- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-18
- Bylos Nr.
- e2YT-11080-251/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05069-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gema Janušienė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankui
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gema Janušienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina A. S.. Pareiškėja priėmė po motinos mirties likusį palikimą, paduodama pareiškimą dėl palikimo priėmimo Šiaulių miesto 2-jam notarų biurui. Notarės pareiškėjai 2019-10-02 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 10/2019. Pareiškėjai sutvarkius šiuos dokumentus, paaiškėjo, kad A. S. nebuvo įforminusi palikimo priėmimo, likusio po jos sutuoktinio V. S., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties. Po V. S. mirties liko palikimas - ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 36,58 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini) bei 19/920 dalys pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) teisiškai registruoti nuo (duomenys neskelbtini) V. S. vardu sutinkamai su Šiaulių miesto 2-jo notarų biuro išduotu nuosavybės teisės liudijimu Nr. LV-3940. Faktinės aplinkybės rodo, kad A. S. šešių mėnesių laikotarpyje priėmė palikimą, likusį po savo sutuoktinio V. S. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, gyvendama palikimą sudarančio buto dalyje, būdama bendraturte, juo naudojosi, rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo mokesčius, tačiau paveldėjimo dokumentų nesutvarkė dėl svarbių priežasčių (nes tuo metu paveldimo turto teisinė registracija buvo jos vardu). A. S. ir V. S. buvo sutuoktiniai (santuoka registruota (duomenys neskelbtini), o butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 36,58 kv. m. bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini) bei dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) buvo įgyti santuokos metu – 1993-08-05 pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1037, teisiškai registruoti A. S. vardu, todėl visas šis turtas turėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, t. y. priklauso po ½ šio turto dalį (tą aplinkybę patvirtina ir notaro išduotas 2019-10-02 nuosavybės teisės liudijimas). Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) šešių mėnesių laikotarpyje po sutuoktinio V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, likusį po V. S., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėja galėtų atlikti paveldėjimo procedūras, t. y. gauti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą ir priimti visą A. S. palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nenurodė prieštaravimų dėl pareiškėjos V. D. pareiškimo, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 37-39).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjos motina A. S. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas V. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-7, 18). Nekilnojamojo turto registro 2005-08-31 išrašuose nurodoma, kad A. S. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bei 38/920 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-25). 1993-08-05 pirkimo pardavimo sutartis patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad nurodytą butą A. S. įsigijo santuokos su V. S., mirusiu (duomenys neskelbtini), metu ir šis turtas buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė (b. l. 26). Pareiškėjai V. D. po motinos A. S. mirties buvo išduotas 2019-10-02 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį ji, be kita ko, paveldi ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei 19/920 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-12). Likusi A. S. vardu anksčiau registruoto nekilnojamojo turto dalis 2019-10-02 nuosavybės teisės liudijimo pagrindu perregistruota V. S. vardu (b. l. 13-17, 27-30). VĮ Registrų centras neturi duomenų apie V. S. palikimo priėmimą, testamentų registre nėra registruotų jo sudarytų testamentų (b. l. 19). Byloje nėra duomenų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad A. S. po sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini) toliau gyveno nurodytame bute, naudojosi nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina ir mirties liudijimas, kuriame sakoma, kad mirusiosios A. S. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), taip pat šio buto namų knyga (b. l. 7, 31-32).
Pareiškėjos tėvas V. S. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškimas nagrinėtinas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, nurodė, kad po pareiškėjos tėvo V. S. mirties atsiradusį palikimą priėmė jos motina A. S., pradėdama faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. 1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p. nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, todėl A. S. įgijo teisę priimti palikimą po savo sutuoktinio mirties.
Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir, priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (1964 m. CK 587 str. 1 d.). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. V. S. testamento nepaliko, jo sutuoktinė A. S. iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes toliau naudojosi nekilnojamuoju turtu, juo rūpinosi, mokėjo privalomus mokėti mokesčius, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. Toks turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. CK 587 str. 2 d.).
Kaip matyti iš pareiškimo, palikėjas V. S. turėjo kitus pirmos eilės įpėdinius – vaikus V. D. ir A. S., tačiau jie dėl po tėvo mirties atsiradusio palikimo priėmimo į notarą nesikreipė ir į palikimą nepretendavo.
CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Šiuo atveju kitokia tvarka nei juridinio fakto nustatymas pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos motina A. S. mirusio sutuoktinio V. S. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str. 1 d., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinio V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą šešių mėnesių laikotarpyje po jo mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.