Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2024-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-265-1199/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-03-12
Bylos Nr.
1-265-1199/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08156-2023-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liudmila Larionova
Kaltinamasis
J.
Nukentėjusysis
D. O.
Advokatai
Saulius Lauraitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-265-1199/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08156-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 12 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova,sekretoriaujant Jolantai Voleikienei,dalyvaujant prokurorei Neringai Malinauskaitei-Posaškovai,kaltinamajam J. (J.) R. (nuotoliniu būdu), jo gynėjui advokatui Sauliui Lauraičiui,nukentėjusiajai D. O.,vertėjai Galinai Tijūnėlienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. (J.) R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį jam paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jam paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams paskiriant įpareigojimus;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir J. R. paskirta galutinė subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės

J. R. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, t. y. jis 2023 m. kovo 5 d., apie 23.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su motina D. O. metu, panaudojo prieš ją fizinį smurtą, t. y. tyčia suėmė ją už plaukų, kairės rankos kumščiu sudavė jai į veidą, o būtent į dešinės akies sritį, toliau, tęsdamas savo veiksmus, ne mažiau kaip tris kartus kojomis spyrė jai į kairę ranką, kairės pusės šonkaulių sritį ir į krūtinės kairę pusę, dėl ko D. O. nukrito ant grindų, taip padarydamas nukentėjusiajai D. O. poodines kraujosruvas veide, kairėje rankoje, kairėje krūtyje, pilve ir juosmenyje, t. y. sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis J. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Jie išgėrinėjo tą vakarą, kiek atsimena konfliktas įvyko dėl lovos. Jis užmigo ant didelės lovos, tada mama pradėjo jį žadinti, kad jis eitų miegoti ant čiužinio. Jis buvo visiškai girtas. Mama pradėjo ant jo rėkti, ji irgi buvo neblaivi. Pamena, kad jie pradėjo rėkti vienas ant kito. Atsimena tik, kad pastūmė mamą, bet po to gal ir mušė ją. Neatsimena to, neatsimena, kad tampytų ją už plaukų, gal jai netyčia trenkė. Niekada prieš mamą nekeldavo rankos. Pats sau niekaip neatleidžia to, ką padarė. Atsimena, kad kai jie pradėjo rėkti vienas ant kito, mama pradėjo skambinti į policiją. Jis atiminėjo iš jos telefoną, kad ji niekur neskambintų. Dar atsimena, kad kažkas beldėsi į duris ir jam pasakė, kad tai policija, jis atidarė duris, jį sulaikė ir išvežė į areštinę. Kaip tuo metu mama atrodė, jis neatsimena, jį uždarė į policijos mašiną. Atsimena, kad mama tikrai kvietė policiją, jis dar jai sakė, kad kam tu kvieti, bet ji vis tiek rėkė. Ką mama sakė kviesdama policiją, neatsimena, bet mama sakė, kad čia jos telefonas, nes jis atiminėjo, dar sakė jam „nelįsk prie manęs“. Pripažįsta, kad, būdamas neblaivus, konflikto metu galėjo atlikti kaltinime nurodytus veiksmus, dėl to labai išgyvena ir gailisi. Labai nori mamos atsiprašyti dėl savo žiauraus poelgio. Prašo jo griežtai nenubausti. Senai jau yra kalėjime, pasimokė, daugiau nenori nusikalsti. Nori iš čia išeiti, įsidarbinti ir gyventi normalų gyvenimą. Būdamas įalinimo įstaigoje, lanko anoniminių alkoholikų programą, pykčio valdymo programą. Stengiasi susitvarkyti gyvenimą.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažino visas esmines jam inkriminuojamos veikos padarymo aplinkybes, turinčias reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui, jos yra aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo J. R. prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. O. parodė, kad 2023 m. kovo 5 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), jos sūnus J. R., būdamas neblaivus, namuose konfliktavo su ja, todėl ji paprašė sūnaus nusiraminti, netriukšmauti, nekonfliktuoti ir eiti miegoti. Ji bandė jį nuraminti, sakydama, kad rytoj jis išsiblaivys ir jie išsiaiškins jų santykius, tačiau sūnus buvo nusiteikęs agresyviai, panaudojo prieš ją fizinį smurtą, t. y. tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą jai į veidą, rankomis pastūmė ją ant grindų, krisdama ji susižalojo dešinės rankos plaštaką, taip pat dešine koja vieną kartą spyrė jai į nugarą. Sūnus prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tačiau į policiją ji nesikreipė. Prašo įpareigoti jos sūnų J. R. nesiartinti prie jos, kadangi jaučia realų pavojų gyvybei ir sveikatai. (b. t. 1, b. l. 4–12).

2023 m. kovo 14 d. papildomai apklausta nukentėjusioji D. O. parodė, kad nori patikslinti kokius veiksmus jos atžvilgiu atliko jos sūnus J. R.. Nukentėjusioji nurodė, kad konflikto metu jos sūnus, būdamas agresyvus, tyčia suėmė ją už plaukų, tuo metu ji juto fizinį skausmą, tada kairės rankos kumščiu (kadangi jis yra kairiarankis) sudavė jai vieną kartą į veido sritį, o būtent į dešinės pusės akies sritį, po dešine akimi susiformavo mėlynė, kuri nepraeina iki šiol. Šio smūgio metu ir po to ji jautė fizinį skausmą. Vėliau, tęsdamas savo veiksmus, sūnus galbūt abejomis kojomis tris-keturis kartus spyrė jai į kairės pusės šonkaulių sritį, aukščiau šonkaulių, ties krūtine, šioje vietoje iki šiol likusios mėlynės, skausminga prisiliesti. Taip pat mėlynės yra ir žasto srityje. Šių spyrių metu ir po jų, iki šiol, ji jaučia fizinį skausmą. Sūnaus smūgis ir spyriai buvo stiprūs, po jų ji nuo lovos nukrito ant grindų. Daugiau jokių fizinių veiksmų sūnus prieš ją neatliko. Anksčiau konfliktų su sūnumi pasitaikydavo, tačiau jie būdavo daugiau žodiniai, bet pasitaikydavo ir smurtinių konfliktų, tačiau į policiją ji niekada nesikreipė. Sūnus J. R. dažniausiai konfliktuoja būdamas neblaivus, tačiau pasitaiko konfliktų ir jam būnant blaiviam. Jos sūnus neturi, kur išeiti gyventi iš namų, niekur nedirba, pastoviai vartoja alkoholinius gėrimus, dėl to tarp jų ir kyla konfliktai. Taip pat nori parodyti, kad sūnus iš areštinės grįžo namo, nors jam paskirta kardomoji priemonė, ir jai grasino, kad, jei ji neatsiims pareiškimo, jis ją užmuš. Jis iki šiol gyvena kartu su ja (b. t. 1, b. l. 55).

2023 m. rugsėjo 26 d. papildomai apklausta nukentėjusioji D. O. parodė, kad pagal 2023 m. kovo 6 d. jai išduotą užduotį atlikti objektų tyrimą ji kreipėsi į Valstybinę medicinos tarnybą. Eksperto nustatytos poodinės kraujosruvos veide atsirado sūnui J. R. kairės rankos kumščiu sudavus 2-4 kartus jai į veido sritį (kiek tiksliai buvo suduota smūgių, ji neprisimena), o būtent dešinės pusės akies sritį. Kraujosruvos kairėje rankoje, kairėje krūtyje ir pilve galėjo būti padarytos sūnui J. R. galbūt abiem kojomis sudavus jai 3-4 spyrius, nes jis spardė į kairės rankos sritį, kairės pusės šonkaulių sritį bei krūtinės kairę pusę. Nuo šių spyrių ji nukrito nuo lovos ant grindų. Krisdama ji į sieną nusibrozdino nugarą, taip galėjo atsirasti kraujosruvos juosmenyje. Konflikto metu jų bute buvo asmuo, kurį vadina J., jo vardas J. (J.) K., gim. (duomenys neskelbtini). Su juo tą dieną, prieš įvykstant konfliktui, jie kartu su sūnumi vartojo alkoholinius gėrimus ir tada jis, būdamas neblaivus, užmigo. Užmigo prieš įvykstant konfliktui, tad paties konflikto jis nematė, buvo labai neblaivus ir miegojo (b. t. 1, b. l. 64–67).

2023 m. balandžio 7 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja D. A. parodė, kad ji yra D. O. ir J. R. kaimynė, gyvenanti šalia. Ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o jie (duomenys neskelbtini) bute. Jai yra žinoma, kad J. R. šiuo metu niekur nedirba ir pastoviai girtauja. 2023 m. kovo 5 d. nakties metu, tikslaus laiko ji neprisimena, prabudo nuo didelio triukšmo, sklindančio iš (duomenys neskelbtini) buto. Išgirdo, kaip už sienos jos kaimynė D. O. šaukėsi pagalbos: „Gelbėkite, padėkite!“. Ji išėjo iš savo buto, pradėjo belsti į kaimynės duris, sakydama: „D., atidaryk“, tačiau durų jai niekas neatidarė. Bute girdėjosi triukšmas, baladojimasis, lyg kažkas trankytųsi, daužytųsi. Taip pat girdėjosi vyriškas balsas, ji suprato, kad tai kaimynės D. O. sūnus J. R.. Paskambino numeriu 112, tačiau operatorius pasakė, kad šiuo adresu policija jau važiuoja. Grįžusi į savo butą, pažiūrėjo pro langą ir pamatė atvykstančius policijos pareigūnus. Tada išėjo į laiptinę, kurioje jau buvo jos kaimynė D. O.. Ant kaimynės veido matėsi sužalojimai, o būtent matė raudonį, besiformuojančias mėlynes po abiem akimis, labiau po dešine, taip pat matė sužalojimą ant nosies. Kaimynę D. O. paliko su policijos pareigūnais, pati grįžo į savo butą. Nori parodyti, kad tai ne pirmas kartas, kai girdi triukšmą kaimynų bute. Kaimynė D. O. yra rami moteris, tačiau jos sūnus J. R., kai būna neblaivus, pastoviai triukšmauja, rėkauja ir kelia konfliktus. Tai pirmas kartas, kai ant kaimynės veido matė sužalojimus, tačiau anksčiau yra mačiusi mėlynes ant kaimynės riešų (b. t. 1, b. l. 69–72).

2023 m. lapkričio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas J. (J.) K. parodė, kad D. O. ir jos sūnų J. R. jis pažįsta seniai, apie 8 metus. D. yra jam kaip draugė. Dėl šio įvykio gali paaiškinti, kad D. 2023 m. kovo 5 d. jam paskambino ir paprašė ateiti pas ją į namus (butą), esančius (duomenys neskelbtini), ir pataisyti sofą. Jis sutiko jai padėti ir galbūt apie 10–11 val., tiksliai laiko negali pasakyti, nuėjo pas ją į namus. Nuėjus pas D. į namus, ten buvo ir jos sūnus J.. Jis pataisė tą sofą ir tada susėdo prie stalo, t. y. jis, D. ir J., vartojo alkoholinius gėrimus. Jis gėrė vyną, D. gėrė šampaną, J. gėrė alų. Jokių konfliktų tarp D. ir J., tuo metu kai vartojo alkoholį, nebuvo. Tada jis užmigo ant sofos, nes buvo neblaivus. Kas tą dieną įvyko tarp D. ir J. jis negali pasakyti, kadangi miegojo. Prisimena, kad miegodamas lyg ir girdėjo kažkokį triukšmą, bet dėl savo neblaivumo į tai nereagavo ir nieko nematė. Po to lyg ir girdėjo, kad buvo atvykę policijos pareigūnai, bet dar kartą pakartos, kad dėl neblaivumo negali daugiau nieko pasakyti, tiesiog neprisimena. Gali tik pasakyti, kad kol jis buvo D. bute ir kol nebuvo užmigęs, D. bute daugiau kitų asmenų nebuvo, t. y. buvo tik jie trise. Atėjus pas D. taisyti sofos jis jokių sužalojimų ant jos veido ar kitų kūno dalių nematė. Apie tai, kad tarp J. ir D. buvo konfliktas jis sužinojo iš pačios D. po įvykio, kitos dienos ryte kai prasiblaivė. Ji jam pasakojo, kad J. ją mušė, bet ji jam neaiškino, kokius tikslius smurtinius veiksmus jos atžvilgiu jis darė. Sužalojimų ant jos kūno nepastebėjo. Kadangi jis šio įvykio savo akimis nematė, buvo neblaivus. Gali tik paminėti, kad tarp D. ir J. ir ankščiau yra buvę konfliktų. J. kai išgeria būna agresyvus (b. t. 1, b. l. 77–80). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. O. nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš. Su prokurorės pasiūlyta kaltinamajam skirtina bausme sutinka.

Savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nukentėjusioji D. O. visiškai patvirtino 2023 m. balandžio 7 d. vykusio parodymų patikrinimo vietoje metu (b. t. 1, b. l. 56–59).

2023 m. kovo 6 d. 2.07 val. prietaisu „Alcotest 6810“ Nr. AREN - 0217, patikros sertifikatas Nr. 1752080, J. R. nustatytas 1,74 prom. neblaivumas (el. b. t. 1, b. l. 89, 90).

2023 m. kovo 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 841/2023 (01) užfiksuota duomenimis nustatyta, kad D. O. padaryta poodinės kraujosruvos veide, kairėje rankoje, kairėje krūtyje, pilve ir juosmenyje, penkiais trauminiais poveikiais, kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2023 m. kovo 5 d.). Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimus padariusį įrankį (įrankius) nėra galimybės. Nustatyti sužalojimų padarymo eiliškumo negalima. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2023 m. kovo 5 d., galimai sudavus smūgį į veidą, į krūtinę, į pilvą ir į kairę ranką bei tiriamajai nuo smūgių nugriuvus aukštielninkai, susižalojus juosmenį (b. t. 1, b. l. 52).

2023 m. kovo 14 d. perklausus bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateiktus garso įrašus, nustatyta, kad 2023 m. kovo 5 d., 23.59 val., paskambinusi moteris, prisistačiusi A. D., pranešė, jog kaimynų bute yra didelis triukšmas, muštynės, neįmanoma būti namuose. 2023 m. kovo 5 d., 23.33 val., į BPC paskambinusi moteris pranešė, kad norėtų iškviesti policiją dėl sūnaus elgesio, nes jis ją tampo už plaukų, pravardžiuoja ir pan. Pokalbio metu girdisi vyriškas balsas, taip pat pranešėjos reikalavimas „nelįsti“ prie jos, neatiminėti jos telefono. Pokalbio pabaigoje girdisi pranešėjos šauksmas, pagalbos prašymas, taip pat prašymas policijos pareigūnams kuo greičiau atvažiuoti (b. t. 1, b. l. 43–44).

2023 m. kovo 14 d. peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kameromis darytus vaizdo įrašus nustatyta, kad atvykusius pareigūnus pasitiko moteris, iš bylos duomenų žinoma, kad tai nukentėjusioji D. O.. Policijos pareigūnui paklausus, kas atsitiko, moteris nurodo, kad: „Prisigėrė sūnus ir pradėjo mane mušti.“. Iš kito buto išėjusi moteris paaiškina: „Aš ką tik skambinau. Neįmanoma gulėt. Neįmanoma gulėt, kas ten darosi. Padėkit kas nors, darykit ką nors. Šita moteris (rodo į nukentėjusiąją) verkia ir verkia.“. Tuo metu nukentėjusioji sako: „Aš negaliu. Muša mane. Visą aptrankė.“ Policijos pareigūnai beldžia į buto duris, kuriame yra užsidaręs asmuo, iš bylos duomenų žinoma, kad tai J. R.. Policijos pareigūnai sako: „Atidaryk duris“. Policijos pareigūnas domisi, kur jai jis trenkė, į ką nukentėjusioji atsako: „Čia mane pastūmė, visa aš sumušta. Pradėjo mane čia mušti.“ – rodo į veidą. Policijos pareigūnas klausia: „Su kumščiu?“, į ką nukentėjusioji atsako: „Taip.“. Nukentėjusioji paaiškina, kad ji su sūnumi vartojo alkoholinius gėrimus. Nukentėjusioji kaimynei rodo į savo nugarą ir sako: „Taip sumušė.“. Policijos pareigūnai klausia, ar reikalinga greitoji medicinos pagalba, į ką nukentėjusioji atsako: „Ne, pakentėsiu.“. Kaimynė sako: „Tegul pačiupinėja, galbūt smegenų sutrenkimas.“, į ką nukentėjusioji atsako: „Ne ne, ten truputį.“. Policijos pareigūnas klausia, dėl ko įvyko konfliktas. Į ką nukentėjusioji atsako: „Pasakiau: eik miegot“, o jis: „Ne, neisiu“ ir pradėjo mane mušti“. J. R. atidaro duris. Įtariamajam uždedami antrankiai ir jis išvedamas iš buto ir nuvedamas į policijos automobilį. Policijos pareigūnas nukentėjusiosios klausia, ar matosi sužalojimai, į ką pastaroji atsako, kad nelabai; antrame vaizdo įraše užfiksuota pradžia analogiška pirmiau nurodytiems duomenims. Toliau policijos pareigūnas nukentėjusiosios klausia, kurioje vietoj jis ją mušė, į ką nukentėjusioji atsako: „Ant lovos.“. Policijos pareigūnas paprašo nukentėjusiosios pakelti marškinėlius, norėdamas apžiūrėti sužalojimus, tačiau vaizdo stebėjimo kamera į sužalojimų vietas nukreipta nebuvo, policijos pareigūnas telefonu nufotografuoja sužalojimus. Policijos pareigūnas, rodydamas į kambarį, klausia: „Ten viskas įvyko? Ar tame kambaryje?“, į ką nukentėjusioji atsako: „Taip, taip“. Policijos pareigūnas klausia: „Ar konfliktas prasidėjo dėl to, kad Jūs jam pasakėte eiti miegoti ir jis nenuėjo, pradėjo Jus mušti?“, į ką nukentėjusioji atsako: „Taip, jis nenuėjo.“. Policijos pareigūnas klausia: „Kiek kartų jis Jums sudavė? Maždaug“, į ką nukentėjusioji atsako: „Na, gal 3-4.“. Policijos pareigūnas klausia, ar mušė rankomis, ar kojomis, į ką nukentėjusioji atsako, kad mušė ir rankomis, ir kojomis. Policijos pareigūnas klausia, kuria ranka trenkė į veidą, ar su koja, į ką nukentėjusioji atsako, kad ranka. Policijos pareigūnas klausia, ar kaire, ar dešine. Nukentėjusioji paaiškina, kad dešine, po akimirkos pasitaiso, kad kaire. Policijos pareigūnas klausia, su kuo trenkė į nugarą, ar su koja. Į ką nukentėjusioji atsako: „Su koja.“. Policijos pareigūnas klausia: „O į ranką?“, į ką nukentėjusioji neatsako. Policijos pareigūnas klausia, kiek kartų sudavė, į ką nukentėjusioji atsako: „Gal tris arba keturis.“. Nukentėjusioji paaiškina: „Man tiesiog gaila sūnaus, aš jo gailėjausi, bet man jau trūksta jėgų. Aš jį gydžiau nuo alkoholizmo, bet jam nedaeina.“. Policijos pareigūnas klausia, ar anksčiau yra buvę smurto atvejų, į ką pastaroji atsako, kad yra buvę. Nukentėjusioji tai pat patvirtino vartojusi alkoholinius gėrimus, į alkotesterį įpūsti nesugebėjo (b. t. 1, b. l. 45–46).

Byloje esančios į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų darytos nuotraukos patvirtina, kad 2023 m. kovo 5 d., 23.40 val., nukentėjusiajai buvo sužalota dešinė ranka, dešinė veido pusė ir nugara juosmens srityje (b. t. 1, b. l. 39–41).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Nagrinėjamoje byloje surinktais duomenimis yra įrodyta, jog J. R. smurtaudamas nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, t. y. jis 2023 m. kovo 5 d., apie 23.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su motina D. O. metu, panaudojo fizinį smurtą prieš ją, t. y. tyčia suėmė ją už plaukų, kairės rankos kumščiu sudavė jai į veidą, o būtent į dešinės akies sritį, toliau, tęsdamas savo veiksmus, ne mažiau kaip tris kartus kojomis spyrė jai į kairę ranką, kairės pusės šonkaulių sritį bei į krūtinės kairę pusę, dėl ko D. O. nukrito ant grindų, taip padarydamas nukentėjusiajai D. O. poodines kraujosruvas veide, kairėje rankoje, kairėje krūtyje, pilve ir juosmenyje, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai D. O. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamojo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką, neginčijamai patvirtina byloje surinkti įrodymai: paties J. R. parodymai; nuoseklūs nukentėjusiosios D. O. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuomet ji iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad jos sūnus vartojo prieš ją fizinį smurtą; liudytojo J. K. parodymai, kuomet jis nurodė, kad jam prieš įvykį atėjus pas D. O. taisyti sofos, jis jokių sužalojimų ant jos veido ar kitų kūno dalių nematė, prisimena, kad miegodamas lyg ir girdėjo kažkokį triukšmą; liudytojos D. A. parodymai kuomet ji nurodė, kad išgirdo, kaip už sienos jos kaimynė D. O. šaukėsi pagalbos, atvykus policijos pareigūnams ant kaimynės veido matė sužalojimus, o būtent matė raudonį, besiformuojančias mėlynes po abiem akimis, labiau po dešine, taip pat matė sužalojimą ant nosies; iš karto po įvykio policijos pareigūnų darytos nuotraukos, kuriose užfiksuoti nukentėjusiosios sužalojimai; 2023 m. kovo 17 d. specialisto išvada Nr. G 841/2023 (01), kurioje užfiksuota, kad D. O. padarytos poodinės kraujosruvos veide, kairėje rankoje, kairėje krūtyje, pilve ir juosmenyje, sužalojimai padaryti penkiais trauminiais poveikiais, kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2023 m. kovo 5 d.), sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą; BPC įrašas, kuriame tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja D. A. prašė kuo skubiau iškviesti policijos pareigūnus; apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, gauti peržiūrėjus policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytus vaizdo įrašus, kuriais nustatyta, kad atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusioji nurodė, kad ją sužalojo jos sūnus, kuris vartojo prieš ją fizinį smurtą, nurodė kur jai buvo suduota.

Šiais byloje esančiais duomenimis neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis, veikdamas tyčia, smurtavo prieš savo šeimos narį – kartu gyvenančią motiną D. O., todėl konstatuotina, kad jo veiksmai atitinka visus jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymius ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai.

Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. R. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta, jis ankščiau ne kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, teistumas neišnykęs (b. t. 1, b. l. 122–130), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudos nesumokėtos (b. t. 1, b. l. 131‒148), nedirbantis (b. t. 1, b. l. 149–150). Byloje nėra duomenų apie J. R. gydymąsi ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą (b. t. 1, b. l. 152). Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2023 m. gegužės 31 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-154/2023 nustatyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad J. R. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. t. 1, b. l. 159).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, pačios nukentėjusiosios būklę nusikaltimo padarymo metu, pavartoto fizinio smurto intensyvumą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. R. paskyrus už nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 140 straipsnio 2 dalyje, laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra artimas vidurkiui – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant J. R. galutinę bausmę ‒ 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis, buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, jam minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme paskiriant J. R. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas.

BK 64 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad J. R. nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje įvykdė neatlikęs jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės, šiuo nuosprendžiu jam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu, bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžiu jam paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išraše esantys duomenys patvirtina, kad, panaikinus jam bausmės vykdymo atidėjimą, J. R. į įkalinimo įstaigą atvyko 2023 m. birželio 14 d.(b. t. 1, b. l. 129). Taigi šio nuosprendžio priėmimo dieną kaltinamajam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalis sudaro 8 mėnesius ir 28 dienas. Esant šioms aplinkybėms, prie šios kaltinamajam paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėtina dalis šiuo nuosprendžiu jam skirtinos bausmės, paskiriant J. R. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Teismas taiko dalinį bausmių sudėjimą ir prideda tokią šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės dalį atsižvelgdamas į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė nesuprantantis kaip jis galėjo pavartoti fizinį smurtą prieš savo motiną, labai gailėjosi dėl savo elgesio, nurodė, kad bausmės atlikimo metu lanko įvairius užsiėmimus ir programas, stengdamasis pataisyti savo elgesį. Teismas, be kita ko, atsižvelgia ir į tai, kad konfliktas tarp šeimos narių kilo išgertuvių metu, kuomet tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis buvo neblaivūs.

Į kaltinamajam skirtiną bausmę įskaitytini visi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendyje nurodyti laikotarpiai.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. kovo 6 d. 0.30 val. iki 2023 m. kovo 6 d. 13.34 val. (1 para), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka jam ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, jam neskirtina.

Kiti klausimai

Kaltinamajam J. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. t. 1, b. l. 105–106), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėju paskirtas advokatas Saulius Lauraitis (b. t. 2, b. l. 107). Byloje gauta 2024 m. vasario 22 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-02094, kuria teismo prašoma priteisti iš kaltinamojo 333,32 Eur dėl advokato gynėjo dalyvavimo bylos nagrinėjime.

Šioje baudžiamojoje byloje teismas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kaltinamajam atliekant jam kitu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, paskyrė J. R. gynėją, siekiant tinkamai užtikrinti jo teisės į gynybą įgyvendinimą. Tai reiškia, kad gynėjas kaltinamajam šioje byloje paskirtas vadovaujantis imperatyvia įstatymo nuostata. Esant šiai aplinkybei ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka jam teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nedirba, duomenų apie kaltinamojo gaunamas kitokias pajamas ir (ar) turtą, byloje nėra, darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš J. R. neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl 333,32 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybei iš kaltinamojo netenkintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktiniai diskai su BPC pateiktais garso įrašais ir policijos pareigūnų „Body“ kamerų garso ir vaizdo įrašais, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302‒307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. (J.) R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. (J.) R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžiu J. (J.) R. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie šios dalies pridedant šiuo nuosprendžiu J. (J.) R.) paskirtos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti J. (J.) R. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į šią paskirtą bausmę įskaityti visus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendyje nurodytus laikotarpius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, J. (J.) R. į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2023 m. kovo 6 d. 0.30 val. iki 2023 m. kovo 6 d. 13.34 val. (1 para), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

J.(J.) R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl J. (J.) R. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su bendrojo pagalbos centro pateiktais garso įrašais ir policijos pareigūnų „Body“ kamerų garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Liudmila Larionova