Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui V. P. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti atsakovui 2020 m. sausio 29 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 130 straipsniu – viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad ieškovė O. P. ir atsakovas V. P. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką, kuri Kauno apylinkės teismo 1994 m. vasario 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-651/1994 buvo nutraukta. Santuokos nutraukimo faktas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinė metrikacijos skyriuje įrašytas (duomenys neskelbtini). Prieš santuokos sudarymą ieškovė 1990 m. spalio 10 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo ½ dalį gyvenamojo namo, esančią (duomenys neskelbtini) Taip pat pagal 1995 m. kovo 30 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė įgijo ½ gyvenamojo namo, bei tris ūkinius pastatus su dalimi kiemo įrengimų, esančius (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre minėtas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniai pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), registruoti ieškovės O. P. vardu.

Ieškovė nurodo, kad nekilnojamasis turtas buvo įgytas 1995 m. kovo 30 d. už jos asmenines lėšas, tačiau santuokos nutraukimo faktas įregistruotas tik (duomenys neskelbtini), nors faktiškai santuoka teismo sprendimu nutraukta (duomenys neskelbtini). Teigia, kad atsakovas jokių pretenzijų dėl turto priklausomumo niekada nekėlė, turtas įgytas ieškovės asmeninėn nuosavybėn.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Pažymėtina, kad tiek ginčo turto įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2002, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006). Taigi, nors ginčo turtas buvo įgytas 1995 m., dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą asmenine sutuoktinių nuosavybe laikoma turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas ar lėšas gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe. Paminėtina, kad pagal SŠK 22 straipsnio 1 dalį buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine nuosavybe reglamentavimas, suformuotoje teismų praktikoje taip pat buvo pasisakoma, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė ir turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninė nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-280/2008, 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2010).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo procedūra liko nebaigta, kadangi jie nei vienas nesikreipė pagal tuometines SŠK 40 straipsnio nuostatas reglamentavusias, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose (skyriuje), tačiau ½ gyvenamojo namo, bei trys ūkiniai pastatai su kiemo statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti esant faktui, kad Kauno apylinkės teismo 1994 m. vasario 14 d. sprendimu O. P. ir V. P. santuoka nutraukta. Šalys nevedė bendro ūkio nuo 1994 metų. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad nekilnojamasis turtas buvo įgytas išskirtinai asmeniniams, su santuoka nesusijusiems poreikiams tenkinti, už asmenines ieškovės lėšas. Aplinkybę, kad ginčo turtas buvo asmeninė ieškovės O. P. nuosavybė įgyta už asmenines jos lėšas, netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, kad ½ gyvenamojo namo, bei trys ūkiniai pastatai su kiemo statiniais Nekilnojamojo turto registre įregistruoti jos vienos vardu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas V. P. būtų savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prisidėjusi prie turto įsigijimo, priežiūros ar išlaikymo, jokių pretenzijų ieškovei dėl turto nėra kėlęs.

Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, t. y. pripažintina, kad ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgyti pagal 1995 m. kovo 30 d. Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti O. P. vardu, priklauso ieškovei O. P. asmeninės nuosavybes teise.

Tenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovo priteisiamas 24,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo pateikiant ieškinį ieškovė buvo atleista pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 2.1(NTP-2)19-T-4806-17466, ir 1,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 25,79 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įgytus pagal 1995 m. kovo 30 d. Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Priteisti iš atsakovo V. P., gim. 1957 m. rugpjūčio 9 d., valstybei 25,79 Eur (dvidešimt penkis eurus 79 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Atsakovas V. P. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus.

Ieškovė O. P. per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.