- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-15
- Bylos Nr.
- 2YT-16588-1088/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06912-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Vitonė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Suinteresuotas asmuo
- S. G., valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. G., valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja J. J. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. G. po sutuoktinio M. G. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu (b. l. 4).
2. Pareiškime nurodė, kad B. G., M. G. yra jos tėvai. Tėvai santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Tėvas mirė (duomenys neskelbtini), motina (duomenys neskelbtini). Po M. G. mirties B. G. dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktinio valdymo pagrindu. Pareiškėjos motina liko gyventi tame pačiame name, rūpinosi juo, prižiūrėjo, taip pat sutvarkė asmeninius sutuoktinio daiktus, drabužius, įrankius.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo S. G. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka (b. l. 31).
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo paliktojo turto priėmimą valdyti, nes jo palikimo atsiradimo metu nevykdė paveldėjimo procedūros valstybei. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 32-33).
5. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
6. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad M. G. mirė (duomenys neskelbtini), B. G. – (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-14). Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notarų biuro duomenimis po M. G. mirties paveldėjimo byla nepradėta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 7,26). Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis B. G. vardu registruotas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-24).
8. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis nagrinėjamu atveju atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
9. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad B. G. po sutuoktinio M. G. mirties per įstatymo nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Kai palikimą sudaro žemės sklypai ir pastatai, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Nagrinėjamu atveju, teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjos nurodomomis aplinkybėmis, jog jos motina po sutuoktinio mirties liko gyventi name (duomenys neskelbtini); rūpinosi visu likusiu nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius; taip pat naudojosi baldais, buities reikmenimis, perėmė sutuoktinio asmeninius daiktus. Teismo vertinimu, B. G. savo veiksmais išreiškė valią, liudijančią sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Suinteresuoti asmenys prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui neprieštarauja. Remiantis tikimybių pusiausvyros principu teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo, t. y., kad B. G. po sutuoktinio M. G. mirties priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu (CPK 183, 185 straipsniai).
10. Pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
11. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
12. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už minimalų priteistiną dydį, todėl nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio M. G. (gimusio (duomenys neskelbtini) mirties duomenys neskelbtini, priėmė palikimą pradėdama faktiškai turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.