- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-11-06
- Bylos Nr.
- A18.-2802-806/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02508-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. M.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktasis policijos komisariatas
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. M., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta, (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodoma, jog 2020 m. rugpjūčio 15 d., apie 11:56 val., (duomenys neskelbtini), G. M. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų palikti patalpas, kadangi buvo nepageidaujamas, G. M. kelis kartus buvo pareikalauta nedelsiant vykdyti teisėtus policijos pareigūno reikalavimus bei jis buvo įspėtas dėl gresiančios asmenybės, tačiau asmuo vykdyti teisėtus policijos pareigūno reikalavimus atsisakė, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.
Šalies argumentai
G. M. teismo posėdyje paaiškino, kad protokolas jam buvo surašytas dėl nesusipratimo. Policijos pareigūnai nesuprato jo prašymų leisti tinkamai pasiruošti išeiti iš namų – apsirengti, apsiauti. 2020 m. rugpjūčio 10 dieną grįžo iš komandiruotės užsienyje ir tuo momentu buvo saviizoliacijoje (teismui pateikė tai patvirtinančius SAM įspėjamuosius pranešimus). Jo namuose aplamai neturėjo būti pašalinių asmenų. Jis negalėjo iš namų išeiti be kaukės. Dėl neįgalumo kasdien vartoja mažiausiai septynis preparatus nustatytomis valandomis. Negali be medikamentų išvykti iš namų. Tiesiog norėjo tinkamai pasiruošti išeiti iš namų. Pareigūnai to nesuprato ir palaikė tai policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymu. Jis gyvena bute (duomenys neskelbtini). Tai žmonos butas, bet jis jame kartu gyvena. Butą žmona kartu su broliais ir seserimis yra paveldėjusi. Tačiau tai yra jo ir žmonos gyvenamoji vieta. Jis guli savo lovoje, savo pataluose, žiūri savo televizorių. Tai yra daiktai, įgyti jų bendro santuokinio gyvenimo metu. Jis iš viso nesupranta, kaip galėjo būti kažkieno nuspręsta, kad jis privalo išeiti iš savo namų. Pareigūnai pareikalavo nedelsiant palikti patalpas. Jie buvo iškviesti žmonos. Su žmona buvo emocinių nesutarimų dėl saviizoliacijos. Jis prašė, kad namuose nesilankytų svečiai. Iš pačių pareigūnų pusės jokio objektyvaus paaiškinimo, kodėl jis turi palikti savo gyvenamąją vietą, nebuvo. Kiek žino, pareigūnai įvykį filmavo. Jo parodymus, kad tai buvo nesusipratimas ir visiškas situacijos nesupratimas iš pareigūnų pusės, gali patvirtinti pareigūnų kameromis filmuota vaizdo medžiaga. Remdamasis išdėstytu prašo teismo nutraukti bylą.
Rašytiniame paaiškinime nusižengimo tyrimo metu G. M. nurodė, kad su pažeidimu nesutinka. Neketino nevykdyti pareigūnų reikalavimų, pastarieji tiesiog nesuprato, kad jis nori apsirengti, pasiimti dokumentus, kaukę, ir neleido to padaryti (b. l. 2).
Liudytoja apklausta J. M. teismui paaiškino, kad G. M. yra jos sutuoktinis. Jis gyvena kartu tame pačiame bute. Tarp jų kelios dienos iki įvykio vyravo didelė įtampa ir stresas. Jie buvo aptarę, kad ji turi pabūti atskirai, apmąstyti, kas su jų santuoka bus toliau. G. buvo pažadėjęs, kad jis 2020 m. rugpjūčio 15 d. išvažiuos ir ji galės pabūti viena. Buvo sutartas laikas, kad apie 12 val. jis išvažiuos. Maždaug be 15 minučių 12 val., ji pasakė, kad nebegali tverti įtampos, jei jis neišvažiuos, ji iškvies pareigūnus. Ji tą ir padarė. Pareigūnai atvyko, užėjo į namus. Ji buvo nurodžiusi, kad ji nepageidauja, jog jos vyras būtų namuose. Atvykusių pareigūnų paprašė, kad jie paprašytų vyrą išeiti iš namų. Ji jautėsi blogai ir kitos išeities neturėjo. Kartu gyvena 2 metus, tą dieną buvo pirmosios jų vestuvių metinės, butas yra jos tėvų, priklauso jai paveldėjimo teise. Negali pasakyti, ar žinojo apie jos vyro izoliaciją. Tarkim, žinojo. Bet ji tikrai blogai jautėsi. Pareigūnams bendraujant su vyru, ji buvo salone, nes jai tai buvo labai nemaloni situacija. Išvedamas vyras tuo metu buvo su šliurėmis, treninginėmis kelnėmis, marškiniais. Išvedus vyrą pagalvojo, kad diena karšta, vyrui reikia vaistų. Policija buvo dar neišvažiavusi, todėl paėmusi buteliuką ji nubėgo prie pareigūnų automobilio, pabeldė į langą ir padavė vyro vaistus. Kokie tai vaistai, ji netikrino. Vyras buvo be kaukės. Pareigūnai, atrodo, taip pat.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, jog 2020-08-15 11:56 val. buvo gautas moters (J. M.) pranešimas, kad namuose neblaivus vyras, kuris šiuo metu jai grasina, įvykiui buvo suteikta smurto artimoje aplinkoje kategorija, duomenys perduoti Vilniaus miesto 5 PK, išsiųstas patrulių ekipažas V1715 (b. l. 3);
Iš policijos pareigūnų T. M. ir E. S. tarnybinių pranešimų matyti, kad 2020-08-15 jiems patruliuojant kartu su patruliu A. A. apie 12 val. 00 min. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjos neblaivus vyras jai grasina. Atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėja J. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad jos vyras, kaip vėliau paaiškėjo, G. M., gim. (duomenys neskelbtini), jau ilgą laiką vartoja alkoholį ir neblaivus elgiasi agresyviai, jai grasina. Užėjus į kambarį, kuriame gulėjo G. M., jautėsi alkoholio kvapas, matėsi prie lovos padėti keli tušti buteliai degtinės. Bendraujant pastarasis teigė, kad nieko blogo nedarė, negrasino ir nesmurtavo prieš savo žmoną. Paklausus pranešėjos, ar ji turi pretenzijų vyrui dėl grasinimų, ši sakė, kad šiuo metu neturi, paaiškino, kad šiuo metu yra sutrikusi ir jei turės pretenzijų, rytoj kreipsis į policiją su pareiškimu. Taip pat moteris pasakė, kad jos vyras G. M. yra neregistruotas minėtu iškvietimo adresu, tai yra jos namuose, ir moteris nepageidauja jo bei nori, kad G. M. paliktų jos butą. Bendraujant su pranešėja ji sakė, kad jis piktybiškai neklauso jos, atsisako išsikraustyti ir tempia laiką sugalvodamas priežastis likti bute, jame gyventi. Dar kartą paklausus moters, ar ji tikrai atsisako nuo pareiškimo, ji pakartojo, kad pareiškimą pareikš kitą dieną, nes dabar jai labai didelis stresas. Bendraujant su G. M., jam buvo paaiškinta, kad jis yra nepageidaujamas ir turi palikti patalpas. G. M. nesutiko ir toliau sėdėjo ant lovos. G. M. buvo pareikalauta išeiti iš buto ir paaiškinta, jei neišeis, nevykdys teisėtų policijos pareigūno reikalavimų, bus sulaikytas. G. M. visą laiką bandė nukreipti pokalbį kita tema, taip pat reikalavo pareigūnų prisistatyti. Pareigūnas T. M. prisistatė, pasakė savo vardą, pavardę ir pareigas. Paskui vyrui pareigūnai dar kartą prisistatė, parodė tarnybinį pažymėjimą ir tarnybinį ženklelį, taip pat dar kartą pareikalavo jo palikti patalpas ir dar kartą įspėjo, kad policijos pareigūno reikalavimus jis turi vykdyti nedelsdamas, o jei jų nevykdys, bus sulaikytas. Vyriškis toliau nevykdė teisėtų reikalavimų ir toliau sėdėjo ant savo lovos bei bandė toliau nukreipti pokalbio temą. Po to G. M. paskutinį kartą pareikalavo išeiti iš buto laisva valia, nes jeigu to nepadarys, jam uždės spec. priemonę - antrankius ir jis bus sulaikytas už teisėto policijos pareigūno reikalavimų nevykdymą. Po šio reikalavimo asmuo toliau sėdėjo ant lovos ir nevykdė teisėtų reikalavimų, tada T. M. išsitraukęs spec. priemonę antrankius informavo G. M., kad jam bus uždėti antrankiai ir kad jis yra sulaikytas. Uždėjęs asmeniui spec. priemonę antrankius ir išvedęs iš minėto buto pasodino jį į tarnybiniame automobilyje esančią sulaikymui skirtą vietą. Prieš išvykstant pranešėja atnešė vaistus ir sakė, kad jos vyras turi problemų su širdimi. Atvykus į Vilniaus AVPK OVS, vyras pradėjo skųstis skausmais (sakė, kad skauda krūtinę), todėl jam į Vilniaus AVPK OVS buvo iškviesti medikai (GMP 0894), kurie apžiūrėjo vyrą, atliko kardiogramą, pamatavo pulsą, bei nustatė, kad vyriškiui jokių širdies ritmo sutrikimų nėra, tačiau vyras apsimetinėjo, nekalbėjo su medikais. Medikai nusprendė vyrą nuvežti į RVUL toksikologijos skyrių. Visas įvykis filmuotas BODY CAM Nr. 1720. Faktinis sulaikymo laikas 12 val. 25 min. Panaudota spec. priemonė antrankiai (b.l. 4-5).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos ANK 506 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo, reglamentuojančio Lietuvos policijos veikos teisinius pagrindus, veiklos principus, uždavinius, funkcijas, policijos pareigūnų įgaliojimus, teises ir pareigas, prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas, 21 straipsnis numato, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Asmens veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti, kad policijos ar kitų šioje teisės normoje nurodytų pareigūnų nurodymas ar reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tik tokio reikalavimo nevykdymas yra laikomas užtraukiančiu administracinę atsakomybę asmeniui. Reikalavimo teisėtumas yra privalomas ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas.
Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pagrįstai suabejojo pareigūnų reikalavimu nedelsiant palikti butą. Tiek iš G. M., tiek iš J. M. parodymų matyti, kad jie yra šeima, metus laiko susituokę, dvejus metus gyvenantys kartu ir vedantys bendrą ūkį. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra abiejų sutuoktinių gyvenamoji vieta, nepaisant to, kad yra paveldėtas iš sutuoktinės tėvų ir pagal sutuoktinių teiktus paaiškinimus teismui, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso J. M.. J. M. policijos pareigūnų kvietimą ir prašymą, kad šie pareikalautų palikti patalpas, grindė ankstesniu sutuoktinių susitarimu, jog įvykio dieną, 12 val. sutuoktinis buvo pažadėjęs išvykti kitur, palikdamas ją vieną pabūti bute, tačiau susitarimo nevykdė. G. M. aiškino, kad įvykio dieną buvo privalomoje saviizoliacijoje, dėl sveikatos būklės net negalėjo skubiai vykdyti pareigūnų reikalavimų, tam būtų buvęs reikalingas ilgas pasiruošimo procesas, be to, jam buvo nesuprantamas tokio reikalavimo pagrindas. Pažymėtina, jog J. M. kviesdama policiją buvo nurodžiusi, kad neblaivus vyras elgiasi agresyviai ir jai grasina. Tokių aplinkybių ji nenurodė teismo posėdyje teigdama, jog policijos iškvietimo pagrindas buvo tik nevykdomas susitarimas. Policijos pareigūnams įvykio vietoje ji taip pat nurodė, kad šiuo metu vyrui pretenzijų dėl grasinimų neturi, teigė, kad tiesiog pageidaujanti, jog vyras paliktų butą, kuriame nėra registruotas. Remdamiesi tik šia informacija pareigūnai pareikalavo palikti butą, tačiau tokio reikalavimo pagrįstumas yra abejotinas, atsižvelgiant, jog butas yra abiejų sutuoktinių gyvenamoji vieta ir ta aplinkybė, jog vyras nėra jame registruotas ar buvo nevykdomas kažkoks sutuoktinių susitarimas kurį laiką pagyventi atskirai, neturi esminės reikšmės vertinimui, ar jis bute gali būti teisėtai.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos policijos įstatyme yra numatyta, kad policijos uždaviniai yra asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas (5 str. 1 d. 2 p.), nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija (5 str. 1 d. 4 p.), nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas (5 str. 1 d. 5 p.). Taip pat šis įstatymas numato, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas turi teisę: įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti (22 str. 1 d. 2 p.); laikinai apriboti asmenų <...> patekimą į tam tikrą teritoriją ar patalpą, <...> kai kyla pavojus gamtai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui (22 str. 1 d. 6 p.). Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, policijos pareigūnas turi teisę tikrinti kviesti asmenis į policijos tarnybines patalpas, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka.
Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis, policijos pareigūnai vykdydami padaryto teisės pažeidimo tyrimą arba atlikdami galimo teisės pažeidimo prevenciją gali pareikalauti palikti patalpas net jose teisėtai esančio asmens, jei mano, kad jo buvimas kelia grėsmę kitų asmenų asmens saugumui, sveikatai, turtui, viešajai tvarkai, pristatyti minėtą asmenį į policijos įstaigą. Tačiau vien faktas, kad tam tikri veiksmai yra numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte, šių veiksmų teisėtumo nepreziumuoja, jei nėra šiuose įstatymuose numatytų sąlygų tiems veiksmams atlikti.
Iš policijos pareigūnų tarnybinio pranešimų turinio matyti, kad jų reikalavimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui palikti butą nebuvo siejamas su asmens pristatymu į policijos įstaigą galimam teisės pažeidimui išaiškinti. Tokiu atveju pareigūnų reikalavimas eiti su jais būtų buvę neabejotinai teisėtas ir pagrįstas. Abejotina, ar to reikėjo ir būsimam/ galimam teisės pažeidimui užkardyti. Moteris aiškiai nurodė, jog pretenzijų dėl grasinimų šiuo metu neturi ir pareiškimo nerašys. Iš pareigūnų tarnybinių pranešimų turinio negalima daryti išvados, kad moteris jautė grėsmę iš sutuoktinio pusės, jo bijojo ir būtų prašiusi išvesti vyrą iš buto dėl savo ar savo šeimos narių asmeninio saugumo ar jo išblaivinimui. Reikalavimas palikti butą nebuvo siejamas su poreikiu pristatyti G. M. į policijos ar kitokią įstaigą (pvz. nakvynės namus), tik su jo žmonos pozicija, kad vyras šiuo metu namuose nepageidaujamas.
Vėlesniame bendravimo etape įvykęs G. M. sulaikymas ir pristatymas į policijos įstaigą atliktas jau po to, kai jo neveikimas buvo įvertintas kaip policijos pareigūnų reikalavimų „palikti butą, kuriame jis yra nepageidaujamas“ nevykdymas, užtraukiantis jam administracinę atsakomybę. G. M. buvo pristatytas į komisariatą administracinės teisenos pradėjimui. Teismo vertinimu, policijos pareigūnai nepakankamai gilinosi į situaciją ir jų reikalavimas palikti butą nebuvo pagrįstas tiek, kad būtų vertinamas kaip teisėtas ir nedelsiant vykdytinas. Iš G. M. tiesiog buvo pareikalauta palikti butą nesidomint, ar jis dėl savo sveikatos būklės, kitų aplinkybių yra pajėgus ir faktiškai gali tai padaryti, ar turi, kur apsistoti.
Atsižvelgtina ir į tai, jog G. M. neturėjo tiesioginės tyčios nevykdyti pareigūnų reikalavimų net ir abejodamas jų teisėtumu, tačiau dėl savo sveikatos problemų (turi širdies problemų, jam yra įdėtas širdies stimuliatorius, jis nuolat yra priklausomas nuo vaistų), nebuvo pajėgus susiruošti taip greitai, kaip pageidavo pareigūnai, kas klaidingai pareigūnų buvo įvertinta kaip tyčinis reikalavimų nevykdymas.
Remdamasis išdėstytu teismas konstatuoja, jog G. M. neveikimas negali būti vertinamas kaip teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas, užtraukiantis administracinę atsakomybę pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.
Administracinė teisena G. M. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį G. M. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.