- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-16
- Bylos Nr.
- P-756-24-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. R. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A7-1491/2006 pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. R. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. TE-30 „Dėl šalies teritorinių policijos įstaigų statutinių valstybės tarnautojų vidaus tarnybos stažo bei stažo priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžiui nustatyti patvirtinimo“ 47 punkto dalį, kuria nustatytas jo vidaus tarnybos stažas ir stažas priedui už tarnybos metus Lietuvos valstybei; 2) įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) perskaičiuoti ir nustatyti naują vidaus tarnybos stažą ir stažą priedo dydžiui įskaitant į stažą pusę studijų Rietavo tarnybiniame ūkyje - technikume bei Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. TE-30 „Dėl šalies teritorinių policijos įstaigų statutinių valstybės tarnautojų vidaus tarnybos stažo bei stažo priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžiui nustatyti patvirtinimo“ 47 punktu jam nepagrįstai ir neteisėtai buvo sumažintas tarnybos stažas. Paaiškino, kad 2004 m. vasario 6 d. su prašymu perskaičiuoti vidaus tarnybos stažą ir stažą procentiniam priedui už tarnybos Lietuvos valstybei stažą gauti jis kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarą. Policijos departamento Personalo valdyboje išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, jį buvo atsisakyta tenkinti. Tačiau pareiškėjui apie 2004 m. vasario 6 d. prašymo tyrimo rezultatus nebuvo pranešta. Apie juos pareiškėjas sužinojo tik 2005 m. lapkričio 17 d., kai Šilalės rajono policijos komisariato Personalo grupės specialistas susipažino su pareiškėjo tarnybos bylos (saugomos Policijos departamento prie VRM Personalo valdyboje) turiniu ir pranešė jam, kad prašymas yra netenkintas. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad 1985 m. rugsėjo 1 d. įstojo į Rietavo tarybinį ūkį – technikumą, kurį baigė 1989 m. birželio 30 d. Baigęs studijas, iš karto įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademiją, kurią baigė 1994 m. birželio 24 d. Po mokslo baigimo nepraėjus 3 mėnesiams, 1994 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į Šilalės rajono policijos komisariatą dėl įdarbinimo. Tai patvirtina tarnybos byloje esantys dokumentai – autobiografija, anketa, sveikatos patikrinimo pažyma. Užpildžius anketą, buvo pradėtas spec. patikrinimas, po kurio pareiškėjas 1994 m. spalio 1 d. buvo paskirtas Šilalės rajono policijos komisariato kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo grupės jaunesniuoju inspektoriumi. Dar 1995 m. balandžio 1 d. Šilalės rajono policijos komisariato komisaro įsakymu Nr. 15 T/E į pareiškėjo darbo stažą procentiniam priedui gauti buvo įskaityta pusė mokslo Lietuvos žemės ūkio akademijoje laikotarpio, t. y. 2 metai 4 mėnesiai ir 27 dienos. Šis laikotarpis buvo įskaitytas į pareiškėjo stažą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 6 punktu, Vidaus reikalų ministerijos įsakymu Nr. 170 patvirtintos instrukcijos „Dėl vidaus reikalų sistemos pareigūnų tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo“ 2.12 punktu. Pareiškėjo nuomone, vadovaujantis aukščiau nurodytomis nuostatomis, į jo stažą turėjo būti įskaitoma ir pusė mokymosi Rietavo tarybiniame ūkyje – technikume laikotarpio. Ginčijamu įsakymu jo vidaus tarnybos stažas yra sumažintas neteisėtai, kadangi Vidaus tarnybos statuto nuostatų, bloginančių jo padėtį, taikymas ankstesniam laikotarpiui nei įsigaliojo šis statutas, prieštarauja materialinių teisės normų galiojimo laike taisyklėms ir pažeidžia konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą, pagal kurį turi būti garantuojamos ir ginamos teisėtai įgytos subjektines teisės.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: panaikino Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. TE-30 47 punktą, kuriuo nustatytas pareiškėjo vidaus tarnybos stažas ir stažas priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžiui nustatyti, ir įpareigojo atsakovą perskaičiuoti pareiškėjo stažą, įskaitant pusę studijų laiko Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Teismas sprendime nurodė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. TE-30 „Dėl šalies teritorinių policijos įstaigų statutinių valstybės tarnautojų vidaus tarnybos stažo bei stažo priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžiui nustatyti patvirtinimo“ 47 punktu pareiškėjui buvo nustatytas vidaus tarnybos stažas ir stažas priedui už tarnybos Lietuvos valstybei metus. Į pareiškėjo tarnybos stažą nebuvo įskaičiuota atitinkama dalis mokymosi Lietuvos žemės ūkio akademijoje laiko. Iki ginčijamo įsakymo priėmimo pareiškėjui į stažą vidaus tarnyboje buvo įskaityta pusė mokymosi Lietuvos žemės ūkio akademijoje laiko. Šis laikotarpis buvo įskaitomas į pareiškėjo tarnybos laiką nuo pat jo tarnybos policijoje pradžios Vidaus tarnybos stažo komisijos 1995 m. balandžio 5 d. išvados pagrindu. Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 6 punkte numatyta, kad pareigūnų tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo: mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikas. Mokymosi analogiškose kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į tarnybos laiką pensijai skirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Į tarnybos laiką pensijai skirti taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 „Dėl Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimo departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo“ patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų nuostatų 6.2 punkte nustatyta, kad į vidaus tarnybos stažą pareigūnams įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą nepraėję trys mėnesiai, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme. Valstybinių pensijų įstatymas nustatė sąlygą, būtiną mokymosi kitose mokyklose laikui į vidaus tarnybos stažą įskaityti. Asmuo po baigimo turėjo iš karto pradėti tarnybą, jis po baigimo neturėjo būti dirbęs kitose darbovietėse. Konkretūs terminai, per kuriuos asmuo turėjo stoti į tarnybą, nustatyti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų nuostatuose. Teismas pažymėjo, kad šiuose Nuostatuose numatyta stojimo, o ne priėmimo į tarnybą sąvoka. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo priėmimo į policiją procedūra buvo pradėta 1994 m. rugsėjo 12 d. (b. l. 40-43). Pareiškėjo 1994 m. rugsėjo 19 d. prašymas priimti į tarnybą buvo patenkintas ir nuo 1994 m. spalio 1 d. pareiškėjas paskirtas į pareigas. Lietuvos žemės ūkio akademiją pareiškėjas baigė 1994 m. birželio 24 d., stojimo į policiją procedūra pradėta 1994 m. rugsėjo 12 d., tai yra nepraėjus trims mėnesiams po mokslo aukštojoje mokykloje pabaigimo. Todėl iki skundžiamo įsakymo priėmimo į pareiškėjo tarnybos stažą pagrįstai buvo įskaičiuota pusė mokymosi Lietuvos žemės ūkio akademijoje laiko. Atsakovas perskaičiavo pareiškėjui vidaus tarnybos stažą tuo pagrindu, kad Vidaus tarnybos statuto nuostatos pakeitė vidaus tarnybos stažo skaičiavimo taisykles. Toks įstatymo taikymas atgal pažeidžia materialinių teisės normų galiojimo laike taisykles bei konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą, todėl negali būti pripažįstamas teisingu. Tačiau pareiškėjo prašymas dėl įpareigojimo įskaičiuoti pusę mokymosi Rietavo aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje laiko yra nepagrįstas. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino, kad 1995 metais buvo nustatytas jo tarnybos stažas, į kurį buvo įskaityta pusė mokymosi Lietuvos žemės ūkio akademijoje laiko. Mokymosi trukmė Rietavo aukštesniojoje mokykloje į stažą įskaityta nebuvo. Pareiškėjui ši išvada buvo žinoma, jis su ja sutiko ir nustatyta tvarka neginčijo. Tuo metu galiojančios teisės normos nustatė, kad po atitinkamos mokyklos baigimo asmuo turėjo būti paskirtas pareigūnu iš karto po baigimo. Po Rietavo aukštesniosios mokyklos baigimo pareiškėjas pareigūnu paskirtas nebuvo, todėl jam pagrįstai dalis mokymosi laiko minėtoje mokykloje, nebuvo įskaityta į tarnybos laiką.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo Policijos departamento apeliacinį skundą, 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą patenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 20 d. sprendimą pakeitė – sprendimo dalį, kuria patenkintas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. TE 47 punktą, kuriuo nustatytas pareiškėjo vidaus tarnybos stažas ir stažas priedui už tarnybos Lietuvos valstybei metus, o atsakovas įpareigotas perskaičiuoti pareiškėjo stažą, įskaitant pusę studijų laiko Lietuvos žemės ūkio akademijoje, panaikino ir šį pareiškėjo reikalavimą atmetė, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, jog byloje nustatyta, kad vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 37 straipsniu, vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.). Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad į vidaus tarnybos stažą įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į vidaus tarnybą per tris mėnesius, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme. Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 6 punktas, galiojęs ginčijamo įsakymo priėmimo metu, numatė, jog į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais. Kadangi sąvokos „iš karto paskirti pareigūnais“ reikšmė šiame įstatyme neapibrėžta, ji aiškintina taip, kaip nustatyta Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkte – į vidaus tarnybos stažą įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į vidaus tarnybą per tris mėnesius. Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 83 „Dėl Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo“ 4.2 punktas nustato, jog asmenims, priimtiems iki 1995 m. sausio 1 d. į tarnybą vidaus reikalų, valstybės saugumo bei prokuratūros sistemų pareigūnais, tarnybos laikui, pagal kurį apskaičiuojami procentiniai priedai už ištarnautus metus, prilyginami laikotarpiai, nurodyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnyje. Šiuo nutarimu patvirtintų Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 6.2 punkte numatyta, jog į tarnybos laiką, nurodytą Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnyje, iki 1995 m. sausio 1 d. įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą nepraėję 3 mėnesiai, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme. Aiškindamas stojimo į tarnybą sąvokos turinį, teismas pažymėjo, kad garantijų valstybės pareigūnams taikymas sietinas ne su noro stoti tarnybon pareiškimu, o su paskyrimu į pareigas (Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304 patvirtinto Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 17 punktas, 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 10 straipsnio 3 punktas). Todėl laikytina, kad stojimas į tarnybą yra pareigūno statuso įgijimo momentas. Teismas padarė išvadą, kad Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkte vartojamas terminas „priimti į vidaus tarnybą“ savo turiniu tapatus terminui „stojimas į tarnybą“, o tai sąlygoja pripažinimą, kad pareiškėjo teisėtų lūkesčių principas nepažeistas. Tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą praėję daugiau kaip 3 mėnesiai, todėl atsakovas priėmė teisėtą individualų teisės aktą, kurio naikinti teisinio pagrindo nėra.
IV.
Pareiškėjas R. R. prašo atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje. Pareiškėjo nuomone, procesas šioje byloje atnaujintinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais. Pareiškėjas nurodo, kad 2009 m. rugpjūčio 21 d. jis susipažino su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, priimtoje analogiškoje administracinėje byloje Nr. A556-984/2008. Administracinėje byloje Nr. A556-984/2008 ir šioje administracinėje byloje (Nr. A7-1491/2006) tos pačios materialinės teisės normos yra aiškinamos skirtingai. Pareiškėjo nuomone, priimant 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartį šioje administracinėje byloje (Nr. A7-1491/2006) buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas (dėl to buvo pažeistos materialinių teisės normų galiojimo laike taisyklės ir teisėtų lūkesčių principas), todėl procesas šioje byloje atnaujintinas vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu. Be to, šiuo atveju nebuvo užtikrintas vienodas administracinių teismų praktikos formavimasis. Todėl procesas šioje byloje atnaujintinas vadovaujantis ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą), griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų, terminų ir tvarkos.
Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia dviem proceso atnaujinimo pagrindais, nurodytais ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje: 1) kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.); 2) kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.).
Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, jog jis 2009 m. rugpjūčio 21 d. susipažino su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-984/2008, kurioje buvo sprendžiamas mokymosi (studijų) laiko įskaičiavimo į vidaus tarnybos stažą klausimas. Minimoje byloje tos pačios materialinės teisės normos dėl tapačių teisinių santykių, kaip ir administracinėje byloje Nr. A7-1491/2006, kurioje jis prašo atnaujinti procesą, aiškinamos skirtingai. Todėl, pareiškėjo nuomone, yra pagrindas atnaujinti procesą ne tik dėl galimai padaryto esminio materialinės teisės normų pažeidimo, bet ir siekiant užtikrinti vienodą administracinių teismų praktikos formavimąsi.
Pagal ABTĮ 23 skirsnio nuostatas procesas gali būti atnaujintas jei prašymą pateikė turintis tokią teisę subjektas (ABTĮ 154 str.), prašymas paduotas įstatyme numatytu pagrindu (ABTĮ 153 str. 2 d.) ir per įstatymu nustatytą terminą (ABTĮ 154, 155, 156 str.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 158 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Jei prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus įstatymu nustatytą terminą, tokį prašymą teismas gali nagrinėti iš esmės tik tuo atveju, jei asmuo kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikia prašymą dėl praleisto termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir teismas tokį prašymą patenkina.
Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-984/2008 (kuria pareiškėjas grindžia savo prašymą atnaujinti procesą) viešoje informacinėje procesinių sprendimų duomenų bazėje buvo paskelbta tą pačią, t. y. 2008 m. rugsėjo 4 d. Šie duomenys yra vieši, su jais gali susipažinti kiekvienas teismų procesiniais sprendimais besidomintis, vienaip ar kitaip suinteresuotas asmuo. Pakartotinai minima teismo nutartis buvo viešai paskelbta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 metų biuletenyje Nr. 6 (16), išleistame 2009 m. I ketvirtį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjas R. R. apie aplinkybes, kurias nurodo kaip proceso atnaujinimo pagrindą, turėjo realią galimybę sužinoti jau 2008 m. rugsėjo mėnesį. Tai, kad pareiškėjas domėjosi teismų praktika byloje ginčijamu klausimu rodo ir jo ankstesnis, 2006 m. gruodžio mėnesį paduotas prašymas dėl proceso atnaujinimo (b. l. 85). Pareiškėjas savo argumento, kad jis su minima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi turėjo realią galimybę susipažinti ir susipažino tik 2009 m. rugpjūčio 21 d., jokiomis tai patvirtinančiomis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrindė. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, R. R. , prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntęs tik 2009 m. rugpjūčio 26 d., praleido ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo dėl termino atnaujinimo nepateikė.
Nustačius, kad yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismo nutartimi atnaujinti procesą atsisakoma (Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A7-1491/2006 pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.