- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-18
- Bylos Nr.
- e2-2956-650/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00945-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- AB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui I. B.,
trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini), atstovui M. K.,
viešame mišriame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė AB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2583,79 Eur turtinės žalos atlyginimą, 109,30 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė, būdama daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore, neprižiūrėjo pastato bendro naudojimo objektus, kad šie atitiktų jiems keliamus reikalavimus, t. y. netinkamai vykdė savo, kaip daugiabučio namo administratorės pareigas, todėl 2020 m. gruodžio 10 d. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas turtas – skalbimo mašina-džiovyklė, garso kolonėlės, mikrobangų krosnelė, taip pat patalpose esančiose (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas dujinis katilas. Ieškovės nurodymu turtas buvo sugadintas dėl susidariusių įtampos svyravimų, pastato vidaus tinkle, paskirstymo dėžėje, iškaitus „0“ laido jungčiai. Abi patalpos buvo apdraustos ieškovės pagal Įmonių turto draudimo sutartį. Ieškovė, įgyvendinama subrogacijos teisę, teigia, kad padaryta žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo rezultatas, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti žalą (pop. 1 t., 1-4 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje.
Atsiliepimas
3. Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, palaikė savo atsiliepimą į ieškinį, kuriame nesutikdamas ir atsikirsdamas į ieškovės argumentus, paaiškino, kad ieškinys neįrodo atsakovės kaltės dėl nurodyto įvykio Atsiliepime į ieškinį (pop.1 t., 93-96 b.l.) nurodė, kad atsakovė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. vasario 3 d. sudarė rangos sutartį Nr. ŠB-SUT-11v-263, kuria rangovas įsipareigojo atlikti elektros instaliacijos keitimo darbus. Atsakovė pabrėžė, kad dėl netinkamos elektros instaliacijos darbų su pretenzija kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, remiantis sudaryta 2016 m. vasario 3 d. rangos sutartimi, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimu nurodė, kad nesutinka su pareikšta pretenzija. Nurodo, kad trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsakingai atlikti darbai sąlygojo 2020 m. gruodžio 10 d. įvykį patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad ieškovė teikdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, šiuo atveju, atsakovės manymu, nėra įrodyta, jog iš tikrųjų dėl atsakovės kaltės netinkamų veiksmų ar neveikimo daugiabutyje name susidarė žala ieškovės draudėjams, be to, atsakovė laiko, kad ji negali būti laikoma atsakinga už visas absoliučiai daugiabutyje name įvykusias avarijas ar kitus incidentus, kurie galimai kilo dėl trečiųjų asmenų, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi ieškovė reikšdama reikalavimą neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl prašo ieškovės ieškinį atmesti.
4. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis ieškovės pusėje, atsiliepime į ieškovės ieškinį, prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra ( pop. 1 t., 174-175 b.l.). Nurodė, kad nesutinka su atsakovės pateiktu atsiliepimu į ieškinį ir mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai atliko elektros instaliacijos darbus pagal sudarytą 2016 m. rangos sutartį, todėl ji niekaip nesusijusi su atsiradusia žala. Įrodant savo poziciją, teismui pateikė Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos 2018 m. gruodžio 3 d. energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 15ĮP2-251115, iš kurios matyti, kad atlikti instaliacijos darbai atitinka teisės aktų reikalavimus ir gali būti naudojami pagal paskirtį. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas palaikė ieškovės ieškinį visa apimtimi, teikė paaiškinimus, iš esmės analogiškus tiems, kurie nurodyti atsiliepime į ieškinį, neigė atsakovės 2021 m. statini apžiūros akte nustatytus atliktų elektros instaliacijos rangos darbų defektus.
5. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini), nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovės pusėje, atsiliepime į ieškovės prašė ieškovės ieškinį atmesti ( pop. 1 t., 141-142 b.l.). Nurodė, kad jis su atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudaręs įmonių civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria remiantis buvo apdrausta atsakovo civilinė atsakomybė dėl apdraustos atsakovės veiklos: pastatų ūkio priežiūros ir administravimo paslaugos, mokesčių administravimas, atsakomybė dėl žemės sklypų, statinių/patalpų valdymo. Trečiasis asmuo nurodo, kad ieškovė teikdama ieškinį neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės visų būtinųjų sąlygų, t. y. žala, kurią atlygino ieškovė patalpų savininkams, atsirado ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (veikimo/neveikimo), o dėl trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų elektros instaliacijos darbų. Pasak trečiojo asmens, ieškovė visiškai nebandė įrodinėti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, todėl trečiasis asmuo ieškovės ieškinį prašo atmesti. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas išdėstė tuos pačius argumentus dėl ieškinio atmetimo, taip pat nurodė, kad atsakovė dėl ginčo įvykio nesikreipė į trečiąjį asmenį kaip savo draudiką ir nebuvo sprendžiamas draudimo žalų sureguliavimo klausimas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
6. Ieškovės atstovės paaiškinimai, bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad ieškovė AB „(duomenys neskelbtini)“ su L. B. sudarė būsto draudimo sutartis, draudimo liudijimo Serija 547837010 (toliau – Draudimo sutartis Nr. 1), kuria laikotarpiui nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. iki 2021 m. rugsėjo 4 d. buvo apdraustas nekilnojamasis turtas – L. B. gyvenamasis būstas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš pateikto Būsto draudimo informacinio dokumento matyti, jog draudimo apsauga taikoma būstui, draudimas taikomas nuo gaisro ar gamtinių jėgų. Turto draudimas nuo kitų rizikų. Taip pat civilinės atsakomybės draudimas. Būsto draudimo liudijimas įrodo, jog apdraustas pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), draudimo vertė – atkūrimo vertė. Būsto turto draudimo liudijime nurodoma, jog jam taikomos Būsto draudimo taisyklės Nr. 067 (2016 m. gegužės 16 d. redakcija, galioja nuo 2016 m. birželio 1 d.) ( pop. 1 t., 50-53 b. l.). Iš 2020 m. gruodžio 11 d. šildymo sistemos apžiūros (defektinio) akto matyti, kad po elektros šuolių neveikia arba neteisingai veikia elektronika, pažeisti: katilo valdymo plokštelė, cirkuliacinis siurblys, ventiliatorius. Taip pat pažeisti elektronikos prietaisai: skalbimo mašina-džiovyklė, garso kolonėlės, mikrobangų krosnelė. Pateiktos sąskaitos faktūros nurodo, kad L. B., būdama gyvenamojo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė patyrė išlaidų keičiant dujinį katilą ir buitinius elektros prietaisus: 2020 m. gruodžio 14 d. PVM Sąskaita-faktūra Nr. SI0000006011 (14 b. l.), 2020 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaita-faktūra Serija SS Nr. 39339301874 ( pop. 1 t., 17 b. l.), 2020 m. gruodžio 10 d. nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimas: už skalbimo mašiną-džiovyklę, garso kolonėles ir mikrobangų krosnelę ( pop. 1 t., 8 b. l.). Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko buitinių prietaisų apžiūros aktus ir už atliktus darbus išrašė PVM sąskaitas-faktūras ( pop. 1 t., 11-12 b. l.). Iš 2020 m. gruodžio 30 d. AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo nurodymo Nr. 2012377 matyti, jog ieškovė (draudimo bendrovė) AB „(duomenys neskelbtini)“ būsto savininkei L. B. už turto sugadinimą išmokėjo 999,99 Eur dydžio draudimo išmoką ( pop. 1 t., 45 b..l), 2021 m. sausio 14 d. mokėjimu nurodymu Nr. 20153197, AB (duomenys neskelbtini) bankas, L. B. už sugadintus elektros prietaisus namuose išmokėjo 560,80 Eur sumą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus apžiūros darbus, pagal pateiktas sąskaitas faktūras išmokėjo 49,00 Eur išmoką ( pop.1 t., 47 b. l.), kurią nagrinėjamoje byloje prašo priteisti iš atsakovės.
7. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad tarp ieškovės ir V. V. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, draudimo liudijimo Serija 117787586 (toliau – Draudimo sutartis Nr. 2), kuria laikotarpiui nuo 2020 m. liepos 27 d. iki 2021 m. liepos 26 d. buvo apdraustas nekilnojamasis turtas – V. V. gyvenamasis būstas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš pateikto Būsto draudimo informacinio dokumento matyti, jog draudimo apsauga taikoma būstui, draudimas taikomas nuo gaisro ar gamtinių jėgų. Turto draudimas nuo kitų rizikų. Taip pat civilinės atsakomybės draudimas. Būsto draudimo liudijimas įrodo, jog apdraustas pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), draudimo vertė – atkūrimo vertė. Būsto turto draudimo liudijime nurodoma, jog jam taikomos Būsto draudimo taisyklės Nr. 067 (2016 m. gegužės 17 d. redakcija, galioja nuo 2016 m. birželio 1 d.). (76-79 b. l.) Byloje pateiktas šildymo sistemos apžiūros (defektinis) aktas – užsakovas V. V. – patvirtina, kad dujinis katilas po elektros gedimo nebeveikia, rekomenduojama keisti katilą (68 b. l.). ieškovė AB „(duomenys neskelbtini)“ būdama V. V. būsto draudėja apskaičiavo sugadinto turto vertę ir 20202 m. gruodžio 15 d. AB (duomenys neskelbtini) banko pavedimu Nr. 20023221 išmokėjo V. V. 974,00 Eur dydžio sumą (75 b. l.), kurią prašo ieškiniu remiantis regreso teise priteisti iš atsakovės. Ieškovė kreipėsi į atsakovę 2020 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. R0002546062, 2020 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. R0002544102 dėl išmokos išieškojimo, tačiau atsakovė nesutiko su ieškovės reikalaujamu žalos atlyginimu.
8. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė įrodymus, jog yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę, draudikas – trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini), Įmonių civilinės atsakomybės draudimo liudijimas Nr. 710-660-1106396, draudimo laikotarpis nuo 2019 m. gruodžio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. (pop. 1 t., 120-123 b. l.). Byloje pateikta 2016 m. vasario 3 d. rangos sutartis Nr. ŠB-SUT-11v-263 sudaryta tarp atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuria rangovas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) įsipareigoja atlikti būsto, esančio (duomenys neskelbtini), defektų šalinimo darbus, tarp jų ir elektros instaliacijos keitimo darbus ( pop. 1 t., 99-106 b. l.). Iš byloje pateikto energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo 2018 m. gruodžio 3 d. pažymos Nr. 15ĮP2-251115 matyti, kad elektros instaliacija pagal projektą atlikta tvarkingai, atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį (pop. 1 t., 169 b. l.).
9. Atsakovė pateiktu atsiliepimu į ieškovės ieškinį nurodė, kad po įvykio 2021 m. sausio 21 d. buvo atliktas statinio apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad gedimas įvyko dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) metu netinkamai atliktų elektros sistemos darbų. Todėl atsakovė 2021 m. vasario 24 d. su pretenzija kreipėsi į trečiąjį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“, remiantis 2016 m. vasario 3 d. sudaryta rangos sutartimi Nr. ŠB-SUT-11v-263 ( pop. 1 t., 97-106 b. l.), tačiau trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pareikšta pretenzija nesutiko. Tos aplinkybės įrodo, kad atsakovei buvo žinoma apie 2020 m. gruodžio 10 d. draudiminį įvykį.
Dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų
10. Ieškovė (draudikas) ieškinį reiškia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsnio, 6.263 straipsnio, 6.266 straipsnio, 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu, nurodydama, kad ji, kaip draudikas, turi teisę į žalos atlyginimą subrogacijos tvarka, nes atlygino dėl atsakovės (gyvenamojo namo bendrojo naudojimo šildymo sistemų valdytojos) tiesioginių pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo), susijusių su administruojamo daugiabučio priežiūra, t. y. vidaus tinkle, paskirstymo dėžėje, iškaitus „0“ laido jungčiai ir įvykus elektros gedimui, atsiradusią žalą. Nurodė, jog atsakovė netinkamai atliko daugiabučio namo priežiūrą, t. y. nevykdė pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių, siekiant, kad statiniai ir jų rekonstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų, laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus.
11. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Šiuo atveju ieškovei, kaip išmokėjusiai draudimo išmoką draudikei, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens ir dėl to byloje ginčo nėra.
12. Deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normos, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė yra preziumuojama (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), tai ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Atsakovė, savo ruožtu, privalėjo įrodyti, jog ji nėra kalta dėl atsiradusios žalos.
13. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos.
14. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduoja arba nutraukia jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju byloje nėra ginčo, jog atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore, kuri atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.
15. Atsakovė nagrinėjamoje byloje teigia, jog gedimas dėl susidariusių elektros įtampos svyravimų vidaus tinkles ir atsiradusi žala daugiabučio namo butų gyventojų turtui atsirado dėl trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai atliktų elektros instaliacijos darbų, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo atsakovei yra nepagrįstas. Su šiais atsakovės argumentais teismas negali sutikti, Pažymėtina, kad ieškovė kreipėsi dėl draudiminio įvykio, fiksuoto 2020 m. gruodžio 10 d., be to ir iš trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų rašytinių duomenų matyti, jog pastato, esančio (duomenys neskelbtini), elektros instaliacijos atlikti darbai pagal 2016 m. vasario 3 d. sudarytą rangos sutartį, atitinka teisės normose numatytus reikalavimus, todėl galėjo būti pajungti veikti, tačiau privalėjo būti atitinkamai prižiūrimi.
16. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – ir DNSBĮ). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą, pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus), kaip viena iš pastato inžinerinės sistemos dalių, laikytinas bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.
17. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (ginčui aktuali 2015 m. rugpjūčio 5 d. redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d.) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).
18. Pagal draudiminio įvykio metu galiojusią Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas) redakciją, buvo nustatyta, kad privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai ir nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Be to, gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (Reglamento 84 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turėjo būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (Reglamento 87 punktas). Taip pat Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašo 1.1.7. punkte, numatyta kad namo administratoriams būtina rūpintis bendrojo naudojimo elektros instaliacijos ir įrenginių, apšvietimo įrenginių priežiūra (įrenginių naudojimo ir saugumo priežiūra pagal elektros įrenginių priežiūros taisykles: pastato vidaus elektros paskirstymo ir apskaitos skydų, jungiklių ir kirtiklių taisymas, perdegusių lempų keitimas, įrenginių ženklinimas ir kiti taisyklėse nustatyti profilaktiniai priežiūros darbai) (Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 6 priedas). Iš tokio teisinio reglamentavimo matyti, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdama daugiabučio namo administratore, po atliktų elektros instaliacijos darbų turėjo prižiūrėti name esančius bendrojo naudojimo elektros prietaisus ir nustačiusi gedimą privalėjo kreiptis į atitinkamas įmones, šiuo ginčo atveju - į trečiąjį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl atliktų darbų pagal Rangos sutartį defektų. Aptartų teisinio reguliavimo nuostatų kontekste teismas pažymi, jog atsakovė, kaip bendrojo naudojimo objektų valdytoja, turėjo pareigą organizuoti daugiabučio namo elektros instaliacijos įrenginių priežiūrą ir už ją atsakyti. Taigi, nustačius, jog įvykus elektros instaliacijos gedimui vidaus tinkle dėl susidariusių įtampos svyravimų, dėl ko buvo sugadintas asmeninis ieškovės draudėjų turtas, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė kreiptis į rangovą dėl netinkamai atliktų darbų.
19. Tačiau atsakovė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovė gindamasi nuo ieškinio reikalavimų savo atsiliepime teigė, kad po 2020 m. gruodžio 10 d. įvykio kreipėsi su pretenzija į trečiąjį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri atliko elektros instaliacijos darbus, kas įtakojo elektros gedimą, ir mano, kad už žalos padarymą atsakinga būtent įmonė atlikusi elektros instaliacijos darbus. Be to teikė 2021 m. sausio 21 d. statinio apžiūros aktą, iš kurio matyti, kad buvo atliktas neeilinė statinio, esančio (duomenys neskelbtini), elektros instaliacinės sistemos apžiūra, ir būtent tik atsakovės darbuotojų buvo konstatuota, jog gedimas įvyko dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) metu netinkamai atliktų elektros sistemos darbų. Teismas tokiais atsakovės vienašališkai surašytais dokumentais neturi pagrindo remtis byloje, be to tiek pretenzija, tiek statinio apžiūros aktai surašyti jau po draudiminių įvykių - gedimų namo elektros instaliacinėje sistemoje.
20. Teismo manymu, atsakovė turėjo jai teisės aktuose numatytą pareigą imtis kitų veiksmų, kurie šiuo atveju galėtų patvirtinti, jog administratorė nesielgė aplaidžiai ir nerūpestingai bei dėjo visas pastangas, jog žala nekiltų. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė iki draudžiamojo įvykio būtų vykdžiusi bendrojo naudojimo elektros instaliacijos apžiūrą, atlikusi profilaktinius darbus, šalinusi defektus, ar reikštų pretenzijas tretiesiems asmenims iki to draudiminio įvykio. Be to, labai tikėtina, jog tuo atveju, jei atsakovė būtų vykdžiusi elektros instaliacijos periodinę apžiūrą ir nustačiusi, jog reikalingi elektros specialistų darbai (šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“) tam, kad sumontuoti name ABB (duomenys neskelbtini) tipo gnybtyną ir pakabinti schemą vidinėje skydo pusėje, ir tokiu būdu būtų išvengusi padarytos žalos.
21. Kaltas dėl žalos asmuo žalą turi atlyginti remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Kai žalos padaryta vienam iš bendrasavininkių dėl pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Minėta, tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais. Įvertinus byloje esančius duomenis, konstatuotina, jog atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad atsakovė savo kaip administratorės pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog savo veiksmais atsakovė pažeidė pareigą tinkamai organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir tvarkymą. Atsakovė, būdama gyvenamojo namo bendrojo naudojimo sistemos valdytoja, neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, t. y. nevykdydama administratorės pareigų – nepakankamai rūpindamasi administruojamo daugiabučio elektros instaliacijos ir įrenginių priežiūra, sąlygojo žalos atsiradimą, t. y. elgėsi neteisėtai – ir tarp šio atsakovės neveikimo ir padarytos žalos dviem butams, esantiems (duomenys neskelbtini), yra priežastinis ryšys. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip namo administratorės ir verslininkės pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl laikoma, jog atsakovė yra kalta dėl žalos atsiradimo (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
Dėl žalos dydžio
22. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2583,79 Eur žalos atlyginimą. Teismo vertinimu, žalos dydį visiškai patvirtina ieškovės pateiktas 2020 m. gruodžio 30 d. AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo nurodymas Nr. 2012377, kuris patvirtina, kad ieškovė AB „(duomenys neskelbtini)“ buto savininkei L. B. už turto sugadinimą išmokėjo 999,99 Eur dydžio draudimo išmoką, 2021 m. sausio 14 d. mokėjimu nurodymu Nr. 20153197, AB (duomenys neskelbtini) bankas, L. B. už sugadintus elektros prietaisus namuose išmokėjo 560,80 Eur sumą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus apžiūros darbus, pagal pateiktas sąskaitas faktūras išmokėjo 49,00 Eur išmoką. Taip pat 2020 m. gruodžio 15 d. AB (duomenys neskelbtini) banko pavedimu Nr. 20023221 išmokėjo kito buto savininkei V. V. 974,00 Eur dydžio sumą (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, ieškovei įrodžius visas atsakovės civilinės atsakomybės dėl žalos dviem butams, esantiems (duomenys neskelbtini), sąlygas, bei nenustačius atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar civilinės atsakomybės netaikymo sąlygų, ieškinys tenkinamas visiškai ir iš atsakovės ieškovei priteistinas 2583,79 Eur žalos atlyginimas (CPK 178, 185 straipsniai).
23. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti 109,30 Eur kompensacines palūkanas, nurodant, kad atsakovė praleido įvykdyti piniginės prievolės įvykdymo terminą todėl ieškovė, kaip kreditorius, patyrė nuostolius negautų pajamų pavidalu, todėl skolininkas praleidęs įvykdyti prievolę atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius ir už atsitiktinai atsiradusį po termino praleidimo negalimumą įvykdyti prievolę (CK 6.260 straipsnio 2 dalis). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Atsakovės prievolė sumokėti nustatytą žalos dydį atsirado 2021 m. vasario 1 d, todėl nuo šios dienos iki ieškinio pareiškimo teismui dienos ieškovei iš atsakovės priteistinos 109,30 Eur kompensuojamosios palūkanos.
24. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 (šešių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2693,09 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 1 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų.
25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos byloje rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos: 60,00 Eur žyminis mokestis ir išlaidos už advokato teisines paslaugas, kurias sudaro 140,16 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės ieškinys tenkinama visiškai, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
26. Be to susidarė 4,48 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir jos yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 185, 259, 260, 263 – 265, 268 – 270 ir 284 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei AB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2583,79 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 79 centų) žalos atlyginimą, 109,30 Eur (vieno šimto devynių eurų 30 centų) kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2693,09 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas: 60,00 (šešiasdešimties eurų) žyminį mokestį ir 140,16 Eur (vieno šimto keturiasdešimties eurų 16 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Bylinėjimosi išlaidų valstybei iš atsakovės nepriteisti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.