas byloje Nr. N63-884/2010, 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamų duomenų, kurie pagrįstų apelianto deklaruojamą būtinojo reikalingumo visų būtinų sąlygų egzistavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. R. neišnaudojo visų priemonių pristatyti vaiką į medicinos įstaigą, t.y. iš esmės nesusisiekė su greitąją medicinine pagalba, nesužinojo, per kiek laiko medicininė pagalba būtų atvykusi apžiūrėti jo traumą patyrusios mažametės dukters, ir nesiėmė kitų priemonių, kurios būtų leidusios išvengti automobilio vairavimo būnant neblaiviam. Be to, nėra jokių įrodymų apie tai, kad įvykio dieną nebuvo galimybės išsikviesti taksi, t.y. kad jis būtų kvietęs taksi į Vaidotų kaimą, tačiau taksi įmonė atsisako važiuoti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad D. R. pasirinktos priemonės ir būdai išvengti gresiančio pavojaus savo kūdikio sveikatai nebuvo adekvatūs galėjusioms kilti pasekmėms, nes siekiant apsaugoti kūdikio sveikatą ar net gyvybę ir vairuojant automobilį neblaiviam buvo sukeltas pavojus ne tik paties pažeidėjo, bet ir kartu su pažeidėju važiavusios sutuoktinės sveikatai ar net gyvybei, kitų eismo dalyvių saugumui. Iš to darytina išvada, kad D. R. neveikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Nenustačius visų būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų D. R. veikoje, nėra teisinio pagrindo spręsti ir klausimą dėl apelianto veikimo pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas (ATPK 31 str. 1 d. 5 p.).

Skundžiamu nutarimu D. R. buvo paskirta minimalaus dydžio ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda, t. y. 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).

Aukštesnysis teismas sutinka su tuo, kad D. R. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam gali sukelti itin sunkias pasekmes tiek pačiam pažeidėjui, tiek kitiems asmenims ar jų turtui. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas D. R. skirtiną nuobaudą, nepakankamai atsižvelgė į aplinkybes, lėmusias administracinio teisės pažeidimo padarymą, kurių tinkamas įvertinimas yra teisingos, proporcingos bei padarytam pažeidimui adekvačios nuobaudos skyrimo būtina sąlyga. Iš bylos medžiagos matyti, kad vykdant policijos reidą buvo sustabdytas apelianto vairuojamas automobilis, apeliantas alkotesterio parodymų neginčijo, paaiškino aplinkybes, kad veža dukterį į ligoninę, nes kūdikio sveikatai buvo iškilęs realus ir akivaizdus pavojus, todėl reikėjo kuo skubiau suteikti profesionalią medicininę pagalbą. Tiek pažeidėjas, tiek liudytoja A. R. nuosekliai aiškino, kad 2014~06-29 ryte, apie 07. 30 jų mažametė duktė D. R. iškrito iš lovytės ir stipriai susimušė galvą, po šio susižeidimo vaikas pradėjo vemti, o vėliau tapo mieguista. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, kad jog D. R. traumą patyrė tos pačios dienos 07. 30 val., o 10. 20 atlikus reikiamus tyrimus išrašytas traumą patyrusios D. R. apžiūros lapas.

Teismo nuomone, D. R., pažeisdamas Kelių eismo taisykles, siekė užkirsti kelią kilti daug didesnei žalai. Žala, kurios D. R. siekė išvengti, buvo susijusi su kūdikio sveikata ar net gyvybe. Transporto priemonės vairavimas buvo sąlygotas nepalankiai susiklosčius tam tikrai situacijai, kurią lėmė įvykio dieną pažeidėjo mažametės dukters sveikatai ar net gyvybei iškilusi reali ir akivaizdi grėsmė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad D. R. vairavo transporto priemonę, nors ir nesant būtinojo reikalingumo sąlygų, tačiau esant pakankamai svarbiom priežastim, dėl kurių jam gali būti taikomos LR ATPK 30¹ str. nuostatos ir skiriama trumpesnės trukmės nei įstatymas numato teisių atėmimo vairuoti transporto priemonę nuobauda.

Be to, priešingai, negu nustatyta skundžiamajame nutarime, apygardos teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas D. R. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų teisės pažeidimų, kas nepagrįstai nepripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Dėl padarytų pažeidimų apeliantas sutinka ir apeliaciniame skunde ir dėl jų gailisi. D. R. yra neteistas, dirba, baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad dėl padarytų pažeidimų jis sutinka ir labai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad metų laikotarpyje jis buvo baustas už tos pačios rūšies administracinio teisės pažeidimo padarymą (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikytina, kad šioje byloje yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir D. R. paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹⁰ str., 302¹² str. 1 d. 6 p. teismas

nutarė:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutarimą.

D. R. už ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, taikant ATPK 30¹ str., skirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 3 (trims) mėnesiams su 1000 Lt bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 str., šią nuobaudą subendrinti su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu už ATPK 124¹ str. 7 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta nuobauda – 20 Lt bauda ir D. R. paskirti galutinę nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.