- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- e2A-464-392/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00958-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- L. K.
- Ieškovas
- I. B.
- Trečiasis asmuo
- A. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. patikslintą ieškinį atsakovei L. K., tretiesiems asmenims A. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl kelio servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudai (viešpataujantys daiktai), atlygintiną kelio servitutą atsakovei L. K. nuosavybės teise priklausančiame 12 000 kv. m ploto, žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku, pagal UAB „Solarcamp“ matininko A. K. 2020 m. kovo 27 d. parengtą žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) „Servitutų nustatymo planą M 1: 2000“, kuriame kelio servitutas pažymėtas skaičiais 9,3,4,5,10 ir simboliu S; 2) nustatyti žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudai (viešpataujantis daiktas), atlygintiną kitą servitutą, atsakovei L. K. nuosavybės teise priklausančiame 12 000 kv. m ploto, žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę tiesti bei eksploatuoti elektros tinklus, pagal UAB „Solarcamp“ matininko V. K. 2020 m. liepos 7 d. parengtą žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) „Servitutų nustatymo planą M 1: 2000“, kuriame kitas (elektros tinklams tiesti ir eksploatuoti) servitutas pažymėtas skaičiais 9,3,4,5,10 ir simboliu S; 3) priteisti iš ieškovės I. B. atsakovės L. K. naudai vienkartinę 152 Eur dydžio kompensaciją už kelio servituto ir servituto, elektros tinkams tiesti ir eksploatuoti, nustatymą; 4) priteisti iš atsakovės L. K. ieškovės I. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei I. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas Nr. 403), taip pat žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis, (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas Nr. 633). Ieškovė Žemės sklypą Nr. 633 įsigijo 2010 m. liepos 21 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. JK-2548 pagrindu, vėliau, 2014 m. gegužės 19 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. JK-1761 pagrindu įsigijo ir greta Žemės sklypo Nr. 633 esantį Žemės sklypą Nr. 403. Ieškovei įsigyjant Žemės sklypą Nr. 633, nebuvo žinoma, kad Žemės sklypas Nr. 633 neturi privažiavimo kelio, reikalingo patekti į Žemės sklypą Nr. 633. Žemės sklypas Nr. 633 buvo parduodamas kartu su jame jau parengtu kaimo turizmo sodybos projektu, todėl nekėlė ieškovei abejonių, kad Žemės sklypas Nr. 633 galėtų neturėti privažiavimo kelio. Ieškovės vėliau įsigyto Žemės sklypo Nr. 403 plane, rytinėje sklypo pusėje buvo/yra pažymėtas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) skirtas patekti į Žemės sklypą Nr. 633 (viešpataujantis daiktas). Šis kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis), Žemės sklypui Nr. 403 yra įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, tačiau minėtas kelio servitutas eina tik per Žemės sklypą Nr. 403. Žemės sklypo Nr. 403 plane taip pat yra pavaizduotas projektuojamas kelias, kuris eina nuo Žemės sklypo Nr. 403 rytinės pusės, per atsakovei L. K. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas Nr. 407). Tai leido pagrįstai manyti, kad privažiavimas prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo Nr. 403, yra numatytas per atsakovei nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą Nr. 407. Ieškovei nutarus Žemės sklype Nr. 403 parengti kaimo turizmo sodybos projektą, paaiškėjo, kad nors Žemės sklypo Nr. 403 plane ir yra pavaizduotas 4 m pločio projektuojamas kelias, tačiau besiribojančiam Žemės sklypui Nr. 407, per kurį turėtų tęstis šis projektuojamas kelias, Nekilnojamojo turto registre kelio servitutas nėra įregistruotas, o valstybinės žemės tarpo privažiavimui, taipogi nėra palikta. Ieškovė 2019 m. birželio 19 d. su prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrių, prašydama nurodyti (nustatyti) privažiavimo kelio į ieškovei priklausančius sklypus - Žemės sklypą Nr. 403 ir Žemės sklypą Nr. 633, vietą ir ribas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius 2019 m. liepos 17 d. raštu Nr. 46SD-2538-(14.46.104.) informavo ieškovę, kad tarp žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) tik iki žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas bendro naudojimo kelias ir nėra galimybės privažiuoti servitutiniais ar bendro naudojimo keliais iki žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), per žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ar gretimus žemės sklypus, todėl ieškovė turėtų kreiptis į privataus žemės sklypo savininką dėl kelio servituto nustatymo sandorio būdu, t. y. žemės sklypų savininkų susitarimu, o nepavykus susitarti, kreiptis į teismą dėl kelio servituto nustatymo teismo sprendimu. Ieškovė taikiu būdu nesutarė su atsakove dėl kelio servituto nustatymo. Ieškovei priklausančio Žemės sklypo Nr. 403 plane, rytinėje sklypo pusėje buvo/yra pažymėtas kelio servitutas S2 (tarnaujantis daiktas) skirtas patekti į Žemės sklypą Nr. 633 (viešpataujantis daiktas). Tačiau minėtas kelio servitutas eina tik per Žemės sklypą Nr. 403, ir baigiasi ties Žemės sklypo Nr. 407 vakarinės ir pietinės dalies kampu. Žemės sklypo Nr. 403 plane taip pat yra pavaizduotas projektuojamas kelias, kuris eina nuo Žemės sklypo Nr. 403 rytinės pusės, per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą Nr. 407. Būtent šioje Žemės sklypo Nr. 407 dalyje (kurioje pavaizduotas projektuojamas kelias) ieškovė ir siūlo nustatyti kelio servitutą. Pažymėjo, kad atsakovei priklausančio Žemės sklypo Nr. 407 plane, toje pačioje vietoje, kurioje pagal Žemės sklypo Nr. 403 planą yra pažymėtas projektuojamas kelias (pietinėje sklypo dalyje) ir kurioje ieškovė siūlo nustatyti kelio servitutą, yra pažymėtas 5 m pločio kelio servitutas, einantis išilgai Žemės sklypo Nr. 407 iki suprojektuoto kelio, kuris eina tik iki Žemės sklypo Nr. 407 ribos. Tačiau šis Žemės sklypo Nr. 407 plane pažymėtas, 5 m pločio ir 727 kv. m ploto kelio servitutas, Žemės sklypo Nr. 407 plane buvo pažymėtas kaip išbrauktas, taip pat nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nors 2000 m. reformos projekte privažiavimo kelias iki Žemės sklypo Nr. 403 nebuvo pažymėtas, tačiau vėlesniuose dokumentuose, t. y. 2002 m. liepos 16 d. Žemės sklypo Nr. 403 ribų paženklinimo-parodymo akte, 2002 m. liepos 16 d. lauko matavimų plane (abrise) bei žemės sklypo plane parengtame, atlikus preliminarius matavimus, buvo nurodyta, kad iki Žemės sklypo Nr. 403 yra privažiuojama 5 m pločio keliu, einančiu per Atsakovės Žemės sklypą Nr. 407. Žemės sklypo Nr. 633 lauko matavimų plane (abrise), parengtame atliekant preliminarius matavimus, nurodoma, kad į šį žemės sklypą privažiuoti rytinėje Žemės sklypo Nr. 403 dalyje ir pietinėje Žemės sklypo Nr. 407 dalyje suprojektuotas 5 m pločio kelias. Kaip nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 27 d. atsakyme Nr. 1SS-2498-(5.59 E), Žemės sklypo Nr. 407 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas (atsakovė) su minėto servituto nustatymu nėra sutikęs ir nėra pasirašęs 2000 m. projekto patikslinime. Taigi servitutai žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra įregistruoti. Ieškovės siūlomas kelio servitutas pagal teismui teikiamą Servituto planą, atitinka Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 2.3-3840-1791 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3238-79 patvirtinto Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalinio pakeitimo“ patvirtintą rytinėje Žemės sklypo Nr. 403 dalyje ir pietine Žemės sklypo Nr. 407 dalyje suprojektuotą kelio servitutą privažiuoti iki Žemės sklypo Nr. 633. Ieškovės užsakymu, Žemės sklype Nr. 403, UAB „Žemės plėtra“ yra parengusi „Kaimo plėtros žemėtvarkos projektą (ūkininko sodybos vietai ir žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti)“ (toliau - Projektas). Projekto uždaviniai: suplanuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo teritoriją, nustatant ūkininko sodybos ribas ir ūkininko sodybos statinių statybos zoną (žemės sklypo dalis (dalys), kurioje (kuriose) galima numatoma statyba), suplanuoti žemės ūkio veiklai vykdyti reikalingų kitos paskirties pastatų ir inžinerinių statinių statybos zoną. Teritorijų planavimo komisija nutarė nederinti Projekto, tuo pagrindu, kad kaimyniniame žemės sklype nėra nustatyto kelio servituto. Teritorijų planavimo komisija nederins ieškovės parengto Projekto, kol Žemės sklypas Nr. 403 neturės teisėto privažiavimo kelio (kelio servituto).Taipogi, nutiesti elektros tinklus valstybinėje žemėje nėra galimybės, kadangi Žemės sklypas Nr. 403 yra apsuptas privačių sklypų bei ribojasi su ežeru. Nustačius kelio servitutą ir tokiu būdu ieškovei įgijus teisę, teisėtu būdu, t. y. servitutiniu keliu, patekti (prieiti ir privažiuoti) į Žemės sklypą Nr. 403, įgyvendinant šį projektą bus reikalinga nutiesti elektros linijas iki ieškovei priklausančio Žemės sklypo Nr. 403 tam, kad būtų galima pajungti elektrą projektuojamame pastate ir/ar kituose statiniuose. Ieškovė prašo nustatyti atlygintinus servitutus, išmokant atsakovei vienkartinę kompensaciją. Atsakovei nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo Nr. 407 plotas yra 12 000 kv. m, vidutinė žemės sklypo rinkos vertė yra 3 128 Eur. Taigi vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro Nr. 79/24175 duomenimis, vidutinė žemės sklypo 1 kv. m rinkos vertė yra - 0,2607 Eur, o prašomų nustatyti kelio servituto ir servituto elektros tinklams tiesti bei eksploatuoti plotas pagal kelio servituto planą ir servituto elektros tinklams tiesti bei eksploatuoti planą, yra 580 kv. m. Atitinkamai ieškovė sutinka sumokėti atsakovei vienkartinę 152 Eur dydžio kompensaciją už kelio servituto nustatymą Žemės sklype Nr. 407.
Atsiliepimas
2. Atsakovė prašė patikslintą ieškinį atmesti. Neginčija, kad į ieškovės Žemės sklypus nėra nustatytas pravažiavimas (kelias ar kelio servitutas), tačiau kategoriškai nesutinka, jog toks kuo mažiau finansinių nepatogumų ieškovei sukeliantis servitutas būtų nustatytas būtent jos Žemės sklype Nr. 407, nes: 1) į ieškovės žemės sklypus galima patekti ir per kitų savininkų žemės sklypus. Ieškovė nepateikia įrodymų, kad ji išbandė visas kitas galimybes, ar kad vienintelis įmanomas patekimas į jos sklypus yra galimas tik per atsakovės Žemės sklypą Nr. 407; 2) atsakovės Žemės sklype Nr. 407 niekada nebuvo jokio pravažiavimo ar priėjimo prie ežero, o tuo pačiu ir prie ieškovės sklypų, nes iš seno aplinkiniai gyventojai priėjimui/privažiavimui prie ežero naudojosi gretimu sklypu, kuris vėliau buvo suformuotas ir privatizuotas M. N., galimai palaikiusio draugiškus santykius su tuomečiais NŽT vadovais; 3) atsakovės Žemės sklypas Nr. 407 yra problematiškas, kadangi yra nemelioruotas ir jo didžioji žemės grunto dalis panaši į pelkę, pavasarį ir rudenį ją užsemia vanduo, o vienintelė sausa ir mechaniniam poveikiui atspari žemė, tinkanti statyti pastatams, eina būtent palei tą kraštinę link sklypo vidaus, kurią savo servitutiniam keliui yra numačiusi ieškovė, todėl šios geriausios sklypo dalies praradimas atsakovei reikštų itin didelį nuostolį, nors būtų labai naudingas ieškovei; 4) prašomas nustatyti kelio servitutas sudarkys atsakovės sklypo kraštovaizdį, kuris taip pat yra reikšmingas sklypo vertės kriterijus, nes suplanuotas kelias užima didelį plotą, be to eina palei visą sklypo pietinę kraštinę, į kurią įprastai orientuojasi visi statytojai (atsakovė planuoja keisti sklypo paskirtį į namų valdos arba daryti ūkininko ūkio projektą); 5) be to būtent į pietų ir vakarų pusę atsiveria gražiausias ežero vaizdas. Ieškovės neaiškios dangos, nežinia ar aptvertas (jei aptvertas, tai kaip?), ar neaptvertas suplanuotas kelias, kuris bus naudojamas komercijai (dviejų sklypų kaimo turizmui), labai tikėtina, bus apkrautas ir intensyvus, juo važiuos ir sunkiasvorės mašinos (šiukšlinės, nuotekų surinkimo ir pan.), lankytojų automobiliai kels taršą ir triukšmą, o tai taip pat reiškia, kad atsakovės sklypas nuvertės, o ieškovės, atitinkamai, vertė padidės ženkliai. Neįtikina ieškovės nurodyta aplinkybė, jog ji 2010 m. liepos 21 d. pirkdama Žemės sklypą Nr. 633, manė, kad patekimui į jį nustatytas kelio servitutas, nes taip buvo pažymėta ir kartu nusipirktame kaimo turizmo sodybos projekte, nes: pirma, nepateikia projekto, antra, NT registro išraše, šio žemės sklypo plane tokie duomenys nebuvo fiksuoti. Ieškovė ir NŽT net nesivargino svarstyti kitų variantų patekimui į ieškovės sklypus. NŽT 2020 m. vasario 24 d. suorganizavo jų susitikimą, kurio metu stengėsi įtikinti atsakovę, jog reikėtų sutikti nustatyti ,,patogią (nekomplikuotą) kelio servituto vietą privažiavimui prie ieškovės žemės sklypo“. Susitikimo protokolas patvirtina, jog atsakovė teigė, kad kelias iki ežero, iki sklypų privatizacijos, buvo nustatytas kitoje vietoje, tačiau ši aplinkybė liko neįvertinta ir ignoruota. Iki sklypų privatizavimo, nusistovėjęs pravažiavimas iki ežero, o kartu ir iki dabartinių ieškovės sklypų, ėjo per žemės sklypą, kurį privatizavo M. N.. 1995-1999 m. ortofoto nuotraukoje šis kelias matyti aiškiai, tačiau jau 2005-2006 m. ortofoto nuotrauka rodo, jog jis buvo užartas ir tuo būdu panaikintas bei paslėptas. Nors atsakovė ne kartą NŽT nurodė ir prašė atstatyti buvusį kelią patekimui į ieškovės sklypus, NŽT šį prašymą ignoravo, nors buvusio kelio vieta yra šiaurinėje pusėje, sausa, gruntas tvirtas, sklypas švelniai leidžiasi žemyn link ežero, o kelias netgi yra šiek tiek trumpesnis, lyginant su atsakovės sklypo pietine kraštine. Vienintelis nuo anksčiau išvažinėtas kelias yra kelias buvęs žemės sklype Nr. 42-1-1, kurio unikalus numeris buvo (duomenys neskelbtini) ir priklausiusiame M. N.. Šiuo metu, atsakovės žiniomis, sklypas yra sudalintas ir priklauso jo vaikams (žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. N.; žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - V. N.), kurie tai pat nėra geranoriški ir draudžia eiti prie ežero. Todėl būtina atstatyti buvusio kelio vietą, dydį ir ribas, bei konstatuoti, jog būtent šiuo keliu ir turi būti nustatytas servitutas patekimui ne tik į ieškovės Žemės sklypus, bet ir viešas patekimas neapibrėžtam asmenų ratui prie ežero. Atsakovei sutvarkius savo žemės sklypą, jį išvalius, išrovus krūmus, nupjovus žolę, pasodinus želdinius, medžius ir pan., pasitvirtino, jog pietinė Žemės sklypo Nr. 407 dalis yra vertingiausia šio sklypo vieta tiek žemės grunto, tiek kraštovaizdžio prasme. Todėl kelio servituto teisių suteikimas ieškovei prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko (atsakovės) teisių suvaržymą ieškovės, kuri niekada per dešimt metų neturėjo naudojimosi keliu poreikio, naudai. Iš Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio matyti, jog į ieškovės žemės sklypus galima patekti net per kelias vietas: 1) per sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis sklypas priklauso A. N. ir yra daug tinkamesnis kelio servitutui, nei jos. Būtent per šį sklypą ėjo ankstesnis kelias, kurį NŽT pavadino ,,anksčiau išvažinėtu” ir kuris po 2000 m. buvo užartas, todėl servituto nustatymas toje vietoje, kur jis ir buvo, kol nebuvo savininko tyčia panaikintas, šio savininko teisių nepažeis daugiau, nei kad jis jų turėjo įsigydamas šį sklypą. Be to, servitutinis kelias būtų kiek trumpesnis, lyginant su atsakovės sklypo pietine kraštine, būtų šiaurinėje pusėje, kas nesudarkytų jo kraštovaizdžio. Šis sklypas yra sausas, neturi jokių želdinių, medžių, todėl daug paprasčiau įrengti kelią. Be to, iki šio sklypo taip pat prieina bendras kelias nuo T. Kosciuškos gatvės; 2) per sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir, kuris, atsakovės žiniomis, priklauso buvusio savininko M. N. kitam sūnui V. N., nuo bendro kelio palei šiaurinę pusę ir pagal sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pakrantę iki ieškovės Žemės sklypo Nr. 630; 3) tiesia linija per atsakovės ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinę pusę, palei griovį iki pat ieškovės Žemės sklypo Nr. 403; 4) ieškovė galėtų nusipirkti šiuo metu parduodamą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jį, kaip jai patogiau, naudoti servitutiniam keliui, ir jai reikėtų gauti tik šio sklypo, arba atsakovės, arba žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutikimą naudoti jų sklypo nedidelę kraštinę palei griovį iki ieškovės sklypo Nr. 403; 5) ieškovė gali tartis ir su žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininku, kad iki savo Žemės sklypo Nr. 403 galėtų privažiuoti palei šio sklypo pietinę ir rytinę kraštinę. Atsakovė, įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus - Kito servituto planą, Protokolą, 2020 m. balandžio 21 d. ESO raštą, nesutinka su ieškovės prašomu nustatyti Kitu servitutu, kadangi ieškovė nepagrindė jo būtinumo jos Žemės sklype Nr. 407 jį nustatyti bei neįrodė, jog ESO jam pritarė. Ieškovės siūloma kompensacija yra ne siekis proporcingai suderinti interesus ir teisingai atlyginti, bet siekis, kaip minėta, nustatyti servitutus kaip naudingiau ir paprasčiau jai pačiai, nors faktas, kad ji nesiekė naudotis atsakovės sklypo dalimi dešimt metų leidžia abejoti netgi tokio poreikio būtinumui.
3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriuje (toliau - Trakų skyrius) esančių archyvinių dokumentų nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuotas Ž. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3238-79 (toliau – 2000 m. reformos projektas), o žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Ž. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-8824-79 (toliau - 2004 m., reformos projektas). 2000 m. reformos projekte nėra pažymėtas privažiavimo reformos projektas. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo-parodymo akte, surašytame 2002 m. liepos 16 d. atliekant šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (toliau - Preliminarūs matavimai), privatizuojant žemės sklypą, nurodyta, kad į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privažiuojama projektuojamu keliu, kuris „nuo anksčiau“ išvažinėtas. Pagal žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) lauko matavimų plane (abrise), surašytame 2002 m. liepos 16 d. atliekant preliminarius matavimus, ir šio žemės sklypo plane, parengtame atlikus preliminarius matavimus, nurodytą informaciją, iki žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privažiuojama 5 m pločio keliu per L. K. asmeninio ūkio žemę (šiuo metu žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuotas 2000 m. reformos projekte, kaip ir žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, lauko matavimų plane (abrise), ribų paženklinimo - parodymo akte nėra nurodyta, kad šiame žemės sklype projektuojamas kelias ar kelio servitutas. Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizuotas be kelio naudmenų. Žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2008 m. spalio 14 d. buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau - Kadastriniai matavimai). Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, parengtame atlikus kadastrinius matavimus, pietinėje žemės sklypo dalyje buvo nurodytas 0,0727 ha ploto kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), vėliau minėtas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) plano rengėjos V. D. buvo išbrauktas, manytina, kad minėtas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) buvo išbrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Kadastro nuostatai), nuostatomis, kuriomis remiantis atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus nauji žemės servitutai nėra nustatinėjami. Nauji servitutai žemės sklypų planuose gali būti pažymėti tik kaip projektiniai-siūlomi. Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuotas 2004 m. reformos projekte. 2004 m. reformos projekte, kuriame nurodyta, kad į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privažiuojama 5 m. pločio keliu rytinėje žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje ir toliau šis kelias tęsiasi pietine žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) lauko matavimų plane (abrise), parengtame atliekant preliminarius matavimus, nurodoma, kad į žemės sklypą privažiuoti rytinėje žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje ir pietinėje žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje suprojektuotas 5 m pločio kelias. 2004 m. reformos projekte ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) lauko matavimų plane (abrise) nurodyta skirtinga kelio į šį žemės sklypą vieta. Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 2.3-3840-1791 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3238-79 patvirtinto Ž. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalinio pakeitimo“ buvo patvirtinti 2000 m. reformos projekto patikslinimai, kuriais rytinėje žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje ir pietine žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje suprojektuotas kelio servitutas privažiuoti iki žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas su minėto servituto nustatymu nėra sutikęs ir nėra pasirašęs 2000 m. projekto patikslinime. Servitutai žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra įregistruoti. Trakų skyrius 2019 m. liepos 17 d. raštu Nr. 46SD-2538-(14.46.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo ieškovę, kad „<...Įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes nustatyta, kad nėra galimybės privažiuoti servitutiniais ar bendro naudojimo keliais iki žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), per žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ar gretimus žemės sklypus...>“. Ieškovė nesutikdama su Trakų skyriaus 2019 m. liepos 17 d. raštu Nr. 46SD-2538-(14.46.104.) 2019 m. lapkričio 13 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą. Nacionalinė žemės tarnyba 2019 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. lSS-2498-(5.59 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ieškovę informavo, kad „<...privačiam žemės sklypui (kadastro (duomenys neskelbtini)), kaip tarnaujančiam daiktui, bei jai nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip viešpataujantiems daiktams, kelio servitutas per žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) galėtų būti nustatyti CK reglamentuota tvarka sudarant sandorį tarp jos ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininko. Trakų skyriuje 2020 m. vasario 24 d. buvo suorganizuotas žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų susirinkimas, kurio metu išsamiai išaiškintos servitutų nustatymo galimybes ir pasiūlyta tarpusavio susitarimu (sandoriu) nusistatyti servitutą atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) privažiavimui į ieškovės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Susirinkimo metu buvo užpildytas protokolas Nr. 46PRT-3- (14.46.6.), kuriame nurodyta, kad „<...žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkei L. K. nesutikus tarpusavio susitarimu (sandoriu - notariškai patvirtinta sutartimi) nusistatyti servitutą žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) privažiavimui į žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkei I. B. siūloma teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl kelio servitutų nustatymo teismo sprendimu...>“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudai (viešpataujantys daiktai), atlygintiną kelio servitutą atsakovei L. K. nuosavybės teise priklausančiame 12 000 kv. m ploto, žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku, pagal UAB „Solarcamp“ matininko A. K. 2020 m. kovo 27 d. parengtą žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) „Servitutų nustatymo planą M 1: 2000“, kuriame kelio servitutas pažymėtas skaičiais 9,3,4,5,10 ir simboliu S. Nustatė žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudai (viešpataujantis daiktas), atlygintiną kitą servitutą, atsakovei L. K. nuosavybės teise priklausančiame 12 000 kv. m ploto, žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę tiesti bei eksploatuoti elektros tinklus, pagal UAB „Solarcamp“ matininko V. K. 2020 m. liepos 7 d. parengtą žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) „Servitutų nustatymo planą M 1: 2000“, kuriame kitas (elektros tinklams tiesti ir eksploatuoti) servitutas pažymėtas skaičiais 9,3,4,5,10 ir simboliu S. Priteisė iš ieškovės I. B. atsakovės L. K. naudai vienkartinę 700 Eur dydžio kompensaciją už kelio servituto ir servituto, elektros tinkams tiesti ir eksploatuoti, nustatymą. Priteisė iš atsakovės L. K. 2 613,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei I. B..
5. Teismas nustatė, kad ieškovei I. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas Nr. 403), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis, (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas Nr. 633). Šie žemės sklypai yra greta vienas kito. Atsakovei L. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas Nr. 407). Nacionalinė žemės tarnyba 2019 m. liepos 17 d. raštu Nr. 46SD-2538-(14.46.104.) ieškovę informavo, jog nėra galimybės privažiuoti servitutiniais ar bendro naudojimo keliais iki jos žemės sklypų per atsakovei priklausantį Žemės sklypą Nr. 407 ar gretimus žemės sklypus. Šią aplinkybę pripažino ir atsakovė.
6. Registrų centro duomenis (kadastro žemėlapio) viešai prieinamus interneto svetainėje regia.lt, ieškovės Žemės sklypas Nr. 403 su atsakovės Žemės sklypu Nr. 407, ribojasi rytine savo riba. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, jog ieškovės Žemės sklypo Nr. 403 rytinėje pusėje nustatytas kelio servitutas, skirtas patekti į Žemės sklypą Nr. 633. Žemės sklype Nr. 407 (kaip tarnaujančiam daiktui) servitutinių kelių nėra nustatyta. Teismas nustatė, jog nuo (duomenys neskelbtini)gatvės suprojektuotas bendras kelias eina iki atsakovei priklausančio Žemės sklypo Nr. 407. Ieškovės prašomas nustatyti servitutinis kelias tęstųsi nuo bendro kelio per atsakovės Žemės sklypo Nr. 407 pietinę dalį iki ieškovės Žemės sklypo Nr. 403.
7. Ieškovė į savo žemės sklypus patekti per valstybinę žemę ar nustatytą bendro naudojimo kelią galimybės neturi. Dėl to ginčo byloje nėra. Bet kuriuo atveju, ieškovė, patekti į savo valdą gali tik servitutiniu keliu, kuris turėtų būti įrengtas trečiųjų asmenų žemės sklype/uose. Atsakovė nurodė, jog ieškovė galėtų patekti į savo žemės sklypus per trečiajam asmeniui A. N. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), toje dalyje, kur neva, buvo senas kelias. Teismas sutiko su ieškovės atstove, kad byloje duomenų, jog trečiojo asmens žemės sklype būtų suprojektuotas kelias ar servitutinis kelias nėra. Toks servitutinis kelias neproporcingai suvaržytų trečiojo asmens A. N. teise, nes jis dalintų žemės sklypą. Teismas, vertindamas atsakovės teiginius, jog servitutinis kelias gali būti įrengtas V. N. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palei pakrantę iki ieškovės Žemės sklypo, sutiko su ieškovės atstovės pozicija, jog šiuo atveju vėlgi būtų neproporcingai suvaržomos trečiojo asmens teisės, be to, šioje vietoje yra vandens apsaugos zonoje. Teismas nurodė, kad atsakovės siūlomu atveju nustatyti servitutinį kelią, kuris turėtų eiti per trečiajam asmeniui priklausantį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinę pusę, palei griovį ir atsakovės Žemės sklypą Nr. 407, tiesia linija, kelias turėtų eiti per į bylą neįtraukto asmens žemės sklypą, be to, šioje vietoje (atsakovės Žemės sklype Nr. 407) yra melioracinis griovys. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovės Žemės sklype Nr. 407 yra įtvirtinta apsaugos zona ir įregistruota paviršinių vandenų pakrantės apsaugos juosta (apsaugos zona), kurios plotas 1,20 ha.
8. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015). Nagrinėjamu atveju, teismas sprendė, jog ieškovei kito būdo patekti į savo žemės sklypu, kaip tik apribojant kitų asmenų nuosavybės teises nėra.
Atsiliepimas
9. Atsakovė, teigdama, jog yra galimybė ieškovei įsirengti servitutinį kelią per trečiųjų į bylą įtrauktų ir/ar neįtrauktų asmenų žemės sklypus, teismo vertinimu, turėjo procesinę pareigą pateikti įrodymus, kad tokį kelią galima įrengti atsakovei nepriklausančiame žemės sklype pagal teisės aktų reikalavimus, pateikti bent minimalią jo schemą, projektą, skaičiavimą ir pan., tačiau to nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas sprendė, kad ieškovė, reikalaudama nustatyti kelio servitutą per atsakovės Žemės sklypą Nr. 407, pateikė duomenis, patvirtinančius, kad jos nurodyta kelio servituto vieta yra vienintelis galimas racionalus sprendimas, suteikiantis ieškovei galimybę naudotis savo nuosavybe. Kaip matyti iš Servituto plano, prašomas nustatyti servitutinis kelias eina atsakovės Žemės sklypo Nr. 407 pietiniu pakraščiu. Servitutinis kelias prasideda nuo tos vietos kur pasibaigia bendro naudojimo kelias.
11. Atsakovės Žemės sklypo Nr. 407 naudojimo būdas: kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, jame jokių statinių nėra. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ketina keisti žemės sklypo paskirtį ir planuoja jame ką nors statyti. Dėl žemės sklype augančių medžių, teismas pažymėjo, jog jie auga žemės ūkio paskirties žemėje ir jų pašalinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintu Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašu (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020 m. spalio 15 d.). Be to, kiek konkrečiai sumažėtų atsakovės sklypo vertė pašalinus iš jos medžius, atsakovė nurodyti negalėjo.
12. Teismas sprendė, jog patenkinus ieškovės reikalavimą dėl kelio servituto nustatymo, tenkintinas ir jos reikalavimas dėl kito servituto nustatymo. Teismo vertinimu, ieškovė pateiktais paaiškinimais, dokumentais įrodė, jog ji ketina rengti kaimo turizmo sodybą, todėl, savaime suprantama, jog yra būtinas servitutas elektros tinklams tiesti ir eksploatuoti. Ieškovei prašant nustatyti kitą servitutą kelio servituto vietoje pagal Servituto planą, teismas ieškovės reikalavimą tenkino aukščiau minėtais motyvais ir papildomai nepasisakė.
13. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma kompensacijos suma nėra pakankama ir nenustato atsakovės nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensacijos sumą. Teismas nustatė, kad atsakovei priklausančio Žemės sklypo Nr. 407 bendras plotas yra 1,2000 ha (12 000 kv. m), kelio servitutas atsakovės sklype nustatytas 580 kv. m, tai užima 4,83 proc. žemės sklypo, servitutas nustatytas neterminuotai. Be to, nustačius kelio servitutą atsakovė tik ribotai galės naudotis žemės ūkio paskirties dalimi, esančia šalia servitutinio kelio, nes savininkas neturi teisės sodinti krūmų ir medžių arčiau kaip trys metrai nuo kelio kraštų. Pažymėjo ir tai, jog servitutinio kelio vietoje bus pašalinti medžiai. Nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto tarnaujančiojo daikto savininkui, atlyginami už sunaikinamus pasėlius ir sodinius, iškertamą mišką, prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Esant ribotai galimybei nustatyti tikrąjį praradimų dydį, teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad servitutas nustatomas neterminuotai, kad atsakovė žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies (580 kv. m), kuriai nustatomas servitutas negalės naudoti pagal tiesioginę paskirtį, sprendė, kad yra pagrindas priteisti 700 Eur dydžio kompensaciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Atsakovė (apeliantė) L. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Apeliantės nuomone, teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnio, 263 straipsnio 2 dalies, 270 straipsnio 4 dalies normų reikalavimų, nes teismas pasisakė tik dėl dalies byloje surinktų įrodymų, konstatuodamas faktą, jog ieškovė neturi privažiavimo prie savo sklypo, tačiau visiškai nepasisakė dėl byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių faktą, kad ieškovės pateiktas kelio servituto projektas yra neįgyvendintinas, nes neįvertino UAB „GJ Magma“ Žemės sklype Nr. 588-2 (407), (duomenys neskelbtini) rajone projektuojamo kelio trasos geologinės sandaros įvertinimo išvadų bei sprendimą dalyje dėl ieškovės reikalavimo nustatyti servitutą elektros tinklams tiesti motyvavo tik prielaida.
14.2. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad kelio ir kitas servitutas, t. y. servitutas elektros tinklams tiesti, turi būti nustatyti apribojant būtent atsakovės nuosavybės teisę į žemės sklypą Nr. 407, ir kad tai yra protingas ir objektyviai įmanomas ir vienintelis ieškovės teisių gynimo sprendimas. Ieškovės žemės sklypas ribojasi ne tik su atsakovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Todėl turi būti įvertinti visi variantai nustatyti kelio ir kito servitutus, vertinant visus su ieškove besiribojančius sklypus ir surastas priimtiniausias bei įgyvendintinas privažiavimo prie ieškovei priklausančių žemės sklypų variantas.
14.3. Žemėtvarkos projektai sprendiniai patvirtina, jog į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) privažiuojama projektuojamu keliu, kuris „nuo anksčiau“ išvažinėtas, o vėlesniais žemėtvarkos projekto sprendiniais nustatyta, kad į gretimą sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) patenkama servitutiniu keliu, esančiu žemės sklypo Nr. 403 rytinėje pusėje. Būtent šios nustatytos byloje faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kodėl projektiniai sprendiniai turėtų būti pakeisti ir įvažiavimas į ieškovei priklausančius žemės sklypus Nr. 403 ir 633 turi būti formuojamas per atsakovės žemės sklypą Nr. 407. Ieškovė iš esmės vadovavosi tik tuo, kad ruošiant žemėtvarkos projekto papildymą buvo nurodytas projektuojamas kelias ir kaip teigia ieškovė, projektuojamas kelias turėjo eiti per atsakovei priklausantį žemės sklypą. Tačiau nustatyta, kad projektuojamas kelias nurodytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre baigiasi ties atsakovei priklausančiu žemės sklypu, t. y. nustatyta, kad kelio nei projektuojamo, nei servitutinio atsakovei priklausančiame žemės sklype Nr. 407 nėra, jo nebuvo nei 2000 m. reformos projekte, nebuvo žemės sklypo matavimo plane (abrise), ribų paženklinimo akte, jo nėra ir 2008 m. spalio 14 d. kadastrinių matavimų plane.
14.4. Apeliantė nurodo, kad ieškovė privalėjo nurodyti argumentus, kurie patvirtintų bei pagrįstų, jog būtent per atsakovės žemės sklypą nustatytas servitutas yra priimtiniausias, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Skundžiamas teismo sprendimas grindžiamas deklaratyviu teiginiu, jog trečiajam asmeniui A. N. priklausančiam žemės sklypui Nr. 1086 kelio servitutas negali būti nustatytas, nes, kaip teigia teismas, tai neproporcingai pažeis jo teises. Nesutinka su teismo išvada, jog kelio servituto nustatymas per trečiajam asmeniui priklausantį žemės sklypą neproporcingai suvaržytų trečiojo asmens A. N. teisę, nes jis dalintų žemės sklypą. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad kelio servitutas žemės sklype Nr. 1086 galėtų būti nustatytas vieninteliu būdų, t. y. padalijant nurodytą žemės sklypą. Priešingai, byloje nustatyta, jog žemės sklypas Nr. 1086 ribojasi su atsakovei priklausančiu žemės sklypu Nr. 407, o tai reiškia, kad esant galimybei, (kaip teigiama teismo sprendime) nustatyti servitutą žemės sklype Nr. 407 palei ribą su žemės sklypu Nr. 1086, analogiška egzistuoja galimybė nustatyti servitutą žemės sklype Nr. 1086 palei ribą su atsakovės žemės sklypu Nr. 407.
14.5. Apeliantė nurodo, kad ieškovės pasirinktoje atsakovei priklausančio žemės sklypo Nr. 407 vietoje kelias negali būti įrengtas dėl kelių priežasčių, iš kurių esminę reikšmę turi tai, kad kelio įrengimui būtina: iškasti ir pašalinti visą durpių sluoksnį; iškirsti beržyną; kelias turi būti įrengiamas virš žemės paviršiaus, nes servitutas projektuojamas žemiausioje žemės sklypo dalyje į kurią visada sutekės kritulių vanduo nuo aukštesniu reljefo vietų. Nurodytos priežastis dėl teikiamo servituto projekto ydingumo yra nurodytos UAB „GJ Magma“ Žemės sklype Nr. 588-2 (407), (duomenys neskelbtini) rajone projektuojamo kelio trasos geologinės sandaros įvertinimo aiškinamojo rašto Išvadose (toliau - aiškinamasis raštas), tačiau teismas dėl šio rašytinio įrodymo vertinimo visiškai nepasisakė. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė įrengs kelią pašalinant durpių sluoksnį ir įrengs kelią virš žemės paviršiaus bei iškirs beržyną ir šių kliūčių pašalinimas yra įmanomas. Taip pat byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog beržyno iškirtimas yra leistinas, nes net pavienių medžių kirtimas savininko privačioje žemėje yra teisiškai reglamentuotas. Apeliantės nuomone, ieškovė privalėjo pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, jog beržyno sunaikinimas yra būtinas, nes tai vienintelis būdas nutiesti kelią į ieškovei priklausančius žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuriuo pažeidžiami Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo reikalavimai.
14.6. Byloje nustatytas servitutas elektros tinklams tiesti remiantis tik vienu argumentu, t. y. ieškovė pateiktais paaiškinimais, dokumentais įrodė, jog ji ketina rengti kaimo turizmo sodybą, todėl, savaime suprantama, jog yra būtinas servitutas elektros tinklams tiesti ir eksploatuoti. Apeliantė nurodo, kad byloje elektros tinklų būsimas savininkas nedalyvavo, ieškovei, kaip elektros energijos vartotojai nėra išduotos prisijungimo prie elektros tinklo sąlygos. Apeliantės nuomone, dalyje dėl servituto elektros tinklams tiesti teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas vadovavosi prielaida, kad elektros tinklas bus tiesiamas, jog elektros tinklo tiesimas galimas kelio servituto ribose, neturėdamas tam jokių įrodymų, patvirtinančių galimybes tiesti elektros tinklą konkrečioje vietoje.
Atsiliepimas
15. Ieškovė I. B. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kai nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, bei aiškiai ir argumentuotai išdėstė sprendimo priėmimo motyvus bei teisinius argumentus. Žemėtvarkos projekte, kuriuo buvo suformuotas tiek ieškovei nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas Nr. 403, tiek atsakovei nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas Nr. 407, privažiavimo kelias prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo Nr. 403 būtent ir yra suprojektuotas per Žemės sklypą Nr. 407, toje vietoje, kurioje ieškovė prašė nustatyti kelio servitutą. Ieškovės siūlytas kelio servitutas atitinka Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 2.3-3840-1791 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3238-79 patvirtinto Ž. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalinio pakeitimo“ patvirtintą rytinėje Žemės sklypo Nr. 403 dalyje ir pietinėje Žemės sklypo Nr. 407 dalyje suprojektuotą kelio servitutą, skirtą privažiuoti iki Žemės sklypo Nr. 633. Todėl atsakovės teiginiai, kad skundžiamu sprendimu nustatytas kelio servitutas neatitinka žemėtvarkos projekto sprendinių, yra atmestini, kaip nepagrįsti. Ieškovės prašomas nustatyti kelio servitutas, nagrinėjamu atveju, yra objektyviausias, tinkamiausias ir mažiausiai ribojantis tarnaujančio žemės sklypo savininko teises. Atsakovės minimi, kiti kelio servituto variantai buvo nurodyti labai abstrakčiai, nepateikiant jokių skaičiavimų ir/ar preliminarios vietos schemų, taip pat atsakovė nepateikė jokių argumentų, kuo šie variantai yra tinkamesni (racionalesni) kelio servituto vietai, nei ieškovės siūlomas kelio servitutas. Atsakovė tiesiog deklaratyviai nurodė, kad kelio servitutas gali eiti ir per kitus žemės sklypus, nurodydama šių sklypų unikalius numerius. Atsakovės siūlomi kelio servituto variantai buvo dvigubai didesni ploto ir ilgio atžvilgiu, nei ieškovės siūlomas kelio servitutas, šie servitutai būtų riboję kelių žemės sklypų savininkų nuosavybės teises, servitutai buvo siūlomi vandens telkinių apsaugos zonoje taip pat buvo siūloma kelią įrengti palei vandens melioracinį griovį, greta kurio esanti žemė yra nuolat užliejama vandeniu, taip pat atsakovė siūlė kelio servitutą tiesti nuo pagrindinės gatvės per privačių asmenų sklypus, kai tuo tarpu nuo pagrindinės gatvės iki atsakovės sklypo yra bendro naudojimo kelias (valstybinėje žemėje), ir k.t. Bylos nagrinėjimo metu, dėl atsakovės siūlomų kelio vietos variantų buvo išsamiai pasisakyta, atsakovės pateiktos kelio servituto vietos buvo įvertintos ir išsamiai aptartos. Atsakovės nurodytame Aiškinamajame rašte niekur nėra nurodyta ir paminėta, kad kelias, ieškovės prašomo nustatyti kelio servituto vietoje, negali būti įrengtas. Atsižvelgiant į tai, kad Aiškinamasis raštas buvo parengtas atsakovės užsakymu, šis dokumentas, įskaitant ir jame pateiktas išvadas, tikėtina nėra objektyvaus turinio, todėl turėtų būti vertinamas kritiškai. Į kelio servituto vietą patenka tik Žemės sklype Nr. 407 esantys pavieniai medžiai, kurie niekaip negali būti vertintini kaip beržynas (miškas ir/ar medynas). Kaip teisingai skundžiamame sprendime konstatavo teismas, pagal byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad Žemės sklypo Nr. 407 pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio. Taigi, į kelio servituto ribas patenkantys medžiai yra žemės ūkio paskirties žemėje, tai patvirtina, kad medžiai nėra priskiriami nei miškui, nei želdynų teritorijai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad žemės ūkio paskirties Žemės sklype Nr. 407 esantys pavieniai medžiai būtų priskirti saugotiniems medžiams, todėl leidimas kirsti šiuos medžius nėra privalomas. Be kita ko, bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu apklaustas trečiasis asmuo A. N. paliudijo, kad pati atsakovė, tvarkydama jai nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą Nr. 407, pati iškirto visus kitus šiame žemės sklype anksčiau buvusius medžius. Ieškovė yra pateikusi į bylą, ieškovės užsakymu Žemės sklype Nr. 403, UAB „Žemės plėtra“ parengtą „Kaimo plėtros žemėtvarkos projektą (ūkininko sodybos vietai ir žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti)“ (toliau - Projektas). Projektas buvo pateiktas derinti Trakų rajono savivaldybės Teritorijų planavimo komisijai į kurios sudėtį įeina ir AB „ESO“ Vilniaus tinklo plėtros skyriaus Elektros tinklo projektų valdymo grupės atstovas. Ieškovė anksčiau kreipęsi į AB „ESO“ dėl elektros linijos tinklų atvedimo iki ieškovei nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo Nr. 403 ir elektros energijos pajungimo, tačiau pasirašius tinklų atvedimo ir prijungimo sutartį, pagal bendrąsias AB „ESO“ sutarčių sąlygas, ieškovė būtų turėjusi per 12 mėn. nuo sutarties pasirašymo pateikti AB „ESO“ pastato statybos leidimą, o to padaryti numatytu terminu nėra galimybės, kadangi Teritorijų planavimo komisija nederins ieškovės parengto Projekto, kol Žemės sklypas Nr. 403 neturės teisėto privažiavimo kelio (kelio servituto).
16. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, ginčą spręsti teismo nuožiūra. Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens - tarnaujančio daikto savininko - nuosavybės teisę. Dėl to servitutas gali būti nustatytas tik tada, kai jo nenustačius kitas asmuo objektyviai negali naudotis daiktu arba kliūčių naudotis daiktu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis ir servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu. Taigi, sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo, esminę reikšmę turi galimybė viešpataujančio daikto savininkui ar naudotojui naudoti daiktą pagal paskirtį ir sąnaudos, reikalingos naudojimo kliūtims pašalinti. Šiuo atveju kelio servitutas galėtų būti nustatomas tik CK nustatyta tvarka sudarant sandorį tarp privačių žemės sklypų savininkų, o jiems nesusitarus kelio servitutas gali būti nustatytas teismo sprendimu.
17. Trečiasis asmuo A. N. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, priimdamas skundžiamą sprendimą, jį motyvavo ir padarė teisingas išvadas dėl servituto nustatymo per atsakovės žemės sklypą. Priešingai negu nurodė apeliantė, ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, pagrindžiančius būtinybę servitutą nustatyti per atsakovės žemės sklypą – buvo pateiktas UAB ,,Solarcamp“ matininko A. K. 2020 m. kovo 27 d. parengtas ,,Servitutų nustatymo planas“. Taip pat yra neginčijamai nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) gatvės suprojektuotas bendras kelias eina iki apeliantės sklypo Nr. 407, ir pirmos instancijos teismo sprendimu nustačius servitutą, servitutinis kelias tęstųsi nuo bendro kelio per apeliantės žemės sklypą Nr. 407 pietinę dalį iki ieškovės žemės sklypo Nr. 403. Tai yra loginis ir techniškai teisingas sprendimas, kuris be kitą ko iš pradžių buvo nurodomas 2008 m. spalio 14 d. šio sklypo kadastriniuose matavimuose (pažymėtina, tam apeliante neprieštaravo). Apeliantės žemės sklypo naudojimo būdas yra - ,,Kiti žemės ūkio paskirties sklypai“ (NTR išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), o tai reiškia, kad jos sklypas yra suformuotas su sąlyga kad juo naudosis kitų sklypų savininkai (t. y. skirtas nustatyti servitutus privažiuoti (prieiti prie kitų žemės sklypų). Trečiojo asmens žemės sklypo paskirtis keičiama: 2019 m. sausio 1 d. yra įregistruotas šio žemės sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti. Apeliantės argumentai, susiję su aiškinimais, kad pirmos instancijos teismas negalėjo jos sklype nustatyti servitutus (kelio ir elektros linijų tiesimo) dėl šiame sklype neva esančių medžių, atmestini, nes pirmos instancijos teisme apeliantė, priešingai negu ieškovė, nepateikė jokių įrodymų, kad toje vietoje, kur buvo prašoma nustatyti servitutą (ir teismas nustatė), auga medžiai, jei auga, kad tie medžiai yra saugotini ar panašiai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.
19. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl kelio servituto ir kito servituto nustatymo atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.
20. Byloje nustatyta, kad ieškovei I. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas Nr. 403), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis, (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas Nr. 633). Šie žemės sklypai yra greta vienas kito. Atsakovei L. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas Nr. 407). Nacionalinė žemės tarnyba 2019 m. liepos 17 d. raštu Nr. 46SD-2538-(14.46.104.) ieškovę informavo, jog nėra galimybės privažiuoti servitutiniais ar bendro naudojimo keliais iki jos žemės sklypų per atsakovei priklausantį Žemės sklypą Nr. 407 ar gretimus žemės sklypus.
21. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas nustatė atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype atlygintiną kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų keliu. Byloje ginčo dėl to, kad servituto nustatymas yra būtinas, be jo ieškovė negali patekti į savo žemės sklypus, nekilo. Apeliantė nesutinka, jog toks servitutas yra nustatytas jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.
22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, nustatant servitutą apribojimai taikomi atsakovės nuosavybės teisėms. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, pirmiausia turi būti įvertinta, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015). Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-701/2016).
23. Byloje buvo analizuoti keli servituto nustatymo variantai. Ieškovė prašė kelio servitutą nustatyti per atsakovės žemės sklypą. Tuo tarpu, atsakovė nurodė, jog ieškovė galėtų patekti į savo žemės sklypus per trečiajam asmeniui A. N. priklausantį žemės sklypą, toje dalyje, kur galimai, buvo senas kelias arba servitutinis kelias gali būti įrengtas V. N. priklausančiame žemės sklype, palei pakrantę iki ieškovės žemės sklypo, arba nustatyti servitutinį kelią, kuris turėtų eiti per trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinę pusę, palei griovį ir atsakovės Žemės sklypą Nr. 407, tiesia linija.
24. Kai pravažiavimas iki žemės sklypų gali būti įrengtas keliais būdais, sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo, kito asmens nuosavybės teisės apribojimas (suvaržymas) turi būti kaip įmanoma mažesnis. Servitutinis apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančio (to, kurį apriboja) daikto savininkui, taigi, esant kelioms alternatyvoms teismas turi parinkti tokį servitutą, kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010, 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015).
25. Nustatyta, kad ieškovės Žemės sklypas Nr. 403 ribojasi rytine savo riba su atsakovės Žemės sklypu Nr. 407. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, jog ieškovės Žemės sklypo Nr. 403 rytinėje pusėje nustatytas kelio servitutas, skirtas patekti į Žemės sklypą Nr. 633. Žemės sklype Nr. 407 (kaip tarnaujančiam daiktui) servitutinių kelių nėra nustatyta. Nuo T. Kosciuškos gatvės suprojektuotas bendras kelias eina iki atsakovei priklausančio Žemės sklypo Nr. 407. Pirmosios instancijos teismo nustatytas servitutinis kelias tęsiasi nuo bendro kelio per atsakovės Žemės sklypo Nr. 407 pietinę dalį iki ieškovės Žemės sklypo Nr. 403. Atsakovės Žemės sklypo Nr. 407 naudojimo būdas: kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, jame jokių statinių nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog servituto nustatymas per atsakovei priklausantį žemės sklypą yra vienintelis galimas racionalus sprendimas, suteikiantis ieškovei galimybę naudotis savo nuosavybe, nes atsakovės siūlomi variantai kitų asmenų teises apribotų labiau. Net jei ir būtų galimybė analogiškom sąlygom įrengti servitutą kito asmens sklype, tai nebūtų pakankamu pagrindu atmesti ieškinį.
26. Atsakovės teiginiai, kad dėl kelio servituto nustatymo jos sklypas nuvertės, yra deklaratyvaus pobūdžio, nes atsakovė nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų ir skaičiavimų.
27. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino ir aptarė visus atsakovės pateiktus kelio servituto nustatymo variantus ir nustatė, kad servitutai buvo siūlomi vandens telkinių apsaugos zonoje, palei vandens melioracinį griovį, taip pat per privataus asmens sklypą dalinant žemės sklypą. Be to, atsakovė nepateikė jokių skaičiavimų, preliminarios servitutų vietos schemų ir pan. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės siūlymai dėl kelio servituto įrengimo jos pasiūlytais variantais, laikytini netinkamais ir nepagrįstais. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės siūlomi kelio servituto nustatymo variantai būtų didesni ploto ir ilgio atžvilgiu, varžytų kelių žemės sklypų savininkų nuosavybes teises. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog atsakovė neįrodė, kad jos pasiūlyti kelio servituto nustatymo variantai yra optimalesni ir mažiausiai šalių teises varžantys variantai.
28. Atsakovė nurodė, kad remiantis UAB „GJ Magma“ Žemės sklype Nr. 588-2 (407), (duomenys neskelbtini) rajone projektuojamo kelio trasos geologinės sandaros įvertinimo aiškinamojo rašto išvadomis kelio įrengimui būtina: iškasti ir pašalinti visą durpių sluoksnį; iškirsti beržyną; kelias turi būti įrengiamas virš žemės paviršiaus, nes servitutas projektuojamas žemiausioje žemės sklypo dalyje į kurią visada sutekės kritulių vanduo nuo aukštesniu reljefo vietų. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu išvardintos kliūtys nėra neįveikiamos, taip pat nėra įrodyta, kad tam, jog ieškovė galėtų pasiekti savo sklypą nebūtų galima naudotis keliu dalies išvardintų darbų, ieškovei nepageidaujant, neatliekant.
29. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuriuo pažeidžiami Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo reikalavimai. Teismas nustatė kelio servitutą vietoje, kurioje auga želdiniai. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog beržyno iškirtimas yra leistinas, nes net pavienių medžių kirtimas savininko privačioje žemėje yra teisiškai reglamentuotas. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 22 punkte nustatyta, kad želdynas - ne mažesnis kaip 0,05 hektaro želdinių žemės sklypas, kuriame gali būti mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių. Nagrinėjamu atveju, žemės sklype Nr. 407 esantys pavieniai medžiai, ar nedidelė jų grupė, nėra priskiriami želdynui, nes atsakovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, skirtas žemės ūkio veiklai. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad žemės sklype esantys medžiai būtų priskirti saugotiniems medžiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintais kriterijais.
30. Pirmosios instancijos teismas patenkinęs ieškovės reikalavimą dėl kelio servituto nustatymo, pagrįstai tenkino ir reikalavimą dėl kito servituto nustatymo, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė įrodė, jog ketina rengti sodybą, todėl jai yra būtinas servitutas elektros tinklams tiesti ir eksploatuoti. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su elektros tinklų tiesimu ir eksploatavimu, pirmosios instancijos teismo išvadų dėl būtinumo nustatyti kitą servitutą, nepaneigia, be to jis yra nustatytas pirmojo servituto ribose.
31. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino visų įrodymų, pasisakė tik dėl dalies byloje surinktų įrodymų, išvadas padarė remdamasis prielaida, sprendimo nemotyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kelio servitutą ir kitą servitutą, tinkamai vertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino ne tik šalių paaiškinimus, argumentus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, bet ir atliko kelio (išvažinėto pravažiavimo), esančio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, vietos apžiūrą. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad neaptartas atskirai kiekvienas įrodymas ar nurodyta aplinkybė, nedaro priimto teismo sprendimo negaliojančiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir įrodymų vertinimui ir sprendžia, jog savo išvadas dėl ieškovės ieškinio reikalavimų teismas padarė įvertinęs įrodymų visumą.
32. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovei priteistini 883,30 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės L. K. 883,30 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei I. B..