- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-17
- Bylos Nr.
- 2S-419-280/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskitė (pran.), Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- M. P.
- Atsakovas
- A. P.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, Margaritos Dzelzienės, Ramunės Čeknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. P. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-364-500/2010 pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei A. P. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija — Pasvalio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 6 d nutartimi nutarė ieškovo M. P. ieškinį atsakovei A. P. dėl tėvystės nuginčijimo laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui M. P., kadangi ieškovas neįvykdė teismo 2010-03-15 nutarties — nepašalino ieškinio trūkumų. Priteisė iš M. P. valstybės naudai 8, 00 Lt pašto išlaidų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas M. P. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės 2010 m. balandžio 6 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta dėl procesinių ir materialinių teisės normų pažeidimų, todėl naikintina.
Faktinės aplinkybės
M. P. kreipėsi su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo į Pasvalio rajono apylinkės teismą, tvirtindamas, kad jis nėra dukters A. P., gim. 2008-10-10, tėvu, tai yra prašė pripažinti negaliojančiu 2008 m. spalio 17 d. gimimo liudijimo įrašo dalį, kurioje įrašyta, kad M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), yra A. P., gim. 2008-10-10, tėvas. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2010-03-15 nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, pareikalavo ieškinyje nurodyti dar vieną reikalavimą, t. y. reikalavimą nustatyti konkretaus asmens tėvystę A. P. To asmens ieškovas nežino ir todėl negali ieškinyje tokio reikalavimo nurodyti. Teismo nustatytu ieškinio trūkumams pašalinti terminu jis nusiuntė teismui raštą, kuriame nurodė, kad ieškinys atitinka Civilinio proceso kodekso reikalavimus, trūkumų nėra.
1. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio aiškintis, ar yra asmens teisės /kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, t. y. teisėjas, nustatęs, kad suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, patikrina, ar šią teisę asmuo įgyvendina tinkamai. Teisėjui nustačius, kad suinteresuotas asmuo neturi teisės pareikšti ieškinį, teismas ieškinį atsisako priimti vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. atitinkamu punktu, nes tokiu atveju procesas negalimas. CPK 137 str. 2 d. pateikia baigtinį atsisakymo priimti ieškinį pagrindų sąrašą. Tai reiškia, kad įstatymas draudžia teismui atsisakyti priimti ieškinius kitais, nei šioje CPK 137 str. 2 d. yra nurodyti, pagrindais. Sistemiškai aiškinant šią teisės normą galima teigti, kad prielaidos kreiptis į teismą teisminės gynybos yra šios: ieškovo teisnumas; ginčas priklauso teismo kompetencijai; išankstinio neteisminio bylos sprendimo tvarkos laikymasis; nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo; teismas nėra priėmęs nutarties dėl ieškovo pareikšto ieškinio atsisakymo; teismo žinioje nėra bylos dėl tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir pagrindo; nėra sudaryto arbitražinio susitarimo. Sąlygos – veiksnumas, bylos teismingumas teismui į kurį kreipiesi; ieškinys atitinka CPK reikalavimus; atstovai turi įgaliojimus vesti bylas; žyminio mokesčio sumokėjimas. Jo pateiktame ieškinyje visos aukščiau nurodytos prielaidos ir sąlygos kreiptis į teismą teisminės gynybos, buvo (yra). Apylinkės teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė procesinę teisės normą, numatytą CPK 137 str. 2 d., dėl ko nepagrįstai atsisakė priimti ir nagrinėti jo ieškinį. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškinys neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui – trūksta dar vieno reikalavimo, tai yra nustatyti – pripažinti konkretų asmenį A. P. tėvu. Ieškinyje dėl tėvystės nuginčijimo, ieškinio dalykas yra suformuluotas aiškiai ir suprantamai – pripažinti negaliojančia 2008 m. spalio 17 d. gimimo liudijimo įrašo Nr. 210 dalį, kurioje įrašyta, kad M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), yra A. P., gim. 2008-10-10, a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas. Ieškinyje išdėstytu ieškinio dalyku ir pagrindu, yra apibrėžtos civilinės bylos nagrinėjimo ribos. Ieškinio dalyką ir pagrindą, ieškinyje nurodo tik ieškovas, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, neturėjo teisės reikalauti pareikšti dar vieno papildomo reikalavimo, tuo labiau atsisakyti priimti ieškinį. Šeimos bylose teismas gali peržengti reikalavimo ribas, tačiau tai daroma jau nagrinėjant bylą ir šis leidimas nėra susijęs su šiuo klausimu, klausimo sprendimu dėl ieškinio priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas skundžiama nutartimi neteisėtai apribojo jo konstitucinę teisę – teisę kreiptis dėl teisminės gynybos. Atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą teisinę prigimtį, formalūs reikalavimai, įstatymų leidėjo keliami ieškinio turiniui, yra ne daugiau nei būtina teismo proceso prielaida. Tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą įstatymų leidėjas su ieškovo pareiga tiksliai formuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą sieja todėl, kad būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimas leidžia apibrėžti teisminio bylos nagrinėjimo ribas, nes be šito teismo procesas taptų neįmanomas. Jo ieškinio dalykas ir pagrindas ieškinyje yra suformuluotas tiksliai ir aiškiai. Mano, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį, įstatymo keliamus reikalavimus kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, neteisingai išplėtė taip, kad iš jo yra reikalaujama jau kreipiantis į teismą, kad būtų įrodytas pareikšto reikalavimo pagrįstumas. Teismas pareikalavo, kad į ieškinį jis įtrauktų dar vieną reikalavimą – tėvystės nustatymą, t. y. nustatyti tėvystę – pripažinti konkretų asmenį A. P. tėvu. Kadangi teismas reikalauja nurodyti konkretų asmenį, kuris yra tikrasis A. P. tėvas, darytina išvada kad teismas, skundžiama nutartimi, paduodant ieškinį, pareikalavo ne tik pareikšti dar vieną reikalavimą, tačiau įpareigojo pateikti ir įrodymus (nurodyti tikrąjį tėvą), kad įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taikydamas ir aiškindamas ieškinio priėmimo institutą yra nurodęs, kad „ <... ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet neįrodyti ieškinio pagrindą. Atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tik tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškūs ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas... >“ (LAT CBS teisėjų kolegijos 2003-02-17 nutartis civilinėje byloje UAB „Ateilegija“ v. V. G. Nr. 3K-3-244/2003). Civilinės bylos iškėlimas teisme yra labai svarbios konstitucinės teisės – teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo aktas. Kiekvienam asmeniui užtikrinama jo teisių ir laisvių teisminė gynyba (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str.). Konstitucija suteikia galimybę kiekvienam asmeniui savo subjektinę teisę ginti esant įstatyme numatytiems pagrindams. Ši konstitucinė nuostata įtvirtinta CPK 5 str. 1 d. – kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymo saugomas interesas. Tokios pat kreipimosi į teismą nuostatos įtvirtintos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 str. Šios tarptautinės normos garantuoja kiekvienam, kurio teisės ir laisvės buvo pažeistos, teisę į teisminę gynybą. Pasvalio rajono apylinkės teismas, atsisakydamas priimti nagrinėti mano ieškinį, pažeidė jo konstitucines teises ir aukščiau parašytas teisės normas, todėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010-04-06 nutartis, turi būti naikinama kaip teisiškai nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas, nutartis naikinama, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nuo ieškinio priėmimo stadijos (CPK 337 str. 3 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Pirmosios instancijos teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis laikyti ieškovo M. P. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atsakovei A. P. nepaduotu ir jį grąžinti M. P. neteisėta ir nepagrįsta.
Teismas, kaip matyti iš nutarties motyvų, atsisakė priimti ieškovo ieškinį (b. l. 10), todėl, kad ieškovas ginčija vaiko, A. P., gim. 2008-10-10, tėvystę, bet tuo pačiu ieškiniu nereiškia reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, todėl, teismo nuomone, ieškinio tik dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėjimas, nesprendžiant tėvystės nustatymo, pažeistų nepilnametės A. P. teises ir teisėtus interesus, įtvirtintus Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje ir kituose teisės aktuose. Pagal CPK 135 str. nuostatas ieškinio dalyką ir pagrindą nurodo tik ieškovas, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, neturi teisės reikalauti iš ieškovo pareikšti dar kitą reikalavimą, tuo labiau atsisakyti priimti ieškinį, jei nebus pareikštas teismo nurodytas papildomas reikalavimas, nes to nenustato procesinės teisės normos, kiti įstatymai. Kai asmuo kreipiasi su pareiškimu, teismas turi patikrinti, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 str., nustatyti, ar pareiškimą paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos. Ieškovo teisę į tėvystės nuginčijimą suteikia CK 3.151 str. Ieškinio priėmimo stadijoje nesprendžiamas ieškinio pagrįstumo klausimas.
Vadovaudamasi tuo, kas pasakyta, kolegija sprendžia, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010-04-06 nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi ieškinį priima pirmosios instancijos teismas (CPK 137 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį ir M. P. ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo priėmimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.