- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-29
- Bylos Nr.
- 1A-498-518/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Svajūnas Knizleris, Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- D. Š., J. S.
- Nukentėjusysis
- A. J., Z. P.
- Advokatai
- Anatolijus Svila
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio ir Svajūno Knizlerio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. (D. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Iš D. Š. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 3 253 Eur (11 232,75 Lt) nukentėjusiųjų gydymosi išlaidų.
Iš D. Š. nukentėjusiajam A. J. (A. J.) priteista 104 Eur (362,50 Lt) turtinės ir 13 901 Eur (48 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam Z. P. (Z. P.) priteista 579 Eur (2 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.
Solidariai iš D. Š. ir J. S. (J. S.) nukentėjusiajam A. J. priteista 868 Eur (3 000 Lt) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Taip pat nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas J. S., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu nėra skundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Š. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:
2013 m. gegužės 26 d., apie 16.35 val., važiuodamas automobiliu „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. S., kelio važiuojamojoje dalyje, rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, be dingsties, rodydamas nepadorius gestus ir mosikuodamas rankomis, kelis kartus bandė užkirsti kelią automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo nukentėjusieji Z. P. ir A. J. ir tokiu būdu važiuojant iš Tuskulėnų g., Vilniuje, už pėsčiųjų perėjos prie įvažiavimo į žiedinę sankryžą, užkirto kelią antroje eismo juostoje sustojusiam automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, pribėgo prie automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo Z. P., pro pusiau atidarytą vairuotojo pusės langą, vienoje rankoje laikydamas metalinį strypą, tyčia kitos rankos kumščiu sudavė pastarajam 7 smūgius į veido sritį, o po to atidarė vairuotojo pusės dureles ir Z. P. spėjus pasilenkti link vairo ir uždengti veidą rankomis, tyčia metaliniu strypu sudavė šiam nukentėjusiajam smūgį į galvos sritį, sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas Z. P. sumušimą pakaušio srityje ir tokiu būdu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo Z. P. sveikatą.
Taip pat D. Š. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent:
2013 m. gegužės 26 d., apie 16.35 val., važiuodamas automobiliu „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. S., kelio važiuojamojoje dalyje, rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, be dingsties, rodydamas nepadorius gestus ir mosikuodamas rankomis, kelis kartus bandė užkirsti kelią automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo nukentėjusieji Z. P. ir A. J. ir tokiu būdu važiuojant iš Tuskulėnų g., Vilniuje, už pėsčiųjų perėjos prie įvažiavimo į žiedinę sankryžą, užkirto kelią antroje eismo juostoje sustojusiam automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip viešoje vietoje, pažeisdamas viešąją tvarką, t. y. ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, dėl chuliganiškų paskatų, po to kai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei suduodamas smūgius nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo Z. P. sveikatą, užsimojęs metaliniu strypu, pribėgo prie automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio A. J., kuris tuo metu grūmėsi su J. S. lauke prie automobilio bagažinės, rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, be jokios dingsties, minėtu metaliniu strypu tyčia sudavė A. J. vieną smūgį į galvos sritį, dėl ko A. J. parkrito ant šaligatvio ir prarado sąmonę bei tokiu būdu tyčia nukentėjusiajam padarė dešinio momenkaulio įspaustinį lūžį su galvos smegenų sumušimu bei kraujosruvą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, tokias savo veiksmais tyčia dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo A. J. sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. Š. apeliaciniame skunde prašo: 1) paskirti pakartotinę teismo medicinos ekspertizę bei pavesti ją atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Teisingumo ministerijos arba Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto ekspertams; 2) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendį – perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir sušvelninti bausmę, paskiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu; 3) sumažinti A. J. priteistos neturtinės žalos dydį.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, kadangi teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, dėl ko buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nuteistasis nurodo nepripažįstantis savo kaltės dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo mastą, kadangi A. J. trauma atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors baudžiamojoje byloje esančioje teismo medicinos eksperto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam A. J. padaryti sužalojimai priskiriami prie sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl galvos sumušimo, ir tokią išvadą teismo teisiamajame posėdyje patvirtino medicinos specialistas, tačiau nuteistajam kilo abejonių dėl specialisto išvados, todėl pirmosios instancijos teismo jis prašė atlikti pakartotinę ekspertizę, bet teismas prašymo netenkino ir priimdamas nuosprendį vadovavosi abejonių keliančia specialisto išvada.
Šalies argumentai
D. Š. nurodo, kad po įvykio nukentėjusiajam A. J. neliko jokių pasekmių, jis dirba įprastinį darbą. Nukentėjusysis į stacionarą buvo paguldytas 2013 m. gegužės 26 d., o jau po trijų dienų buvo reabilitacijoje, kuri vyko iki 2013 m. birželio 21 d. Be to, Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktame gydymo paslaugų apskaitos išraše nurodyta, jog A. J. buvo suteiktos gydymo paslaugos – kaukolės procedūros, kai nėra pavojingų gyvybei ar sunkių komplikacijų. Išvardintos aplinkybės, nuteistojo nuomone, rodo, kad A. J. nebuvo padaryta sunkių sužalojimų, todėl tik pakartotinė ekspertizė galėtų nustatyti, ar iš tikrųjų A. J. sveikata buvo sužalota sunkiai.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad D. Š. sudavė smūgį A. J. metaliniu strypu. Nuteistasis tvirtina jokio strypo neturėjęs ir smūgį sudavęs ranka. Teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos specialistas taip pat paaiškino, kad A. J. sužalojimas galėjo būti padarytas sudavus smūgį ranka arba alkūne. Be to, liudytojas A. P. S. teismo posėdyje irgi nurodė, kad smūgis galėjo būti suduotas ranka arba daiktu. Liudytoja A. Š. ir nuteistasis J. S. patvirtino, kad jokio strypo D. Š. neturėjo.
Šalies argumentai
Apeliantas neginčija neturtinės žalos nukentėjusiajam A. J. padarymo fakto, bet nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista 13 901 Eur suma, kuri, nuteistojo vertinimu, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų. Be to, pats teismas pažymėjo, kad nebuvo pateikta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių sunkių liekamųjų padarinių buvimą po patirto sužalojimo. Nukentėjusysis yra darbingas. Atsižvelgtina ir į tai, kad D. Š. dar turės atlyginti ir kitus ieškinius baudžiamojoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. Š. apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė nuteistajam D. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, D. Š. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Apeliantas prašo jo veiksmus perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir sušvelninti bausmę, kadangi nukentėjusiajam A. J. neliko jokių pasekmių, jis dirba įprastinį darbą. Be to, apelianto teigimu, byloje atliktos teismo medicinos ekspertizės išvados dėl A. J. padarytų sužalojimų priskyrimo prie sunkaus sveikatos sutrikdymo yra abejotinos, todėl pakartotinai skirtina teismo medicinos ekspertizė.
Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako asmuo, sunkiai sužalojęs ar susargdinęs žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Taigi BK 135 straipsnyje numatytas nusikaltimas žmogaus sveikatai, jo sudėties požymis – padariniai – yra sunkus sveikatos sutrikdymas (sužalojimas ar susargdinimas). Atsakant į klausimą, kokie sužalojimai žmogui yra padaryti, reikalingos specialios medicininės žinios, tačiau apie nusikalstamos veikos požymių buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, teisiškai vertindamas faktines bylos aplinkybes. BK 141 straipsnyje pateiktas sąvokų išaiškinimas nurodant, kad sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto taisyklės. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo medicininius kriterijus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Šiose taisyklėse numatyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą, išskyrus šių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus, nustato teismo medicinos ekspertai (2 p.). Teismo medicinos ekspertų išvadų, kaip įrodymo, įvertinimas yra teismo kompetencija. Nors iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis D. Š. teigia, jog byloje atliktos teismo medicinos ekspertizės išvados yra abejotinos ir dėl to skirtina pakartotinė teismo medicinos ekspertizė, teisėjų kolegija pažymi, kad šio prašymo pagrįstumo klausimas buvo išspręstas 2015 m. birželio 4 d. teisiamajame posėdyje priimant protokolinę nutartį ir prašymą atmetant, todėl papildomai dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo teisėjų kolegija nepasisako.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2013 m. birželio 26 d. specialisto išvada Nr. G 1999/13(01) patvirtina, kad, remiantis apžiūros ir pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, A. J. padaryta dešinio momenkaulio įspaustinis lūžis su galvos smegenų sumušimu bei kraujosruva po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, muštinė žaizda kairio antakio srityje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013 m. gegužės 26 d.), paveikus kietais bukais daiktais; sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl galvos sumušimo, atskirai žaizda antakyje kairiame antakyje vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismo medicinos specialistas V. K. apklaustas teisiamajame posėdyje dėl šios išvados paaiškino, kad atlikus kūno sužalojimų, padarytų nukentėjusiajam A. J., tyrimą, pagal taisyklėse nurodytus kriterijus apžiūrėjus A. J. ir išanalizavus medicininius dokumentus, nustatyta, jog nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir ši išvada medicinos specialistui nekelia abejonių. Galvos lūžis buvo nustatytas ligoninėje, kai nukentėjusysis buvo hospitalizuotas, nustatytas lūžis atitiko cilindro formos daiktą. Teismo medicinos specialistas taip pat nurodė, kad A. J. sužalojimas galėjo būti padarytas sudavus smūgį ranka arba alkūne, tačiau tokiu atveju smūgis turėjo būti suduotas iš aukštai arba asmuo turėjo būti aukštesnis, labiau tikėtina, jog smūgis į galvą galėjo būti suduotas vamzdžiu (metaline lazda).
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą, kaip minėta, nustato medicinos ekspertai, atsižvelgiant į nurodytą specialisto išvadą bei specialisto duotus paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl D. Š. padaryto nukentėjusiajam A. J. sužalojimo laipsnio. Nors apeliantas teigia, kad po įvykio nukentėjusiajam A. J. neliko jokių pasekmių, jis dirba įprastinį darbą, tačiau tai nepaneigia teismo išvadų dėl A. J. padaryto sužalojimo sunkumo.
Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad D. Š. sudavė smūgį A. J. metaliniu strypu, kadangi, apelianto teigimu, smūgis buvo suduotas ranka. Tokią apelianto nurodomą aplinkybę paneigia nukentėjusiojo A. J., su juo automobilyje važiavusių liudytojų K. P., A. S., G. M., nukentėjusiojo Z. P. parodymai, taip pat įvykį mačiusių liudytojų A. P. S., G. V. C., D. Jaruševičiaus, jau minėta teismo medicinos specialisto išvada ir teisiamojo posėdžio metu duoti specialisto paaiškinimai.
Ikiteisminio tyrimo bei teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis A. J. parodė, kad 2013 m. gegužės 26 d. kartu Z. P., A. S., G. M., K. P. važiavo automobiliu VW Golf. Žalgirio gatvėje juos pasivijo automobilis „Chrysler“, kuris važiuojant kelis kartus bandė užkirsti kelią, o asmenys, kurie buvo tame automobilyje, mosikavo rankomis, rodė nepadorius gestus, pro langą gąsdino metaliniu strypu. Važiuojant toliau, „Chrysler“ automobilis juos pasivijo bei užtvėrė kelią šalia žiedo ties parduotuve „Iki“ Minskas, Žirmūnų gatvėje. Iš „Chrysler“ automobilio išlipo keleivis bei pribėgo prie automobilio, kuriame buvo nukentėjusieji, jis rankoje turėjo metalinį apvyniotą mėlynos spalvos izoliacine juosta strypą ir iškart priėjo prie Z. P., o prie A. J. tuo metu priėjo „Chrysler“ vairuotojas, kuris atidarė jo pusės dureles ir jėga ištempė jį iš automobilio bei kumščiu sudavė jam keletą smūgių į veido sritį. A. J. bandė gintis ir vieną smūgį sudavė jam atgal. Muštynės tarp jo ir „Chrysler“ vairuotojo vyko prie jų automobilio bagažinės. Tuo metu, jo sumušimą pamatęs „Chrysler“ keleivis, priėjo prie nukentėjusiojo iš nugaros ir metaliniu strypu, A. J. beatsisukant į Z. P. pusę, sudavė smūgį į galvą. Nukentėjusiojo nuomone, smūgis nebuvo suduotas ranka, o jau minėtu metaliniu strypu, nes po smūgio jam krentant ant žemės jis pamatė, kad „Chrysler“ keleivis rankoje laikė metalinį strypą.
Apklaustas nukentėjusysis Z. P. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu nuosekliai parodė, kad „Chrysler“ automobilio keleivis bei jo vairuotojas išlipo iš automobilio, pribėgo prie Z. P. automobilio ir pro pradarytą langą D. Š. pradėjo smūgiuoti nukentėjusiajam į galvą, po to atidarė duris ir sudavė smūgius Z. P.. Kaltinamasis D. Š. rankoje turėjo metalinį strypą, apvyniota izoliacine juosta, apie metro ilgios, jis nubėgo į automobilio galą ir Z. P. pamatė kaip kaltinamasis D. Š., pribėgęs prie A. J., tuo strypu trenkė pastarajam į galvos sritį.
Analogiškas įvykio aplinkybes parodė ir liudytojos K. P. bei A. S., t.y., kad iš „Chrysler“ automobilio išlipo agresyviai nusiteikę vyrai ir vienas jų turėjo metalinį strypą, apvyniotą kažkuo mėlynu, Vienas vyriškis priėjo prie Z. P., kitas – prie A. J. ir pradėjo mušti nukentėjusiuosius, suduodami jiems smūgius rankomis. K. P. patvirtino, kad matė, kaip vienas iš užpuolikų trenkė A. J. su metaliniu pagaliu ir jis nukrito ant žemės.
Teisiamajame posėdyje liudytojas A. P. S. parodė, kad matė kaip kelio žiede rizikingai važiuojantis automobilis užblokavo pravažiavimą automobiliui VW Golf, iš automobilio iššoko du vyriškiai, pribėgo prie automobilio VW Golf, prasidėjo muštynės, vienam nukentėjusiajam smogta į galvą ar veidą, o kitam kažkuo iš nugaros į galvą ir jis parkrito.
Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja G. V. C. parodė, kad matė kaip du agresyviai nusiteikę vyriškiai ištraukė iš VW Golf automobilio du vaikinus ir pradėjo juos mušti, vienas iš muštynes pradėjusių vyriškių pradėjo su lazda mušti jauną vaikiną. Strypu buvo suduota ne vieną kartą.
Tą faktą, kad D. Š. muštynių metu panaudojo metalinį strypą ir juo sužalojo A. J., ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojai G. M. bei D. Jaruševičius. Šių liudytojų parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje buvo perskaityti.
Aplinkybę, kad D. Š. buvo automobilio „Chrysler“ keleivis, patvirtina 2014 m. vasario 12 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas.
Taigi nukentėjusiojo parodymus, kad sveikatos sutrikdymas buvo padarytas jam suduodant metaliniu strypu, patvirtina tiek kartu su juo įvykio metu buvusių liudytojų, nukentėjusiojo Z. P., tiek byloje apklaustų liudytojų parodymai, kurie yra nuoseklūs ir nėra pagrindo jais netikėti.
Kaip jau buvo minėta, 2013 m. birželio 26 d. specialisto išvadoje Nr. G 1999/13(01) teigiama, kad sužalojimai A. J. padaryti paveikus kietais bukais daiktais, o apklaustas teisiamajame posėdyje teismo medicinos specialistas V. K. paaiškino, kad A. J. galvos lūžis atitiko cilindro formos daiktą, sužalojimas galėjo būti padarytas sudavus smūgį ranka arba alkūne, tačiau tokiu atveju smūgis turėjo būti suduotas iš aukštai arba asmuo turėjo būti aukštesnis, labiau tikėtina, jog smūgis į galvą galėjo būti suduotas vamzdžiu (metaline lazda).
Taigi, atsižvelgiant į minėtus nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus bei specialisto išvadą Nr. G 1999/13(01), teisėjų kolegija konstatuoja, kad lūžis, kuris nustatytas A. J., buvo padarytas galimai strypu, o ne ranka, kaip teigia apeliantas. Dėl to laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė apelianto ginčijamą aplinkybę dėl sužalojimo padarymo būdo.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais nėra paneigtos pirmosios instancijos teismo išvados pripažinti D. Š. kaltu padarius A. J. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų (BK 135 str. 2 d. 8 p.), todėl ši Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžio dalis yra pagrįsta ir teisėta.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam D. Š. taip pat yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. Š., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę D. Š. apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė labai sunkų ir nesunkų nusikaltimus, anksčiau jis buvo teistas (teistumai išnykę), daug kartų baustas administracine tvarka už padarytus administracinius teisės pažeidimus, nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, jis dirba. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus šias byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam D. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo ją švelninti.
Dėl neturtinės žalos
Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis D. Š. taip pat nesutinka su priteistu neturtinės žalos dydžiu, kuris, jo vertinimu, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo neturtinės žalos dydžio nustatymo.
Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Nežiūrint to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai pinigais įvertinti neįmanoma, kadangi neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuoti piniginiu ekvivalentu. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusysis A. J. civiliniame ieškinį buvo pareiškęs reikalavimą dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, A. J. reikalavimą tenkino iš dalies. Teismas, nustatydamas mažesnį, nei prašoma civiliniame ieškinyje priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgė į nukentėjusiajam padaryto sveikatos sužalojimo sunkumą, kad buvo atliekamos operacijos, taikyta reabilitacija, taip pat, siekiant išlaikyti tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo asmens teisėtų interesų pusiausvyrą, įvertino tai, kad pakankamų objektyvių duomenų, patvirtinančių liekamųjų padarinių buvimą po patirto sužalojimo byloje nėra, vadovavosi teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino teisiškai reikšmingus bylos duomenis, atsižvelgdamas į D. Š. padarytos nusikalstamos veikos padarinius bei įstatyme nustatytus kriterijus, turinčius reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį, pagrįstai priteisė iš D. Š. nukentėjusiajam A. J. 13 901 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodoma aplinkybė, jog jis turės atlyginti ir kitus byloje pareikštus civilinius ieškinius, nesudaro pagrindo mažinti nukentėjusiajam A. J. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2015 m. birželio 8 d. pateikė prašymą Nr. (4.22.)TPA-1790, kuriame prašo iš nuteistojo D. Š. priteisti valstybei 63,69 Eur už advokato suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi nagrinėjamoje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistosios valios. Pagal formuojamą teismų praktiką tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas procese yra būtinas nepriklausomai nuo kaltininko valios, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl išlaidų priteisimo netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti valstybei iš nuteistojo D. Š. 63,69 Eur teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo D. Š. (D. Š.) apeliacinį skundą atmesti.