Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-04-27 · Civilinė byla Nr. 2S-532-210/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-27
Bylos Nr.
2S-532-210/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kursevičius
Ieškovas
R. V.
Atsakovas
Pakruojo rajono
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-532-210/2015Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00840-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 106.3.;122.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 27 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-449-841/2015 sprendžiant ieškovės R. V. ieškinio atsakovui Pakruojo rajono kredito unijai dėl 22727,59 Eur sumos priteisimo, priėmimo klausimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. V. patikslintu ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama priteisti iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos 22727,59 Eur ir 6 procentus procesinių palūkanų, paskaičiuotų nuo 22727,59 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; atleisti nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies; iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos išreikalauti A. V. vardu išrašytus pinigų išmokėjimo orderius ir piniginių pavedimų orderius už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2012-01-26 bei A. V. einamosios sąskaitos esančios Pakruojo ūkininkų kredito unijoje išrašą už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2014-10-23; atsakovei nepateikus procesinių dokumentų priimti sprendimą už akių.

Ieškovė, kaip ir pirminiame ieškinyje, teigia A. V. nebuvo skolingas Pakruojo ūkininkų kredito unijai, nes yra gavęs vien išmokų pusę milijono litų, kurias pasiėmė Pakruojo ūkininkų kredito unija. Pažymėjo, kad dar iki palikimo priėmimo bandė aiškintis su Pakruojo ūkininkų kredito unija tariamos skolos aplinkybes, tačiau atsakovė jokių A. V. skolą pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Nuo 2004 metų A. V. tvarkė finansinius reikalus per Pakruojo ūkininkų kredito uniją. Ieškovė tik priėmusi palikimą suprato, jog Pakruojo ūkininkų kredito unijoje kažkuriuo laikotarpiu jos sutuoktiniui buvo neišmokėti pinigai grynais ir iš jo sąskaitos be jo sutikimo padarytas pavedimas ar pavedimai ne A. V. nurodymu, už jį pasirašant ne pačiam A. V., taip pasisavinant pinigus. Pabrėžė, kad tik susipažinusi su visais iš atsakovės išreikalautinais dokumentais galės patikslinti ieškinį bei nurodyti tikslią ieškinio sumą. Šiuo metu laiko, jog ieškinio suma bus ne mažesnė nei 22727,59 Eur, kurią 2014-10-10 teigianti išieškanti antstolė V. Š..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 13 d. nutartimi nustatė ieškovei R. V. dešimties dienų, nuo nutarties kopijos įteikimo, terminą pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Nurodė, kad per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovei.

Teismas akcentavo, kad 2015-03-12 teisme gautas patikslintas ieškovės ieškinys, kuris vėl neatitinka bendrųjų reikalavimų keliamų procesinių dokumentų turiniui, t.y. ieškovė nepašalino 2014-11-11 bei 2015-02-26 teismų nutartyse nurodytų procesinio dokumentų trūkumų.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas reikšdamas ieškinį, be kitų LR CPK reikalaujamų duomenų, privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), bei savo reikalavimą (ieškinio dalykas). Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovė kreipdamasi į teismą su patikslintu ieškiniu, siekdama civilinių teisių gynybos, aiškiai nenurodė kokių materialiųjų teisinių padarinių ji siekia, t.y. tinkamai nesuformulavo ieškinio dalyko ir nenurodė ieškinio faktinio pagrindo.

Šalies argumentai

Taip pat teismas sprendė, jog pateiktas ieškinys neatitinka LR CPK 135 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes R. V. ir vėl nesumokėjo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Šiuo atveju ieškovė pateikė prašymą atleisti nuo jo mokėjimo, prašymą grįsdama aplinkybėmis, kad yra ribotai darbinga, bei tuo, kad iš jos antstoliai vykdo didelio masto išieškojimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad įrodymų, patvirtinančių turtinę padėtį (pajamų deklaracijos, duomenų apie gaunamą darbo užmokestį ar kitas pajamas, šeimos narių sudėtį, išlaikytinių skaičių, nekilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei jo vertę), ieškovė teismui nepateikė ir pažymėjo, kad pagal ieškovės pateiktas pažymas, jos, kaip A. V. teisių ir pareigų perėmėjos, skola Pakruojo kredito unijai laikotarpiu nuo 2014-05-26 iki 2014-10-10 nei kiek nesumažėjo, kas sudaro pagrindą išvadai, kad minėtu laikotarpiu antstoliai iš ieškovės nieko neišieškojo, tad teismas sprendė, jog antstolių vykdomi išieškojimai neturi įtakos ieškovės turtinei padėčiai.

Atsižvelgiant į tai, teismas įpareigojo ieškovę pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė R. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantė įsitikusi, kad patikslintame ieškinyje yra aiškiai nurodžiusi tiek ieškinio pagrindą, tiek ieškinio dalyką.

2. Apeliantė teigia, kad prašyme atleisti nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies yra nurodžiusi, kad ji iš dalies atleistina nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir bylinėjimosi išlaidų, nes yra ribotai darbinga ir iš jos dideliu mastu antstolis vykdo išieškojimus. Prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio apeliantė grindžia anksčiau pateikta su pirminiu ieškiniu invalidumo pažymėjimo kopija ir su šiuo prašymu pateikiama antstolės mano atžvilgiu vykdomų išieškojimų suvestine. Iš pateiktų dokumentų, apeliantei akivaizdu, jog yra nedirbanti ir negalinti gauti pajamų dėl invalidumo, o disponuotino neareštuoto turto nėra dėl didelio masto išieškojimų vykdomų antstolių jos atžvilgiu. Apeliantė įsitikinusi, kad yra pateikusi pakankamai duomenų ir įrodymų sudarančių pagrindą atleisti ją nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies.

3. Atskirąjį skundą apeliantė taip pat grindžia teismų praktika pažymėdama, jog vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio ir, kad teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas trūkumams šalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios nuostatos įtvirtina teisę kreiptis į teismą, nėra nustatyta konkreti šios teisės įgyvendinimo tvarka. Šią tvarką, siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymų leidėjas yra nustatęs CPK ir kituose įstatymuose. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK115 str. 3 d.). Taigi, asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Pažymėtina, jog tokių reikalavimų nustatymas nėra savitikslis, be kita ko, juo siekiama sudaryti sąlygas nuo ieškinio besiginantiems asmenims suvokti pareikšto reikalavimo esmę, suformuoti savo poziciją ir apsiginti nuo galimo nepagrįsto ieškinio, o taip pat teismui efektyviai vykdyti teisingumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio, tačiau šis institutas turi būti naudojamas ne tam, kad būtų kliudoma asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui, bet siekiant užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Teismas ieškinio priėmimo metu ex officio turi patikrinti teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patikrinęs ieškovės 2015-03-12 teismui pateiktą patikslintą ieškinio pareiškimą bendrų ir papildomų formos ir turinio reikalavimų aspektu, skundžiama nutartimi konstatavo, jog pateiktas ieškovės patikslintas ieškinys vėl neatitinka įstatymo nustatytus turinio reikalavimus. Teismas pažymėjo, jog ieškovė tinkamai nesuformulavo ieškinio dalyko ir nenurodė ieškinio faktinio pagrindo bei prašymui atleisti nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies pagrįsti, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos turtinę padėtį.

Visų pirma, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškovė buvo įpareigota pašalinti teismo nurodytus trūkumus. Šią nutartį ieškovė atskiruoju skundu apskundė apeliacinės instancijos teismui, kurią Šiaulių apygardos teismas 2015 m. vasario 26 d. paliko nepakeistą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi, ieškovei R. V. nustatytas 14 dienų terminas nuo nutarties kopijos gavimo dienos, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Kasacinis teismas, aiškindamas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo klausimus, yra išaiškinęs, kad teismo pareiga išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises ir pareigas (CPK 158 str. 3 d.) apima pareigą, nustatant terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, nutartyje aiškiai ir suprantamai nurodyti, kokius konkrečius trūkumus ir kokiu būdu privalo pašalinti asmuo, o esant reikalui, išaiškinti ir, kokiu būdu galima trūkumus pašalinti.

Antra, byloje esanti pažyma patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2015-02-26 nutartis ieškovei R. V. įteikta 2015-03-03. Iš bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismui akivaizdu, jog ieškovė laiku reagavo į teismo įpareigojimą pašalinti ieškinio trūkumus, pagal civilinį procesą elgėsi rūpestingai, todėl 2015-03-12, nepažeisdama 14 dienų nustatyto termino, pateikė apylinkės teismui patikslintą ieškinį.

Asmenys, paduodantys ieškinį teismui, dėl įvairiausių aplinkybių gali skirtingai suprasti ieškinyje nurodomų įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodomas aplinkybes, ir su ieškiniu pateikiamų įrodymų reikšmę bei įrodymų apimties pakankamumą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad šiuo atveju paduodantis ieškinį asmuo nesuprato ar netinkamai suprato teismo nutartyje išdėstytus nurodymus dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei pakartotinai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad identiški ieškinio trūkumai jau buvo nurodyti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartyje, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą patikslintą ieškinį ir jo priedus, tūrėjo spręsti ieškinio priėmimo ar atsisakymo priimti ieškinį klausimą. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas visiškai nenagrinėja atskirojo skundo argumentų, vertinant tai, kad identiški atskirojo skundo argumentai aptarti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartyje.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. kovo 15 d. nutartimi pakartotinai nustatydamas ieškovei terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjamu atveju atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjas Vytautas Kursevičius