Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-03-24 · Administracinė byla Nr. I-437-602/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-03-24
Bylos Nr.
I-437-602/2010
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan, Jūra Marija Strumskienė, Bronius Januška
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Administracinė byla Nr. I-437-602/2010
Proc. Nr. 3-61-3-01666-2009-3
Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2010 m. kovo 24 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant pareiškėjai A. J., atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei Julianai Ostrouch,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-10-01 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija raštu Nr. (1.16)7R-7861 pranešė, kad 2009-09-25 įvyko Antstolių viešo konkurso komisijos parengiamasis posėdis, kuriame nuspręsta neleisti A. J. dalyvauti Antstolių viešame konkurse, nes pareiškėja neatitinka Antstolių įstatymo 4 str. nustatytų reikalavimų asmenims, pretenduojantiems tapti antstoliais, t.y. neturi įstatyme nurodyto darbo antstoliu ar antstolio padėjėju, ar teisinio darbo stažo (b. l. 6).

Šalies argumentai

Pareiškėja 2009-10-09 teismui padavė skundą, prašydama panaikinti 2009-10-01 Antstolių viešo konkurso komisijos sprendimą Nr. (1.16)7R-7861 dėl pareiškėjos pateikto prašymo neleisti dalyvauti antstolių viešame konkurse antstolio vietai užimti (b. l. 3-5).

Pareiškėjos teigimu, ji atitinka visas Antstolių įstatymo sąlygas ir reikalavimus, būtinus šiai pareigybei užimti. Pagal šio įstatymo 4 str. 1 d., asmuo, ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs antstoliu, jei nuo jo atleidimo iš antstolių praėjo ne daugiau kaip treji metai, laimėjęs viešą konkursą, antstoliu gali būti skiriamas be egzaminų. Sąvoka „dirbęs teisinį darbą“ nėra tapatinama su darbo antstolio pareigose. Atsižvelgiant į tai, patvirtintas teisinių pareigybių sąrašas neturi būti taikomas tokiu atveju, kai tapti antstoliu pretenduoja ne asmuo, daugiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą, bet asmuo, minėtą terminą išdirbęs antstolio pareigose. Įvykdžius teismo antstolių institucinę reformą 2003 m., buvo pakeistas asmenų, užimančių atitinkamą pareigybę, teisinis statusas, tačiau reikalavimai, keliami tokias pareigas pretenduojantiems užimti asmenims, išliko tapatūs. Pareiškėja nurodė, kad teismo antstole teismo antstolių kontoroje prie Kėdainių rajono apylinkės teismo dirbo nuo 1995-04-01 iki 2002-12-31, nuo 2003-01-02 buvo įrašyta į Lietuvos antstolių sąrašą ir dirbo Jonavos ir Kėdainių rajonų apylinkių teismų veiklos teritorijoje, nuo 2003-01-02 iki 2007-09-28 užėmė antstolės pareigas. 2002 m. įstojo į Maskvos valstybinį industrinį universitetą teisės bakalauro specialybę, 2007 m. įgijo teisės bakalauro laipsnį. 2008-10-31 išlaikė kvalifikacinį egzaminą, 2008-12-02 pripažinta, kad 2007 m. įgytas teisės bakalauro laipsnis atitinka kvalifikaciją. Kadangi įgytas išsilavinimas nebuvo laiku pripažintas Studijų kokybės vertinimo centre, pareiškėja buvo išbraukta iš antstolių sąrašo. 2000 m., į teisinių pareigybių sąrašą buvo įtraukta vyresniojo teismo antstolio bei teismo antstolio profesija, 2002 m. – antstolio, antstolio atstovo ir antstolio padėjėjo pareigybės.

Per teismo posėdį pareiškėja prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29-31).

Atsakovas nurodė, kad pagal Antstolių įstatymo 4 str. 2 d. teisiniu darbu laikoma veikla, nurodyta Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše, o teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti teisinį darbą. Pareiškėja viešo konkurso metu neturėjo penkerių metų teisinio darbo stažo. Jos įgytas teisės bakalauro išsilavinimas buvo patvirtintas 2008-12-02, todėl iki to laiko jos užimamos pareigos negali būti prilyginamos teisiniam darbui. Be to, teisinių pareigybių sąraše nėra teismo antstolio pareigybės, įtrauktos antstolio, antstolio atstovo ir antstolio padėjėjo pareigybės. Pažymėtina, kad pareiškėja buvo paskirta antstole nuo 2003-01-02 iki 2007-09-28, t.y. dirbo antstole mažiau nei penkerius metus. Pareiškėja padavė skundą dėl komisijos sprendimo dėl jos pateikto prašymo neleisti dalyvauti konkurse, 2009-11-02 teisingumo ministro įsakymu buvo patvirtinti konkurso rezultatai, todėl pareiškėjos reikalavimas netenka prasmės.

Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

2009-08-21 Teisingumo ministerija „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ paskelbė viešą konkursą antstolių vietoms užimti: <...> 10 p. Jonavos ir Kėdainių rajonų apylinkių teismų veiklos teritorijoje – 1.

2009-08-27 pareiškėja pateikė Teisingumo ministerijai prašymą leisti dalyvauti viešame konkurse antstolio vietai užimti Jonavos ir Kėdainių rajonų apylinkių veiklos teritorijoje (b. l. 34). Kartu su prašymu pareiškėja pateikė asmens tapatybę ir Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus, aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, teisinio darbo stažą patvirtinančius dokumentus, gyvenimo aprašymą bei užpildytą konkurso dalyvio anketą (b. l. 35-58).

2009-09-25 Antstolių viešo konkurso komisijos parengiamojo posėdžio protokolas patvirtina, kad posėdyje nuspręsta neleisti A. J. dalyvauti Antstolių viešame konkurse, nes A. J. neatitinka Antstolių įstatymo 4 str. nustatytų reikalavimų asmenims, pretenduojantiems tapti antstoliais, būtent neturi įstatyme nurodyto darbo antstoliu ar antstolio padėjėju, ar teisinio darbo stažo (b. l. 70-71).

2009-09-25 Antstolių viešo konkurso komisijos parengiamojo posėdžio metu nustatyta antstolių viešo konkurso data – 2009-10-15.

2009-10-01 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija raštu Nr. (1.16)7R-7861 pranešė pareiškėjai, kad 2009-09-25 įvyko Antstolių viešo konkurso komisijos parengiamasis posėdis, kuriame nuspręsta neleisti A. J. dalyvauti Antstolių viešame konkurse, nes ji neatitinka Antstolių įstatymo 4 str. nustatytų reikalavimų asmenims, pretenduojantiems tapti antstoliais, t.y. neturi įstatyme nurodyto darbo antstoliu ar antstolio padėjėju, ar teisinio darbo stažo (b. l. 6).

2009-11-02 Teisingumo ministras įsakymu Nr. 1R-339 patvirtino, kad Antstolių viešą konkursą, įvykusį 2009 m. spalio 15-16 d., antstolio pareigoms užimti laimėjo: <...> N. A. - Jonavos ir Kėdainių rajonų apylinkių teismų veiklos teritorijoje (b. l. 72).

Byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl Teisingumo ministerijos veiksmų - neleisti pareiškėjai dalyvauti antstolių viešame konkurse, teisėtumo. Nurodyto klausimo išsprendimui yra reikšmingos aplinkybės dėl pareiškėjos atitikimo Antstolių įstatymo 4 str. nustatytiems reikalavimams asmenims, pretenduojantiems tapti antstoliais.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja nuo 1995-04-03 iki 2002-12-31 dirbo teismo antstole teismo antstolių kontoroje prie Kėdainių rajono apylinkės teismo (b. l. 56-57). 2002-10-03 teisingumo ministro įsakymu Nr. 261, vadovaujantis Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 str. 4 d., remiantis Antstolių rezervo formavimo komisijos 2002-09-14 sprendimu, pareiškėja paskirta dirbti antstole Jonavos ir Kėdainių rajonų apylinkių teismų veiklos teritorijoje ir įrašyta į antstolių rezervą iki 2003-01-01 (b. l. 23-26). Nuo 2003-01-02 pareiškėja turi teisę vykdyti antstolio veiklą jai priskirtoje veiklos teritorijoje (b. l. 63).

2007-02-01 pareiškėjai suteiktas teisės mokslų bakalauro laipsnis, baigus studijas Maskvos valstybiniame industriniame universitete (b. l. 17-22).

2007-09-28 teisingumo ministro įsakymu Nr. 7P-87, vadovaujantis Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. 2 d., Antstolių įstatymo 12 str. 3 d., antstolė A. J. 2007-10-01 atleista iš antstolių, neįgijus Antstolių įstatymo 4 str. 1 d. nustatyto išsilavinimo, A. J. išbraukta iš Lietuvos antstolių sąrašo (b. l. 15).

2008-12-02 švietimo ir mokslo ministro įsakymu, atsižvelgus į Studijų kokybės vertinimo centro 2007-04-19 pažymą dėl kvalifikacijos įvertinimo Nr. 14-216 ir 2008-11-04 pažymą dėl kvalifikacijos egzamino rezultatų Nr. ISAK-3262, pripažinta, kad A. J. Maskvos valstybiniame industriniame universitete 2007 m. įgytas teisės bakalauro laipsnis atitinka kvalifikaciją, teikiamą Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas (b. l. 14).

2002 m. gegužės 9 d. Antstolių įstatymo Nr. IX-876 (2009-04-01 redakcija) 2 str. 1 d. nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Pagal Antstolių įstatymo 2 str. 2 d., antstolius šio įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia teisingumo ministras.

Reikalavimai asmenims, pretenduojantiems tapti antstoliais, yra nustatyti Antstolių įstatymo 4 straipsnyje. Antstolių įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, kad antstoliu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį ar bakalauro), ne mažiau kaip dvejus metus buvęs antstolio padėjėju ir laimėjęs viešą konkursą arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ar antstoliu ir laimėjęs viešą konkursą. Socialinių mokslų teisės krypties daktaras, habilituotas daktaras arba ne mažiau kaip penkerius metus antstoliu buvęs asmuo, jei nuo jo atleidimo iš antstolių praėjo ne daugiau kaip treji metai, laimėjęs viešą konkursą, gali būti skiriamas antstoliu be egzaminų. Antstolių įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad teisiniu darbu laikoma veikla, nurodyta Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti teisinį darbą.

Antstolių įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos bei byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja 2009-08-27 pateikdama Teisingumo ministerijai prašymą leisti dalyvauti viešame konkurse antstolio vietai užimti neatitiko įstatymo keliamų reikalavimų, asmenims, kurie gali būti skiriami antstoliais. T.y. pareiškėja prašymo padavimo metu nebuvo dirbusi antstole ne mažiau kaip penkerius metus, pareiškėja dirbo antstole nuo 2003-01-02 iki 2007-09-28. Negalima laikyti, kad pareiškėja dirbo ne mažiau kaip penkerius metus teisinį darbą, kuris pagal įstatymą pareiškėjai skaičiuojamas nuo tada, kai švietimo ir mokslo ministras 2008-12-02 patvirtino pareiškėjos Maskvos valstybiniame industriniame universitete įgytą teisės bakalauro kvalifikaciją. Dėl kitų įstatyme numatytų kriterijų šioje byloje klausimas negali būti keliamas.

Neturi reikšmės šios bylos išsprendimui pareiškėjos motyvai dėl jos darbo teismo antstole, antstole.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 841 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1285 redakcija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 46-851; 2002, Nr. 17-649) 53 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (Žin., 1992, Nr. 28-810; 2003, Nr. 15-598) 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (Žin., 2004, Nr. 50-1632; 2005, Nr. 88-3296) 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (Žin., 2002, Nr. 53-2042) 4 straipsnio 2 dalimi, nutarė patvirtinti teisinių pareigybių sąrašą.

Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 841 6 p. kaip teisinės pareigybės yra nurodytos antstolio, antstolio atstovo ir antstolio padėjėjo pareigybės.

Nagrinėjamoje byloje Vyriausybės nutarimo nuostata dėl antstolio, antstolio atstovo ir antstolio padėjėjo kaip teisinės pareigybės neturi reikšmės, nes Antstolių įstatyme yra atskiras reikalavimas asmenims, norintiems pretenduoti užimti antolio pareigas, - būti dirbusiems tam tikrą laikotarpį antstoliu bei konkurso laimėjimas.

Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarime Nr. 841, kuris buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 38-1002) 8 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos notariato įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 49-1330) 3 straipsnio 1 punktu, su šio Vyriausybės nutarimo pakeitimais, galiojusiais 2000-02-22 – 2002-08-12, 20 p. kaip teisinės pareigybės buvo nurodytos - vyresnysis teismo antstolis, teismo antstolis. Ši Vyriausybės nutarimo nuostata galiojo iki antstolių reformos, t.y. iki 2002 m. gegužės 9 d. Antstolių įstatymo priėmimo. Pagal Antstolių įstatymą nustačius iš esmės naujus reikalavimus antstoliams, šios nuostatos nebeliko ir ji neturi reikšmės pagal po antstolių reformos įsigaliojusius teisės aktus, kurie nustato reikalavimus antsoliams, pagal kuriuos pareiškėja pretendavo dalyvauti konkurse antstolio pareigoms užimti.

Pareiškėjai darbas teismo antstole turėjo reikšmės tada, kai įsigaliojus Antstolių įstatymui, 2002-10-03 teisingumo ministro įsakymu pareiškėja buvo įgaliota vykdyti antstolio funkcijas, nors tuo metu neatitiko visų Antstolių įstatymo nustatytų reikalavimų, būtinų tam, kad galėtų būti paskirta antstole, t. y. pareiškėja 2002 m. neturėjo aukštojo teisinio universitetinio išsilavinimo. Pareiškėja, įsigaliojus Antstolių įstatymui, buvo įgaliota vykdyti antstolio funkcijas pagal Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą, kuris nustatė minėtas taisykles tam tikram pereinamam laikotarpiui. Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenustato išimčių asmenims, dirbusiems teismo antoliais, todėl jiems taikomi galiojančio Antstolių įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai.

Antstolių viešo konkurso vykdymo tvarką reglamentuoja Antstolių įstatymo 6 str., pagal kurio 3 d. antstolių viešą konkursą vykdo Antstolių viešo konkurso komisija; antstolių viešo konkurso komisiją aptarnauja ir jos darbą užtikrina Teisingumo ministerija. Pagal šio straipsnio 4 d., antstolių viešame konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio Įstatymo nustatytus reikalavimus, pateikę Teisingumo ministerijai Antstolių viešo konkurso tvarkos apraše nustatytus dokumentus.

Antstolių viešo konkurso tvarkos aprašo, patvirtinto Teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (2009-04-21 įsakymo Nr. 1R-125 redakcija) (toliau – Aprašas), 7 p. nustato, kokius dokumentus konkurso dalyviai ir pretendentai, pageidaujantys laikyti antstolio kvalifikacinį egzaminą, Teisingumo ministerijai privalo pateikti. Aprašo 12 p. nustato, kad parengiamajame posėdyje komisija nusprendžia, ar konkurso dalyvis ar pretendentas atitinka Antstolių įstatyme nustatytus reikalavimus, ir apie tai komisijos sekretorius pažymi konkurso dalyvio ar pretendento anketoje. Komisijos sekretorius per 5 darbo dienas po parengiamojo posėdžio konkurso dalyviui ar pretendentui išsiunčia pranešimą apie konkurso datą, laiką ir vietą, o konkurso dalyviui ar pretendentui, kuris neatitinka Antstolių įstatyme nustatytų reikalavimų, - pranešimą apie komisijos priimtą sprendimą neleisti dalyvauti konkurse ar laikyti antstolio kvalifikacinio egzamino.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja, pretenduodama būti paskirta Antstolių įstatymo nustatyta tvarka antstole, dalyvavo viešame konkurse, pateikė teisės aktuose nurodytus reikalingus dokumentus, kuriuos Antstolių viešo konkurso komisija įvertino Antstolių įstatymo ir Antstolių viešo konkurso tvarkos aprašo nustatyta tvarka bei dėl anksčiau nurodytų motyvų teisėtai ir nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka neleido pareiškėjai dalyvauti konkurse.

Dėl nurodytų motyvų, Teisingumo ministerijos veiksmas, t.y. atsisakymas leisti pareiškėjai dalyvauti konkurse, yra teisėtas ir nėra pagrindo įpareigoti Teisingumo ministeriją leisti pareiškėjai dalyvauti konkurse (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d., 90 str., Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.).

Pareiškėja neteisingai nurodo sprendimu skundžiamą veiksmą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administarcinį teismą galima dėl neteisėto viešojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes.

Skundžiamu dokumentu nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų nustatymo asmeniui, kuriam neleista dalyvauti antstolių konkurse. Nei Antstolių viešo konkurso komisijos posėdžio protokole, kuriame yra nurodyta, jog Komisija nusprendė neleisti pareiškėjai dalyvauti konkurse, nei rašte, kuriuo pareiškėja informuota apie minėtą veiksmą, pareiškėjai nebuvo nustatomi konkretūs įpareigojimai arba teisės. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą įstatyme ar pačiame dokumente, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.

Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad skundžiamas raštas nei Komisijos posėdžio protokolas nėra individualus administracinis aktas, bet yra atsisakymas atlikti veiksmą. Dėl to pareiškėja į teismą turėtų kreiptis ne vien su reikalavimu pripažinti veiksmą neteisėtu, bet kartu ir su reikalavimu įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti teisės aktuose nustatytą veiksmą.

Nepagrįsti yra atsakovo motyvai, jog pareiškėja turėtų kreiptis į teismą tik dėl Teisingumo ministro įsakymo dėl antstolių viešo konkurso rezultatų patvirtinimo, nes kitoks sprendimas pareiškėjai negalėtų sukurti teisinių pasekmių. Toks aiškinimas yra neteisingas, nes atsisakius asmeniui leisti dalyvauti konkurse, ir jam skundžiant konkurso rezultatus, kuriame šis asmuo nedalyvavo, asmuo kreiptųsi į teismą ne dėl savo pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymo saugomo intereso pažeidimo, bet dėl kitų asmenų, toks reikalavimas negalėtų būti patenkintas vien pagal ABTĮ 5 str. 1 d.

Antstolių įstatymo 7 str. 3 d nustatyta, kad Teisingumo ministro įsakymas dėl antstolių viešo konkurso rezultatų patvirtinimo ar atsisakymas patvirtinti viešo konkurso rezultatus gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Aprašo 39 p. nustatyta, kad Teisingumo ministro įsakymas dėl konkurso rezultatų patvirtinimo ar atsisakymas juos patvirtinti, taip pat komisijos nutarimas dėl antstolio kvalifikacinio egzamino rezultatų gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Minėtos teisės aktų nuostatos, nustatančios konkrečius administracinius sprendimus, kurie gali būti skundžiami teismui, neatima iš asmens teisės skųsti viešojo administravimo subjekto atliktus veiksmus vadovaujantis bendromis teisės normomis, kurios numato asmens teisę kreiptis į teismą. Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti suprantama tokiu būdu, jog asmuo turi tokią teisę tik įstatymų nustatytais atvejais, taip aiškinant įstatymą būtų pažeidžiama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Konstitucijos 30 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti ribojama dėl to, jog viešojo administravimo subjekto veiksmą pripažinus neteisėtu, šiam subjektui būtų sudėtinga konkrečiu atveju atkurti buvusią iki ginčijamo veiksmo atlikimo padėtį, t.y. atkurti pažeistas pareiškėjo teises ar teisėtus interesus (ABTĮ 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos A. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaVeslava RuskanJūra Marija Strumskienė