- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-20
- Bylos Nr.
- N-444-3085-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimo J. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau - Institucija) vyresnysis specialistas surašė J. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2009 m. rugsėjo 28 d., 13.25 val., Vilniaus raj., kelio Vilnius – Minskas (A3) 10 kilometre, vairuodamas automobilį „VW Passat“ ir persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą nedavė kelio antra eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui, su juo susidūrė, apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 109, 232 punktų reikalavimus.
II.
Vilniaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs J. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimu pripažino jį kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jam galutinę 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas nustatė, kad J. Ž. savo kaltės dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo nepripažino, paaiškino, kad 2009 m. rugsėjo 28 d. nebuvo patekęs į eismo įvykį, jokio smūgio nepajuto, po darbo taksi firmoje automobilį „VW Passat“ palieka namo kieme, kur jį galėjo apgadinti. Liudytojas R. B. parodė, kad 2009 m. rugsėjo 28 d. važiavo automobiliu „Honda Civic“ 60 km/h greičiu antra eismo juosta, pajuto smūgį į automobilio dešinį šoną, nuo smūgio automobilį sumėtė, kaltininko automobilį „VW Passat“ taip pat sumėtė, tačiau šis nesustojo ir nuvažiavo dideliu greičiu. Nurodė, kad „VW Passat“ vairuotojas turėjo pajusti, kad atsitrenkė, nes smūgis buvo stiprus ir girdimas.
Teismas konstatavo, kad J. Ž. kaltė dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad R. B. automobilio apgadinimai yra pakankamai žymūs, liudytojo R. B. rašytiniu paaiškinimu ir parodymais. Teismas nustatė, kad J. Ž. negalėjo nepajusti kontakto su kitu automobiliu ir nesuprasti, jog sukėlė eismo įvykį, kas reiškia, jog iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai. Teismas J. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.
III.
J. Ž., nesutikdamas su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutarimą pakeisti ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos arba sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą. Skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, jog jo atsakomybę lengvina prisipažinimas ir gailėjimasis dėl pažeidimo padarymo, nes jis neneigė sukėlęs eismo įvykį, tik teigė, jog automobilių susidūrimo nepajuto bei savo automobilio apgadinimų nepastebėjo. Šių jo teiginių teisingumą patvirtina aplinkybė, kad jis savo automobilio neremontavo. Teigia, kad dirba taksi vairuotoju, todėl netekęs teisės vairuoti transporto priemones, neteks darbo ir pajamų. Nurodo, kad paskirta bauda yra per didelė, nes gauna nedideles pajamas. Nurodo, kad jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai nesukėlė jokių sunkų pasekmių.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad apeliantas tiek Institucijoje, tiek pirmosios instancijos teisme neigė padaręs administracinius teisės pažeidimus, o tai reiškia, jog jis neprisipažino ir nesigailėjo dėl jų padarymo. Teigia, kad abiejų automobilių apgadinimai yra pakankamai žymūs, todėl apeliantas pajuto jų susidūrimą. Nurodo, kad apeliantas nepateikia jokių duomenų, leidžiančių spręsti apie jo išimtinę ar ypatingą padėtį, todėl jo pašymas sušvelninti administracinę nuobaudą atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
J. Ž. buvo pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
J. Ž. pripažįsta, kad galėjo apgadinti kitam asmeniui priklausantį automobilį, tačiau neigia, jog iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, nustatė, kad aplinkybės, jog J. Ž. sukėlė eismo įvykį, apgadino savo ir nukentėjusiojo automobilius bei tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, įrodytos: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3); tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog nukentėjusiajam važiuojant automobiliu „Honda Civic“ antra eismo juosta, staiga dideliu greičiu atvažiavo taksi firmos automobilis „VW Passat“ ir atsitrenkė į nukentėjusiojo vairuojamo automobilio dešinę priekinę pusę, po ko nuvažiavo toliau (b. l. 9, 10); eismo įvykio vietos schema, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog sugadinta automobilio „Honda Civic“ dešinės pusės priekinis sparnas, bamperis, žibintas ir ratlankis (b. l. 11); abiejų automobilių nuotraukomis, iš kurių matyti, jog abiejų automobilių apgadinimai yra žymūs (b. l. 13 – 22); nukentėjusiojo R. B. rašytiniais paaiškinimais ir parodymais apie tai, kad jis važiuodamas Minsko plentu antra eismo juosta pajuto smūgį į automobilio dešinę pusę, nuo smūgio abu automobilius sumėtė, tačiau automobilio „VW Passat“ vairuotojas nesustojo ir dideliu greičiu, pavojingai manevruodamas nuvažiavo toliau, smūgis buvo stiprus ir jis jį girdėjo (b. l. 10, 31 – 32). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi R. B. parodymais, nes jo suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, anksčiau su J. Ž. pažįstamas nebuvo. Tuo tarpu J. Ž. teiginiai, kad jis automobilių susidūrimo nepajuto, todėl iš eismo įvykio vietos pasišalino nesąmoningai, laikytini jo pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Šią jo versiją paneigia prieš tai išvardinta bylos medžiaga, automobilių susidūrimo mechanizmas bei automobilių apgadinimo pobūdis. J. Ž. neigiant savo kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Apeliaciniame skunde keliamas ir administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.
Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Pirma, J. Ž. buvo paskirta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda. Antra, padaryti administraciniai teisės pažeidimai yra pavojingi (tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas pripažintinas šiurkščiu; ATPK 27 straipsnio 1 dalis), nes asmuo, pajutęs automobilių susidūrimą, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, kas rodo asmens neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Trečia, apeliaciniame skunde įvardintos aplinkybės (sunkių pasekmių nesukėlimas, su automobilio vairavimu susijęs darbas, sunki materialinė padėtis) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sušvelninti J. Ž. paskirtą minimalią administracinę nuobaudą, nes administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Juo labiau, kad J. Ž. didžiosios daugumos jam paskirtų baudų už administracinių teisės pažeidimų padarymą nesumokėjo, išvadų dėl savo elgesio nepadarė (b. l. 24 – 27). Asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo J. Ž. skirta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutari a:
J. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.