- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-08-30
- Bylos Nr.
- 2-388-287/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00323-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- R. J.
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant ieškovui A. J., jo atstovui advokatui Anatolijui Šichovcovui,
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. J. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir nurodė, jog su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini) ir gyveno G. kaime, Pakruojo rajone, jo tėvų namuose. Gyvenant santuokoje jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto nesugyveno. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus T. J., kuris jau yra pilnametis. Iš pradžių jie gyveno gerai, augino sūnų, rūpinosi šeima, dirbo bendrovėje „N. Ū.“ – jis elektriku, o žmona sarge. Tačiau vėliau žmona pradėjo išgėrinėti, išeidavo iš namų ir po kelias dienas negrįždavo, prasidėjo kompanijos, kiti vyrai, jo neklausydavo. 2005 metų rudenį žmona išvažiavo į Lazdijų rajoną ir nebegrįžo. Jam sakė, kad važiuoja į savo mamos mirimo metines. Po žmonos išvažiavimo pas jį buvo atvažiavęs žmonos brolis ir sakė, kad jo žmona gyvena savo tėvų namuose, tačiau jis žada namus parduoti ir jo žmoną išvaryti. Kiek jam žinoma, kad žmonos brolis taip ir padarė, o kur apsigyveno žmona jis nežino, bet pas jį negrįžo. Jis ir dabar nežino, kur gyvena žmona. Nuo 2005 metų nesidomėjo, kur ji yra, neieškojo jos, nes jam nesvarbu, kur ji yra. Jeigu jis jai nereikalingas, tai kodėl turi jos ieškoti. Paliko jį su sūnumi ir išėjo. Šiuo metu sūnus gyvena kitame rajone, tačiau su juo ryšių nepalaiko, nes neturi telefono. Išvykdama iš namų žmona pasakė, kad jos neieškotų, nes neras, tai jis ir neieškojo, nevažiavo į jos tėviškę Lazdijų rajone. Jis jokių kreditorių neturi, o ar turi žmona nežino. Neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo atsakovei liktų santuokinė pavardė – J.
Atsakovė R. J. į teismo posėdį neatvyko, nepateikė teismui prašymo posėdį atidėti, nepateikė jokio prieštaravimo ieškiniui, o teismo šaukimas apie posėdžio vietą, datą ir laiką jai įteiktas tinkamai asmeniškai (b.l. 15, 17, 22-23, 27-30, 31-32, 38-39), todėl byla išnagrinėta iš esmės, atsakovei nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 1 d., 2 d.).
Liudytoja S. J. (ieškovo brolio žmona) parodė, kad R. J. su vyro broliu gal kokie 5 ar 7 metai nebegyvena, kažkur išvyko ir nebegrįžo namo. Kur jinai gyvena jie nežino. Kodėl jinai paliko šeimą ir išvyko, nežino. Kai gyveno kartu su A. J., mėgo išgerti, išeidavo iš namų ir savaitėmis negrįždavo namo, mėgo palaidą gyvenimą. Jai A. niekada nesakė ar ieškojo žmonos, ar ne.
Liudytojas J. J. (ieškovo brolis) parodė, kad su brolio šeima bendraudavo, žino, jog brolio žmona mėgo išgerti, mėgo kompanijas, draugus, dingdavo iš namų ir po kelias dienas negrįždavo, žino, kad ji išvyko į savo mamos laidotuves ir nebegrįžo į namus. Kodėl ji taip pasielgė, nežino. Nežino, ar brolis ieškojo žmonos.
Iš santuokos liudijimo (b.l. 3) matyti, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini).
Iš K. seniūnijos pažymos (b.l. 4) matyti, kad ieškovo A. J. šeimą sudaro vienas asmuo.
Iš SoDros duomenų teikimo, VĮ Registrų centro pažymų, policijos komisariato informacijos, išrašo apie asmenį (b.l. 7,8,11,12) matyti, kad atsakovės R. J. gyvenamoji vieta yra deklaruota (duomenys neskelbtini), kad ji nėra paieškoma, kad ji niekur nedirba ir neturi nekilnojamojo turto.
Iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo (b.l. 13) matyti, kad ieškovui A. J. byloje yra teikiama 100 procentų antrinė teisinė pagalba ir ją teikti paskirtas advokatas Anatolijus Šichovcovas.
Iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 44) matyti, kad antrinės teisinės pagalbos ieškovui A. J. teikimą sudaro: 400,00 litų advokato užmokestis ir 265,68 litų kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas gali pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo pagal LR CK 3.60 str., jeigu jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kurios numatytos LR CK trečiosios knygos straipsniuose, nustatančiuose sutuoktinių teises ir pareigas. LR CK 3.27 str. 1 d. numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. LR CK 3.60 str. įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų, turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją, užsiėmimą, pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos šeimos teisių ir interesų. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal LR CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, tai yra, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad LR CK 3.60 str. 3 d. nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovas nurodo, kad santuoka iširo dėl to, kad atsakovė 2005 m. rudenį išvažiavo į savo tėviškę ir daugiau pas jį negrįžo. Pažymėtina, jog pagal CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Ieškovas nurodė, kad iš pradžių santuokoje su atsakove gyveno gerai, abu dirbo, rūpinosi sūnumi, tačiau vėliau atsakovė pradėjo girtauti, turėti kitų vyrų, o galiausiai išvyko iš namų, jį palikdama. Tačiau ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie netinkamą atsakovės elgesį santuokoje, apie jos išvykimą ir jos buvimo vietą, o remiasi tik savo paties žodžiais. Be to, ieškovas nurodė, kad jis nesistengė išsiaiškinti, kur yra atsakovė po jos išvykimo, jos neieškojo, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kaip jis stengėsi pakeisti atsakovės netinkamą elgesį santuokoje. Kritiškai vertintini liudytojų parodymai, kadangi liudytojas J. J. yra ieškovo brolis, o liudytoja S. J. yra ieškovo brolio žmona. Be to, liudytojai apibūdindami atsakovės netinkamą elgesį santuokoje, iš esmės rėmėsi ieškovo žodžiais. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad sutuoktiniai daugiau kaip 5 metus visiškai nebendrauja, gyvena atskirai, nepalaiko jokio ryšio, ieškovas net nemėgino nuvykti pas atsakovę ir išsiaiškinti iškilusias problemas. Visos paminėtos aplinkybės leidžia teismui manyti, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, atsiradus nesutarimams, sutuoktiniai privalėjo pasikalbėti ir išsiaiškinti iškilusias problemas, bet nė vienas to nepadarė, t.y. neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, todėl abu sutuoktiniai laikytini pažeidusiais lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės, dėl ko sutriko tarpusavio nuolatinis gyvenimas ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų atkurti santuokinius ryšius. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms ir motyvams, santuoka tarp šalių nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant šalims santuokines pavardes – J. ir J.
Ieškinį tenkinant iš dalies (50 procentų) ir ieškovui esant atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš atsakovės R. J. į valstybės pajamas yra priteistina 68,00 litai žyminio mokesčio, 11,00 litų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93 str., 96 str.). ir 333,00 litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, LR CPK 96 str., 99 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 264, 268, 270, 279, 380, 385 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. P. (J.), gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų neturinčių, nutraukti ir po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – J. ir J.
Priteisti iš atsakovės R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) deklaravusios gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), 79,00 (septyniasdešimt devynis) litus bylinėjimosi išlaidų ir 333,00 (tris šimtus trisdešimt tris) litus antrinės tisinės pagalbos išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660 (bylinėjimosi išlaidoms), įmokos kodas 5630 (antrinės teisinės pagalbos išlaidoms).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.