- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-22
- Bylos Nr.
- 2-1276/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- R. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „STORA ENSO LIETUVA“
- Kategorijos
- 129.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-871-232/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „STORA ENSO LIETUVA“ ieškinį atsakovui R. V.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „STORA ENSO LIETUVA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo R. V. priteisti 501 500 Lt išankstinio mokėjimo, 88 500 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartimi patvirtinta ieškovo UAB „STORA ENSO LIETUVA“ ir atsakovo R. V. sudaryta taikos sutartis, o civilinė byla Nr.2-171-232/11 pagal ieškovo UAB „STORA ENSO LIETUVA“ ieškinį atsakovui R. V. dėl atlikto išankstinio mokėjimo bei patirtų nuostolių atlyginimo priteisimo nutraukta. Pagal taikos sutarties 2.2 punktą ieškovo ieškiniu reikalauta sumokėti 590 000 Lt suma sumažinta iki 545 750 Lt ir nustatyta grąžinti pagal taikos sutartyje numatytą grafiką. Taikos sutarties 2.5 punkte šalys numatė, jog atsakovui pavėlavus atlikti eilinę įmoką, ieškovas įgyja teisę reikalauti visos likusios sumos iš karto.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „STORA ENSO LIETUVA“ pateikė teismui prašymą CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu išduoti vykdomąjį raštą visai mokėjimų sumai, nes atsakovas taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų geruoju neįvykdė.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 14 d. ieškovo UAB „STORA ENSO LIETUVA“ prašymą tenkino, tai yra išdavė ieškovui UAB „STORA ENSO LIETUVA“ vykdomąjį raštą dėl 545 750 Lt sumos išieškojimo iš atsakovo R. V. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas yra tinkamai įvykdęs taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tai yra sumokėjęs ieškovui pagal taikos sutartyje nurodytą grafiką nustatyto dydžio įmokas, kad pagal taikos sutarties 2.5 punktą atsakovui pavėlavus atlikti eilinę įmoką ieškovas įgyja teisę reikalauti visos likusios sumos iškart, sprendė, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą ir išduoti vykdomąjį raštą visai mokėtinai sumai, tai yra 545 750 Lt.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas R. V. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir atmesti ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo; teismui nusprendus netenkinti minėto prašymo – panaikinti teismo nutartį ir išduoti vykdomąjį raštą 126 000 Lt sumai. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Ieškovas piktnaudžiauja CPK įtvirtintomis teisėmis. Pagal ieškovo ir atsakovo pasirašytą sutartį atsakovas iki šiol turėjo sumokėti ieškovui ne visą taikos sutartyje numatytą pinigų sumą, o tik 126 000 Lt. Kitoms sumoms, kurias atsakovas privalės ateityje sumokėti pagal taikos sutartyje numatytą grafiką, šiuo metu nėra suėję terminai, todėl prievolės mokėti šias pinigų sumas nėra. Šiuo metu tarp šalių bandoma taikiai išspręsti susidariusią situaciją, todėl vykdomojo rašto išdavimas būtų visiškai netikslingas ir neproporcingas bei suteiktų teisę ieškovui atsakovo atžvilgiu taikyti priverstinį išieškojimą. Civilinėje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui priklausančio žemės sklypo areštas ir šiuo metu yra vedamos derybos dėl šio sklypo pardavimo. Pardavus šį žemės sklypą bus dengiamas įsiskolinimas ieškovui.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „STORA ENSO LIETUVA“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas ne piktnaudžiauja CPK įtvirtintomis teisėmis, o jas gina. Atsakovas taikos sutartyje numatytais terminais neatlikdamas eilinių įmokų pažeidė taikos sutarties 2.2.1-2.2.5 papunkčius, todėl ieškovas įgijo teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Taikos sutarties 2.5 punkte numatyta, jog atsakovui uždelsus bent vieną mokėjimą, ieškovas įgyja teisę reikalauti visos sumos iš karto. Kadangi atsakovas iki 2012 m. gegužės 1 d. nėra atlikęs nė vienos jam priklausančios atlikti įmokos, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti visą sumą iš karto, nelaukdamas 2013 m. sausio 1 d. Išduoti vykdomąjį raštą yra tikslinga, nes atsakovas geruoju taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdo, todėl ieškovas tikisi, kad antstolis ieškovui padės iš atsakovo išieškoti ieškovui mokėtinas sumas. Vykdomojo rašto išdavimas yra proporcingas, nes ieškovas, vadovaudamasis taikos sutarties 2.5 punktu, turi teisę atgauti visą sumą iš karto, jeigu uždelsiamas bent vienas eilinis mokėjimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, išanalizavusi atsiliepimą į atskirąjį skundą, taip pat bylos medžiagą, daro išvadą, kad teismas teisėtai ir pagrįstai išdavė ieškovui vykdomąjį raštą dėl 545 750 Lt sumos išieškojimo iš atsakovo.
Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str. 1 d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 str. 4 p.). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 str. 3 d.).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, sprendė, jog yra pagrindas ieškovui išduoti vykdomąjį raštą. Atsakovas, paduodamas atskirąjį skundą, neneigia, jog nevykdė taikos sutarties sąlygų, tai yra nemokėjo taikos sutartyje numatytų įmokų pagal nustatytą grafiką. Taikos sutarties, kuri jos šalims turi įstatymo galią, 2.5 punkte numatyta, jog, atsakovui pavėlavus atlikti eilinę įmoką, ieškovas įgyja teisę reikalauti visos likusios sumos iškart. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas taikos sutartyje nurodytais terminais (taikos sutarties 2.2 punktas) nurodytų sumų ieškovui nesumokėjo.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti pagrįstu atsakovo atskirojo skundo argumentą, jog ieškovas piktnaudžiauja CPK įtvirtintomis teisėmis, nes pagal ieškovo ir atsakovo pasirašytą sutartį atsakovas iki šiol turėjo sumokėti ieškovui ne visą taikos sutartyje numatytą pinigų sumą, o tik 126 000 Lt. Kitoms sumoms, kurias atsakovas privalės ateityje sumokėti pagal taikos sutartyje numatytą grafiką, šiuo metu nėra suėję terminai, todėl prievolės mokėti šias pinigų sumas esą nėra. Kaip jau minėta, šį atsakovo argumentą paneigia teismo patvirtintos taikos sutarties, kuri jos šalims turi galutinio sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas, sąlygos, o būtent – taikos sutarties 2.5 punktas, numatantis ieškovui teisę reikalauti visos likusios sumos iš karto, jei atsakovas pavėluoja atlikti įmoką pagal taikos sutartyje numatytą grafiką. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas CPK nustatyta tvarka ginčytų taikos sutarties sąlygas.
Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta nepagrįstu skundo argumentą, jog šiuo metu tarp šalių bandoma taikiai išspręsti susidariusią situaciją, todėl vykdomojo rašto išdavimas būtų visiškai netikslingas bei neproporcingas ir suteiktų teisę ieškovui atsakovo atžvilgiu taikyti priverstinį išieškojimą. Tai, kad yra vedamos derybos dėl atsakovui priklausančio sklypo pardavimo, kad pardavus žemės sklypą galimai bus atlikti mokėjimai ieškovui, nesudaro pagrindo netenkinti ieškovo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo arba tenkinti jį iš dalies, tai yra išduoti vykdomąjį raštą tik 126 000 Lt sumos išieškojimui. Atsakovas, sudarydamas taikos sutartį, turėjo įvertinti savo galimybes ją įvykdyti, taip pat numatyti sutarties neįvykdymo teisines pasekmes. Tai, kad atsakovas šiuo metu neturi finansinių galimybių vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, nėra pagrindas atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas, neturėdamas finansinių galimybių vykdyti taikos sutarties sąlygas, tai yra mokėti sutartyje nurodytas įmokas pagal grafiką, būtų ėmęsis veiksmų susitarti su ieškovu dėl taikos sutartyje numatytų įmokų mokėjimo atidėjimo ir pan. Nors atsakovas skunde nurodo, jog nuolat bendrauja ir bendradarbiauja su ieškovu bei siekia taikiai išspręsti susidariusią situaciją, tai patvirtinančių duomenų į bylą nepateikė (CPK 178 str.). Išduotas vykdomasis raštas jokiu būdu neužkerta kelio atsakovui atsiskaityti su ieškovu, pardavus minėtą žemės sklypą.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad negalima laikyti, jog ieškovo prašymas išduoti vykdomąjį raštą liudija jo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Priešingai, naudodamasis CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta teise ieškovas, atsakovui nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, siekia apginti savo teises, o ne jomis piktnaudžiauja. Piktnaudžiavimą teisėmis būtų galima pripažinti tuo atveju, jei ieškovas būtų kreipęsis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kai atsakovas taikos sutarties sąlygas būtų įvykdęs tinkamai, tačiau, kaip jau minėta, tokių duomenų byloje nėra.
Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl atskirajame skunde išdėstytų motyvų nėra teisinio ir faktinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.