Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-09-16 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1517-759/2013 išnagrinėjus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinio atsakovams A. M. ir L. M. priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo (nutarties) dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato CPK normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal bendrąsias teismingumo taisykles ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). CK 2.16 straipsnyje nustatyta, jog fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąją vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta. Nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnis). Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje taip nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena. Atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta gali būti tik vienu iš jos gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų, nurodytų CK 2.17 straipsnyje, ir tikrai ne vieninteliu, nulemiančiu atsakovo gyvenamosios vietos konstatavimą, o tuo pačiu ir bylos teismingumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatant visus minėtus kriterijus, susijusius su asmens faktine gyvenamąja vieta, yra svarbu atsižvelgti į laiką, kada šie kriterijai atsirado, t. y. į kriterijų naujumą. Kaip teisingai nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vieno iš atsakovų, t. y. A. M., faktinę gyvenamąją vietą, vadovavosi 2012 metų duomenimis, t. y. Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-01 nutarimu, kuriame nurodyta, kad A. M. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu ieškovo atsakovui siųsta pretenzija, į kurią pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė nustatinėdamas ieškinio teismingumą, yra parengta 2013-01-23 data. Tačiau pagal Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-09-23 išrašą apie asmenį (b. l. 7) A. M. 2013-08-02 deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis A. M. neturi registruotino nekilnojamojo turto, tačiau pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis šis asmuo laikotarpiu nuo 2013-10-07 iki 2013-10-24 dirbo UAB „Irmus“, kurios buveinė registruota adresu Panevėžio r., Vyčių k., Žvalgų g. 8 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismo nustatyta faktinė atsakovo A. M. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) yra beveik dvigubai didesniu atstumu nutolusi nuo atsakovo darbovietės nei ta gyvenamoji vieta, kurią deklaravo pats atsakovas 2013-08-02. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-09-23 nutarimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A2.2.-869-517/2013, A. M., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), skirtas 15 dienų administracinis areštas už tai, kad 2013-09-13 apie 23:20 val. Ukmergės rajone, Balelių kaimo teritorijoje jis vairavo automobilį, nors 2012-06-01 nutarimu jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ketverių metų laikotarpiui. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškinio pateikimo metu (2013-09-06) faktinė atsakovo A. M. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-09-16 nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.