- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2011-04-07
- Bylos Nr.
- 2A-501-273/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00899-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- UAB „Kradis“
- Atsakovas
- J. G.
- Advokatai
- Audrius Bandzaitis, Audrius Banzaitis, Edvardas Vyzas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Kradis“ atstovui advokatui Audriui Banzaičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. G. atstovo advokato Edvardo Vyzo apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kradis“ ieškinį atsakovui J. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė teismą priteisti jai iš atsakovo, buvusio jos samdomo darbuotojo, 5135,94 Lt atsakovo darbe padarytos materialinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, jog pagal neterminuotą darbo sutartį įmonėje 2005-10-24 - 2009-12-29 laikotarpiu vairuotoju dirbęs atsakovas įmonės administracijos sprendimais buvo siunčiamas į komandiruotes įmonės autovežiu pervežti krovinius – automobilius. Atsakovas pagal bendrąsias CMR konvencijos nuostatas, nusistovėjusią ilgalaikę praktiką tokių krovinių (lengvųjų automobilių) pervežimų autovežiais versle (šių krovinių pakrovimo ant autovežio ir iškrovimo darbus vykdo vežėjas per jo įgaliotą asmenį, - vairuotoją), o taip pat pagal ieškovės įmonės vadovo 2005-10-21 patvirtintuose „Tarptautinio krovinių vežimo vairuotojo pareiginius nuostatuose“ ir darbo sutartyje tiek raštu, tiek ir papildomai žodžiu apibrėžtas atsakovo darbo funkcijas, o taip pat 2005-10-24 individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartimi prisiimtas papildomas pareigas, atsakovas visais trimis ginčo pervežimų atvejais : a) 2008-03-27 – 2008-03-28, Lenkija-Vengrija, CMR važtaraštis Nr. PN31, b) 2009-02-12 – 2009-02-16, Slovėnija – Prancūzija, CMR važtaraštis Nr. KR0000542, ir c) 2009-05-20 – 2009-05-25, Vokietija-Italija, CMR važtaraštis Nr. 61576, privalėjo krovinių (automobilių) pakrovimo aikštelėje rūpestingai priimti vežėjo žinion pagal parengtus dokumentus paruoštą krovinį (automobilius), tame tarpe tinkamai patikrinti ne tik krovinio atitikimą dokumentų duomenims, bet ir jo būklę (kad nebūtų apgadintas). Toliau atsakovas privalėjo pats priimtą parašu CMR važtaraštyje krovinį (automobilius) pasikrauti į įmonės autovežį, saugiai atlikti krovinio pervežimą į paskirties vietą, ten krovinį vėl pats nukrauti ir pasirašytinai CMR važtaraštyje perduoti krovinio gavėjui. Atsakovas visais atvejais atsakė už gabenamo krovinio saugumą, kad šis nebūtų apgadintas ir t.t. Ieškovei nėra žinoma kokiomis konkrečiai aplinkybėmis, tačiau visų trijų aukščiau pažymėtų ginčo pervežimų metu buvo apgadintas krovinys, - pirmu ir antru atvejais po 1 gabentą automobilį, o trečiuoju – trys gabenti automobiliai. Dėl to pagal krovinių siuntėjų pretenzijas, pareikštas pagal CMR konvencijoje numatytas procedūras, ieškovė, kaip vežėjas, atlygino pervežimų procese patirtus krovinių savininkų nuostolius, lygius krovinių (automobilių) apgadinimų pašalinimo faktinėms išlaidoms, duodamas sutikimą išskaičiuoti iš suteiktų vežimo paslaugų kainos atitinkamas sumas, - pirmu atveju – 121,23 EUR, antruoju – 423,70 EUR, ir trečiuoju – 942,54 EUR, viso – 1.487,47 EUR, kas atitinka 5.135,94 Lt. Ieškovė neturi duomenų, jog kroviniai buvo apgadinti ne dėl vairuotojo, atsakovo, kaltės, - šis pasirašytinai CMR važtaraščiuose priimdamas krovinius, veiksmu deklaravo, jog kroviniai tvarkingi, be aiškių išorinių apgadinimų, o atsakovui juos iškrovus, pridavimo metu arba tuojau pat po jo, neperžengiant CMR konvencijos susitarimų ribų, buvo fiksuoti apgadinimai, padarytoji ir atlygintina žala, už kurią ieškovės nuomone yra atsakingas atsakovas. Ieškovės, kaip vežėjo, civilinės atsakomybės draudikui pareigos atlyginti ginčo nuostolius neiškilo, kadangi jų atsiradimas nepripažįstamas draudiminiu įvykiu, mat patirtieji nuostoliai nesiekia minimalios atlygintinų pagal draudimo polisą nuostolių ribos. Dėl galimų papildomų priemonių kroviniams apsaugoti atsakovas į ieškovę nesikreipė, apie tokių būtinumą nepranešė ir jų neprašė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisti iš atsakovo J. G. ieškovei UAB „Kradis“ 5135,94 Lt žalos atlyginimo bei 2564,86 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas sprendė, kad šioje faktinėje situacijoje yra visos DK 246 str. baigtiniu sąrašu apibrėžtos sąlygos atsakovo materialinei atsakomybei atsirasti : ieškovė patyrė 5135,94 Lt nuostolių (išlaidų teisėtoms ir pagrįstoms krovinių siuntėjų pretenzijoms tenkinti), pastarieji atsirado dėl kaltos, kad ir neatsargios, bet ir neteisėtos atsakovo veikos (nepateisinamai aplaidaus elgesio vykdant automobilių, kaip krovinio, pakrovimo ir nukrovimo bei vežimo darbus), tarp konstatuojamo atsakovo aplaidaus neatsargumo ir ieškovės nuostolių yra akivaizdus tiesioginis priežastinis ryšys, žalos atsiradimo metu ginčo šalys buvo susiję darbo santykiais ir šis nuostolių atsiradimas (žalos padarymas) yra susijęs su atsakovo darbine veikla. Teismas konstatavo, jog atsakovui J. G. atsirado įstatymo ir sutarčių (darbo ir materialinės atsakomybės) su ieškove pagrindu prievolė atlyginti ieškovei aptariamą materialinę žalą. Aplinkybė, jog žalos atlyginimo reikalavimo pareiškimo dieną darbo sutartis jau yra nutraukta ir pasibaigę darbo santykiai, nepanaikina buvusio darbuotojo (atsakovo) prievolės atlyginti aptariamą žalą. DK 255 str. taip pat imperatyvaus pobūdžio norma nustatyta, jog privalo atlyginti visą žalą toks ją padaręs darbuotojas, su kuriuo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Pagal 2007-08-31 ir 2008-08-29 vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo polisus CMRL, Nr. 104678 ir PZU, Nr. 1092761 draudiminiais įvykiais buvo pripažįstami tik tokie, kurių metu patirtieji draudėjo nuostoliai viršijo pirmuoju atveju 750 EUR (faktiškai patirta tik 121,23 EUR), antruoju ir trečiuoju – po 1500 EUR (faktiškai patirta tik 423 EUR ir 942,54 EUR).
Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė buvus jo materialinę atsakomybę šalinančių aplinkybių, ar aplinkybių, dėl kurių turėtų būti taikoma netiesioginė materialinė civilinė atsakomybė. Teismas pažymėjo, jog pats atsakovas teisme pripažino, kad apie galimas neįprastas grėsmes krovinių saugumui darbdavio neinformavo, papildomų priemonių joms užkardinti neprašė, nes tam nebuvę objektyvaus būtinumo. Teismas, atsižvelgdamas į šalių pripažintas aplinkybes (faktus), jog atsakovas yra pasirašęs visus 3 CMR važtaraščius apie krovinių be aiškių išorinių defektų priėmimą ginčo pervežimams, kad būtent atsakovas pakrovė ir nukrovė šiuos krovinius bei juos pervežė, - sprendė nustatęs tokią ieškovės tvirtinamą aplinkybę, jog atsakovas savo kaltais, nors ir neatsargiais, veiksmais apgadino jam perduotus ir jo pasirašytinai priimtus pervežimams krovinius, kurių būklės atstatymui į pirmykštę, buvusią iki vežimų, padėtį kompensuoti jų siuntėjams ieškovė patyrė išviso 5135,94 Lt išlaidų, - padarė ieškovui tokio dydžio turtinę žalą, kurios savanoriškai nėra atlyginęs. Teismas sutiko su ieškovo atstovo argumentais, jog darbo sutartyje darbuotojo darbo funkcijos nustatomos tik bendrais bruožais, - jos detalizuojamos, atskleidžiamas jų konkretesnis turinys, kolektyvinėje darbo sutartyje, pareigybiniuose nuostatose, darbo instrukcijose ar net žodiniais darbdavio ir darbuotojo susitarimais, darbdavio instruktažais ir t.t. Teismas pažymėjo, jog pats atsakovas teisme pripažino, jog jau priimant jį į darbą buvo informuotas, kad į jo pareigas įeis ir būsimųjų pervežtinų krovinių (automobilių) pasikrovimas ant įmonės autovežio ir jų nukrovimas pervežimo paskirties vietoje, kad tokia ilgalaikė nusistovėjusi praktika buvo ne tik jo asmeniškai darbo santykiuose, ir ne tik ieškovės įmonėje, tačiau ir visame automobilių, kaip krovinių, tarptautinių pervežimų autovežiais versle, - tokia buvo ilgalaikė ir visuotinai žinoma verslo ir vairuotojų darbo praktika.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovo J. G. atstovas advokatas Edvardas Vyzas prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010-11-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog teismas neteisingai išnagrinėjo bylą, nes neteisingai įvertino įrodymus, taip pat teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas.
Skunde teigiama, jo iš 2005 m. spalio 21 d. tarp atsakovo ir ieškovo sudarytos darbo sutarties Nr. 59, matyti, kad J. G. buvo priimtas dirbti pas atsakovą vairuotoju. Tarptautinio krovinių vežimo vairuotojo pareiginiuose nuostatuose, kurie nustato vairuotojo pareigas, nėra numatyta, kad vairuotojas vykdo krovinio pakrovimą ir iškrovimą. Šių nuostatų kvalifikacinių reikalavimų 2 punktas nustato, kad vairuotojas privalo parengti automobilį kroviniui pervežti, sekti, kad krovinys būtų gerai pakrautas ir pritvirtintas. Visi kiti pereiginių nuostatų keliami reikalavimai susiję išimtinai su vairuotojo darbo funkcijomis. Nors J. G. faktiškai ir vykdė pakrovimo ir iškrovimo darbus, tačiau tai neįėjo į jo darbo funkcijas, o darbdavys (ieškovas) neturėjo teisės reikalauti, kad atsakovas atliktų darbą nesulygtą darbo sutartimi. Dėl papildomo darbo turi būti sutarta ir tai turi būti aptarta darbo sutartyje. Tokiu būdu teismo išvada, kad nuostoliai atsirado dėl darbinių pareigų vykdymo (nepateisinamai aplaidus atsakovo elgesio, vykdant automobilių, kaip krovinių pakrovimo ir nukrovimo bei vežimo darbus), nepagrįsta įrodymais. Sudarant visiškos materialinės atsakomybės sutartį, nėra konkrečiai nustatyta už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima atsakomybę. Darbdavys (ieškovas), visiškos materialinės atsakomybės sutarties 2.2. p. įsipareigojo supažindinti darbuotoją su veikiančiais įstatymais apie materialinę atsakomybę, už padarytą organizacijai žalą o taip pat su vertybių priėmimo, išdavimo, pervežimo ir saugojimo taisyklėmis. Bylos nagrinėjimo teisme metu, nustatyta, kad tokių taisyklių ieškovas net nepriėmęs. Negalima sutikti su teismo išvada, kad J. G., pasirašydamas visus 3 CMR važtaraščius apie krovinių be atskirų išorinių defektų priėmimą, gabendamas transporto priemones jas apgadino. 2008 m. kovo 28 d. važtaraštyje nėra net krovinio gavėjų parašo, todėl neaišku kada krovinys gautas, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie gavėjų pretenzijas dėl konkretaus automobilio, kurios turėjo būti pareikštos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 30 str. nustatyta tvarka, t.y. krovinio gavėjas turi įvertinti krovinio būklę kartu su vežėju.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo UAB „Kradis“ atstovas advokatas Audrius Bandzaitis prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad atsakovas pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Šios sutarties pagrindu atsakovui buvo patikėta materialinės vertybės tarp jų ir pervežami kroviniai. Atsakovas vykdydamas savo pareigas padarė ieškovui žalą. Tai reiškia, kad atsakovas prisiėmė atsakomybę už žalą, padarytą dėl savo kaltės. Ieškinys grindžiamas rašytiniais įrodymais kurie pateikti byloje. Atsakovas nei vieno iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų neginčijo. Atsakovo nuomone jam nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos. Tačiau atsakovo nurodytos aplinkybės neturėjo įtakos prašomai priteisti žalai, kuri atsirado dėl atsakovo kaltės vykdant darbines funkcijas. Šios tvarkos atsakovas neginčijo dirbdamas įmonėje, vadinasi, sutiko su darbdavio nustatyta tvarka, ja naudojosi, pasirašinėjo ant dokumentų, savo parašo neneigia. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie atsakovo pastangas informuoti darbdavį apie jo nuomone esančius įmonės darbo tvarkoje įstatymų pažeidimus ar norminių aktų reikalavimų nesilaikymą. Akivaizdu, kad atsakovas netinkamai atliko savo darbo pareigas, ko pasėkoje padarė žalą darbdaviui. Šalys pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kurioje numatyta darbuotojo atsakomybė už jam patikėtų materialinių vertybių, saugumą, jų apskaitą . Atsakovo teiginiai apeliaciniame skunde, jog „2008 m. kovo 28 d. važtaraštyje nėra net krovinio gavėjų parašo, todėl neaišku kada krovinys gautas, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie gavėjų pretenzijas dėl konkretaus automobilio, kurios turėjo būti pareikštos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 30 str. nustatyta tvarka, t.y. krovinio gavėjas turi įvertinti krovinio būklę kartu su vežėju" yra nepagrįsti, parašai matomi CMR važtaraščio 22 punkte, pretenzijose nurodyti kėbulo numeriai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ((duomenys neskelbtini) str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Atvejus, kai darbuotojai materialiai atsako už visą dėl jų kaltės darbdaviui padarytą žalą, nustato DK 255 straipsnis. Pagal šio straipsnio 3 punkto nuostatą, darbuotojas už visą dėl jo kaltės padarytą žalą atsako tuo atveju, kai su juo yra sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Tai reiškia, kad, siekiant nustatyti, ar yra pagrindas darbuotojo atžvilgiu taikyti visišką materialinę atsakomybę (ar darbuotojas privalo atlyginti visą darbdaviui atsiradusią žalą) pagal šią įstatymo nuostatą, pakanka nustatyti, ar jam turtas buvo perduotas saugoti ar kitais tikslais ir ar jis šio turto neišsaugojo. Nustačius, jog darbuotojui, su kuriuo yra sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, turtas buvo perduotas ir jis šio turto neišsaugojo, jis privalo atlyginti visą dėl turto neišsaugojimo darbdaviui atsiradusią žalą. Taigi, neteisėti veiksmai šiuo atveju yra netinkamas perduoto turto saugojimas, realią žalą sudaro neišsaugoto turto vertė, o priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos - tai, kad dėl tokių neteisėtų darbuotojo veiksmų (netinkamo pareigų atlikimo ar jų neatlikimo) jam perduotas turtas buvo apgadintas. Šiuo atveju nuo atsakomybės dėl atsiradusios žalos atlyginimo darbuotojas gali būti atleidžiamas tik tuomet, jeigu jis įrodys arba kitaip bus nustatyta, kad žala atsirado dėl kitų asmenų kaltės.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas J. G. nuo 2005-10-24 iki 2009-12-29 pagal 2005-10-21 neterminuotą darbo sutartį Nr. 59 dirbo ieškovės įmonėje vairuotoju (b.l. 7). 2005-10-24 tarp atsakovo ir ieškovo buvo sudaryta ir šalių pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (b.l. 8). Sutartyje buvo numatyta darbuotojo atsakomybė už jam patikėtą materialinių vertybių saugumą, jų apskaitą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas turėjo pareigas rūpestingai priimti ginčo krovinius, aptikęs krovinio sužalojimus ar kitus defektus, vietoje pareikšti pretenzijas krovinio siuntėjui ar pirmesniam vežėjui. Byloje nustatyta, kad ginčo pervežimų metu krovinius (transporto priemones) pakrovė į autovežį ir iškrovė būtent atsakovas, kaip autovežio vairuotojas, o visiems be išimties apgadintiesiems automobiliams yra konstatuoti išoriniai kėbulų defektai: įlenkimai, nubrozdinimai, dažų dangų pažeidimai, paprastai būdingi atsirasti būtent pakrovimo ar nukrovimo metu (b.l. 14-15, 25-37, 45-52).
Atsakovas, pasirašydamas visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį, kuria jis prisiėmė visišką materialinę atsakomybę, jeigu neužtikrins jam patikėtų materialinių vertybių saugumo, šia sutartimi įsipareigojo tausoti jam perduotas materialines vertybes tai yra transporto priemones. Atsakovas gabendamas krovinį tai yra transporto priemones privalėjo suprasti, kad jis atsako už šių transporto priemonių išsaugojimą. Byloje nėra nustatyta, kad žala dėl atsakovui perduotų materialinių vertybių (transporto priemonių) apgadinimo buvo padaryta ne dėl atsakovo, o dėl kitų asmenų kaltės. Nustatant atsakovo atsakomybės sąlygas yra svarbu nustatyti, ar atsakovas, kuriam patikėtos materialinės vertybės, buvo pakankamai rūpestingas ir atsargus ir ar ėmėsi visų būtinų ir įmanomų priemonių vertybėms išsaugoti. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovas buvo pasirašęs visus 3 CMR važtaraščius apie krovinių be aiškių išorinių defektų priėmimą ginčo pervežimams, kad būtent atsakovas pakrovė ir nukrovė šiuos krovinius bei juos pervežė ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovas savo kaltais, nors ir neatsargiais, veiksmais apgadino jam perduotus ir jo pasirašytinai priimtus pervežimams krovinius. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad atsakovas vykdydamas savo pareigas padarė žalą ieškovui, kurią privalo atlyginti.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo atsakomybės, pagrįstai atsižvelgė į byloje surinktus įrodymus ir tinkamai taikė Darbo kodekso 246 straipsnio nuostatas, t.y. taikė atsakovo atžvilgiu materialinę atsakomybę konstatavęs visas darbuotojo materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygas.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai taikė ir aiškino tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, dėl ko padarė pagrįstas išvadas, todėl priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo J. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Kradis“ įmonės kodas 285300250, buveinė Bičiūnų k., Vilkaviškio r. sav., 1210 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.