Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovė (toliau – UAB) „E.“ (duomenys neskelbtini), neteistas. Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. T. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad butas, kuriame gyvena, nuosavybės teise priklauso jo tėvui V. T.. Įvykio metu namuose tėvų nebuvo. 2023 m. lapkričio 20 d., apie 9.30 val. jo brolis L. T. atėjo į jo kambarį, kai jis dar gulėjo lovoje. Brolis buvo apsirengęs, t. y. su batais, su visais rūbais, striuke ir kuprine. Tarp jo ir brolio kilo žodinis konfliktas dėl brolio pinigų, kurie buvo jo (kaltinamojo) sąskaitoje. Tuos pinigus mama prašė laikyti sąskaitoje ir jų neduoti L. Keršydamas L., kad jam neduodami pinigai, atjungė jo kompiuterį ir išbėgo į lauką, po ko jis, pašokęs iš lovos, vijosi brolį ir išbėgęs iš laiptinės į lauką, stumtelėjo L., po ko abu nukrito ant žemės. Jis L. iš pykčio kelis kartus trenkė. Kiek kartų trenkė, atsakyti negali, nepamena, tačiau tikrai ne mažiau nei keturis smūgius sudavė. Kiek pamena, sudavė L. į veidą, tačiau galėjo pataikyti ir į kitas kūno vietas. Grumtynių metu jis norėjo atsistoti, tačiau, kai L. neleido jam atsistoti laikydamas jo rankas, jis įkando L. į dešinį nykštį. Ta ranka L. jį paleido, tačiau kita ranka vis tiek laikė. Tada L. viena ranka, kuria neatsimena, paėmė jam už krūtinės, o kita ranka paėmė už kairės rankos ir pradėjo jį tampyti. Po tokių L. veiksmų jis L. nustūmė nuo savęs, atsistojo ir pasiėmęs kompiuterį, paprašė, kad atidarytų laiptinės duris. Gailisi dėl tokių savo veiksmų, galėjo pasirinkti kitą būdą išspręsti šią problemą. Prašo ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu. Sutinka su viešųjų darbų bausme.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Nukentėjusiojo L. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su savo tėvais ir broliu R. T.. 2023 m. lapkričio 20 d., būdami dviese su broliu R. namuose, brolis pradėjo sakyti, kad jis (nukentėjusysis) jam išlygintų marškinius. Pas brolį kortelėje saugomi jo (nukentėjusiojo) pinigai, apie 700 Eur. Jis (nukentėjusysis) juos davė savo noru, žodiniu susitarimu, pervedinėjo pinigus iki liepos pradžios, kadangi pats galėjo juos išleisti. Brolis pasakė, kad, jeigu jis neišlygins marškinių, išmes, nuleis į tualetą jo pinigus. Jis pradėjo broliui sakyti, kad ten jo pinigai ir brolis negali jais naudotis ar juos išmesti ir nuėjo rengtis, nes turėjo ruoštis į darbą. Apsirengęs, pasiėmė brolio kompiuterį, nes brolis neatidavė jo pinigų. Išeinant iš daugiabučio laiptinės, brolis, eidamas jam iš paskos, rankomis pastūmė jį, dėl ko jis parkrito ant žemės, kompiuteris taip pat nukrito ant žemės. Jis nukrito ant pilvo ir greitai apsivertė ant nugaros, tuo metu pribėgęs brolis atsisėdo ant jo, kad jis negalėtų atsikelti ir dešine ranka trenkė jam per veidą apie 3-4 kartus. Tada jis bandė gintis, stumti brolį nuo savęs. Grumtynių metu jam pavyko brolį nustumti, jį apversti ant nugaros, paguldyti ant žemės. Jam tupint šalia brolio ir laikant jį, R. stipriai įkando jam į dešinį nykštį. Po įkandimo jis paleido brolį, nes pajuto stiprų fizinį skausmą. R. taip pat atsikėlė ir pasiėmęs kompiuterį nuėjo namo. Jam atsistojus, brolis pasakė, kad jis namuose nelaukiamas ir, kad daugiau namo negrįžtų, kad jis šiuose namuose nebegyvena. Konflikto metu lauke jie buvo dviese. Nežino, ar kaimynai matė. Prie jų niekas nebuvo priėjęs. Apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu bei dėl sužaloto nykščio ir žaizdos nuo įkandimo savarankiškai kreipėsi į ligoninę, kur nustatė piršto sumušimą. Su broliu santykiai yra negeri, įtempti.

Nukentėjusiojo L. T., kuris apklaustas liudytoju, papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad po 2023 m. lapkričio 20 d. įvykio į VTMT nesikreipė, nedarbingumo neėmė, tačiau iš karto po įvykio kreipėsi į RVUL priimamąjį, kuriame jam nustatė piršto raumens sumušimą. Su broliu gyvena viename kambaryje. Po žodinio konflikto jis paėmė brolio kompiuterį, nes jam tai atrodė sąžininga, nes jei brolis neatiduoda jo pinigų, jis paima brolio kompiuterį. Savo noru pervedinėjo pinigus R., kadangi norėjo, kad brolis juos pasaugotų. Kol jie pykosi, jis rengėsi ir ruošėsi į darbą. Koridoriuje apsiavęs batus, sugalvojo nueiti ir paimti brolio kompiuterį. Jam atjunginėjant laidus, R. atsistojo iš lovos, o jis išbėgo į lauką. Tai pamatęs, R. jį vijosi. Vos tik jis atidarė laiptinės duris į lauką, pajuto stūmimą į nugarą. Po šio R. veiksmo jis nukrito veidu į žemę ir iš karto atsisuko į brolį. Brolis užlipo ant jo ir pradėjo daužyti kaire ranka į veidą. Jei gerai pamena, tai smūgių buvo apie 3-4, gal daugiau. Kol brolis jam smūgiavo, jis kaire ranka paėmė jam už dešinės rankos ir ties riešu ją laikė. Jam pavyko paimti už brolio rankos, nes tuo metu jis ieškojo namų raktų jo striukės kišenėse. Kadangi jis bandė gintis, jo pirštas įslydo į R. burną, tai R. iš karto pradėjo į jį kąsti. Jis (nukentėjusysis), pajutęs fizinį skausmą, paleido jo dešinę ranką. Kaip tik tuo metu išbėgo šuo iš laiptinės ir brolis pradėjo pulti šunį, trenkė šuniui. Tada jis nuvertė brolį nuo savęs ir jie abu sėdėjo šalia vienas kito, jų kojos buvo susipynusios, o brolis bandė dar kelis kartus trenkti, tačiau broliui nepavyko, smūgių jis išvengė gaudydamas juos dešine ranka. Atsistojęs brolis pasakė, kad jis namo gali nebegrįžti. R. pasiėmė savo kompiuterį ir nuėjo prie laiptinės durų skambinti kaimynams telefonspyne, kad kažkas atidarytų jam duris. Jis po viso šio įvykio išėjo ieškoti šuns, jį radęs, paliko pas savo draugą J. K., kreipėsi į BPC pagalbos. Buvo užregistruotas įvykis, iškviesti policijos pareigūnai, jis nuvyko į Lazdynų ligoninę. Su policijos pareigūnais nuvažiavo namo, kur buvo jo brolis. Su broliu nesutaria nuo vaikystės, apie jų įtemptus santykius žino ir tėvai. Tėvai šio įvykio nematė, nes buvo darbuose.

2023 m. lapkričio 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis nurodė tapačias įvykio aplinkybes, kurias nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojos D. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2023 m. lapkričio 20 d., dirbant vyresniąja tyrėja E. R. apie 12.30 val. gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini). Važiuojant paskambino nukentėjusiajam L. T., kuris nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini). L. T. nurodė, kad jo brolis R. T. įkando jam į pirštą. Ryte brolis vertė jį tvarkyti R. drabužius. Jie pradėjo pyktis, po ko pradėjo muštis. Konflikto esmė buvo ta, kad R. neatiduoda L. priklausančių pinigų. L. nurodė, kad R. jį pastūmė, tada ant jo užlipo ir pradėjo jį daužyti, kol jis gulėjo ant žemės. L. taip pat pasakojo, kad jis apvertė R. ant žemės, pradėjo jį smaugti, o R. kažkaip įkando jam į pirštą. L. nurodė, kad jam buvo suduoti 3-4 smūgiai kumščiu į veidą, kuria ranka trenkė – nepamena. Konfliktas baigėsi, kai jie tiesiog atsistojo, o R. L. pasakė nebegrįžti namo. Ant L. piršto akivaizdžiai matėsi paraudimas. Nuvykus įvykio adresu, duris atidarė R., kuris neneigė, kad tarp jo ir brolio įvyko muštynės.

2023 m. lapkričio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo 1-as įėjimas. Ant daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera.

Vaizdo įrašo 2024 m. vasario 12 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „IP Camera4_(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius_20231120094615_20231120095055_10220207“, kurio trukmė 4 min. 39 s. Vaizdo įraše užfiksuoti kaltinamasis ir nukentėjusysis. L. T. vilki baltus sportinius batus, juodas kelnes, juodą megztinį ir juodą striukę. R. T. vilki pilkas apatines kelnaites ir juodus marškinėlius. Vaizdo įrašo laiku 09:46:58 užfiksuota, kaip atsidaro įėjimo į laiptinę durys ir L. T. kartu su R. T. griūna ant žemės. L. T. griūna ant nugaros, o R. T. nugriūna ant L. keliais į žemę ir suduoda dešiniu kumščiu L. 4 smūgius į veidą, po ko pamatęs, kad išbėgo šuo, tiesia ranką pagriebti šunį vis dar sėdėdamas ant L. Šuo išsprūsta ir R. suduoda dešinės rankos kumščiu dar 4 smūgius L. R. atsistoja, L. guli ant žemės, abu vaikinai ištiestomis rankomis grumiasi. R. pargriūna ant žemės, vyksta grumtynės abiem vaikinams gulint ant žemės. R. atsistoja ir bando ištraukti rankas iš L. rankų. Abu vaikinai atsistoja, R. pakelia daiktą, gulintį ant žemės ir nueina iki įėjimo į laiptinę durų. L. taip pat pakelia daiktus nuo žemės ir išeina.

Nuotrauka pavadinimu „Muštinės (1).png“, iš kurios matyti, kad nuotrauka padaryta iš pirmiau aptarto vaizdo įrašo. Nuotraukoje užfiksuotas kaltinamasis (su apatiniais ir marškinėliais ir nukentėjusysis. Matyti, kad nukentėjusysis ant grindų, o kaltinamasis palinkęs virš jo.

Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašo 2023 m. gruodžio 27 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92238764190, skambu io prad ia_ 2023-11-20 11_03_08)“. Nukentėjusysis paskambinęs į bendrąjį pagalbos centrą nurodė, kad susimušė su savo broliu ir, kad kaltinamasis jį išvarė iš namų, kad jis negali grįžti namo ir, kad negali atgauti savo pinigų, nes jo pinigai pas brolį. pasakė, kad jo pirštas perkąstas.

Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2023 m. lapkričio 20 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas, iš kurio matyti, kad nukentėjusiajam nustatyta diagnozė: piršto sumušimas, kai nagas nepažeistas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. sausio 22 d. specialisto išvada Nr. GT 264/2024(01), kurioje nurodyta, kad remiantis L. T. medicininiais dokumentais, L. T. mechaninių sužalojimų nėra.

Nukentėjusiojo L. T. 2024 m. kovo 16 d. raštas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis kaltinamajam pretenzijų neturi, susitaikė, civilinio ieškinio nereikš.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnio 1 dalis), patvirtina kaltinamajam R. T. pareikštą kaltinimą, t. y. kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konflikto metu su broliu L. T., jį pastūmė į nugarą, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant žemės, po to jis atsisėdo ant nukentėjusiojo ir dešiniu kumščiu tyčia sudavė ne mažiau 4 smūgių nukentėjusiajam į galvą ir į įvairias kūno vietas, po ko stipriai įkando nukentėjusiajam į dešinės rankos nykštį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais pirmiau aprašytais įrodymais – nukentėjusiojo ir liudytojos D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, bendrojo pagalbos centro skambučio apžiūros protokolu, vaizdo įrašo apžiūros protokolu, fotonuotrauka ir kitais pirmiau aptartais ir teismo ištirtais įrodymais. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.

Teismas ištyręs kiekvieną įrodymą atskirai ir įvertinęs jų visumą, sprendžia, kad jų pakanka pagrįstai išvadai, kad kaltinamasis, žodinio konflikto metu su savo broliu, veikdamas tiesiogine tyčia, pastūmė nukentėjusįjį į nugarą, sudavė jam dešiniu kumščiu nemažiau keturių smūgių į galvą ir įvairias kūno vietas bei stipriai įkando į dešinį nykštį. Dėl tokių veiksmų L. T. sukėlė fizinį skausmą.

Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra broliai, kartu gyvena viename bute, todėl kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. T. sutiko, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

2024 m. kovo 22 d. nukentėjusiajam L. T. išsiųstas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu. Prieštaravimai nepareikšti. Civilinio ieškinio nereiškė.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, arba areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, jo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukentėjusysis pretenzijų neturi. Kaltinamasis yra jauno, darbingo amžiaus, dirba. Duomenų apie jo gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre byloje nėra. 2024 m. sausio 31 d. duomenimis kaltinamasis R. T. per penkerius metus administracinėn atsakomybėn trauktas 16 kartų, iš kurių beveik visus kartus už tai, kad važiavo viešuoju transportu be bilieto, paskirtos baudos sumokėtos. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas. Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad nors kaltinamasis ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau jo padaryti nusižengimai nėra šiurkštūs, paskirtos baudos apmokėtos, nagrinėjamą veiką padarė būdamas neteistas, todėl galima spręsti, kad jo padarytas nusikalstimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą parinkus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus. Bausmės dydis nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui – 6 mėnesiai, įpareigojant neatlygintinai dirbti 15 valandų per mėnesį visuomenės labui. Teismo manymu, būtent tokia bausmė bus proporcinga kaltinamojo veiksmams bei atitiks jo asmenybę ir bausmei keliamus tikslus.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina trečdaliu, iki 4 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

R. T. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. lapkričio 20 d. 14.30 val. iki 2023 m. lapkričio 21 d. 15.26 val. (dvi dienas). Šis laikas, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam R. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti 67,90 Eur už nukentėjusiojo gydymą. Ieškinyje nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos atlygintos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau ir – PSDF) biudžeto lėšų. Taip pat prašoma priteisti 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Į bylą pateiktas banko mokėjimo nurodymo nuotrauka, iš kurios matyti, jog kaltinamasis 2024 m. kovo 21 d. Valstybinei ligonių kasai sumokėjo 67,90 Eur „Žala PSDF už L. T. gydymą“. Taigi, ieškinys atlygintas visiškai.

BPK 107 straipsnyje nustatyta, kad kaltinamasis gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas. Nagrinėjamu atveju civilinei ieškovei žala atlyginta visiškai, todėl procesas dėl ieškinio nutraukiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 15 (penkiolika) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 15 (penkiolika) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, R. T. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. lapkričio 20 d. 14.30 val. iki 2023 m. lapkričio 21 d. 15.26 val. (dvi dienas), įskaityti į jam paskirtą bausmę, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

R. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nutraukti procesą dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškinio.

1. Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14-18 straipsniai.

2. Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir nuteistojo pageidavimą.

3. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

4. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

5. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

6. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

7. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

8. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

9. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

10. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

11. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.