Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės J. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarimo J. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. R. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK; redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 5120 straipsnio 1 dalyje, 512 straipsnio 2 dalyje (du pažeidimai) ir nubausta, pritaikius ATPK 301 straipsnio nuostatas, galutine 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) bauda už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, neužtikrino, kad įmonės vykdoma ūkinė veikla atitiktų transporto priemonių importuotojams teisės aktuose nustatytus reikalavimus: nevykdė transporto priemonių ir baterijų bei akumuliatorių tiekimo rinkai apskaitos pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus, kurių pagrindu privaloma teikti ataskaitas. Šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 3415 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-290 patvirtintų Gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklių 9, 10, 13 punktų reikalavimus; be to, ji nepateikė iki nustatyto termino, t. y. iki 2016 m. birželio 1 d., transporto priemonių tiekimo rinkai ataskaitos ir ENTP atliekų tvarkymo organizavimo ataskaitos už 2015 m. laikotarpį. Šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 346 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-290 patvirtintų Gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklių 15, 17.2, 19, 22, 3.1 punktų reikalavimus; be to, ji nepateikė iki nustatyto termino, t. y. iki 2016 m. kovo 1 d., Baterijų ir akumuliatorių tiekimo rinkai ataskaitos ir Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo ataskaitos už 2015 m. laikotarpį. Šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3415 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 3417 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-290 patvirtintų Gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklių 15, 17.4, 21, 22, 3.2 punktų reikalavimus.Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena J. R. atžvilgiu pagal ATPK 5120 straipsnio 5 dalį nutraukta, iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo terminams.Apeliaciniame skunde J. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarimą dėl jos pripažinimo kalta pagal ATPK 5120 straipsnio 1 dalį ir 512 straipsnio 2 dalį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti. Jei šis prašymas nebus tenkintas, prašoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 34 straipsnio 5 dalimi, už skundžiamame nutarime konstatuotus pažeidimus neskirti administracinės nuobaudos arba skirti įspėjimą, arba mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Skunde apeliantė nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. liepos 21 d. sudarė su Gamintojų ir Importuotojų Asociacija (toliau - GIA) sutartis dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo bei dėl baterijų (galvaninių elementų) ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo. Šiais savo veiksmais bendrovė pašalino protokolo 1 punkte numatytą pažeidimą nuo 2016 m. liepos 21 d. 2016 m. lapkričio 28 d. bendrovė pateikė protokolo 3 ir 4 punktuose nurodytas ataskaitas Aplinkos apsaugos agentūrai, tai yra bendrovė pašalino šiuos pažeidimus. Šio pažeidimo pašalinimo faktą patvirtina Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. birželio 6 d. el. laiškas bendrovei (Priedas Nr. 2). Bendrovė 2017 m. sausio 11 d. raštu „Dėl protingo termino nustatymo pateikti pastabas dėl Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių skyriaus surašyto UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo akto Nr. MAKP-122“ kreipėsi į Kauno RAAD prašydama pripažinti Patikrinimo akto išvadas pirminėmis (t. y. negalutinėmis) ir suteikti bendrovei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte, Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo 4 priedo 2.2 punkte numatytą teisę pateikti pastabas/paaiškinimus dėl Patikrinimo aktu konstatuotų aplinkybių (turinio) ir jo išvadų, kadangi dėl eilės šiurkščių procedūrinių pažeidimų išsamiai nebuvo ištirtos ir nustatytos visos svarbios aplinkybės. Po šio bendrovės rašto L. R. susisiekė su apeliante ir, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo aišku, ar neviršijus 5 transporto priemonių reikia užtikrinti ENTP tvarkymą, Kauno RAAD darbuotoja L. R. paprašė surašyti prašymą, kuris būtų jai pagrindas perkelti protokolo surašymo datą. 2017 m. sausio 26 d. buvo pastebėta, jog Kauno RAAD internetiniame puslapyje, skiltyje „Ūkio subjektų priežiūra“, „Ūkio subjektų patikrinimo rezultatų ataskaitos 2016 m.“, paskelbė Ūkio subjektų patikrinimų rezultatų ataskaitą 2016 m. IV, kurios 72 eilutėje konstatuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė aplinkosauginį pažeidimą ir bendrovei – jos atstovui pritaikyta poveikio priemonė, t. y. Kauno RAAD net nesurašęs protokolo viešai internete paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog bendrovė yra pažeidėja ir jos atstovui taikytos ATPK numatytos poveikio priemonės (šiurkštus nekaltumo prezumpcijos pažeidimas). Pažymima, kad Kauno apylinkės teismas nutarimu nekonstatavo ATPK 5120 straipsnio 5 dalies pažeidimo. Kauno RAAD 2017 m. vasario 9 d. raštu Nr. (MAKS)-D2-311, atsakydama į bendrovės 2017 m. sausio 11 d. raštą, nurodė, kad visas pastabas ir paaiškinimus traukiamas atsakomybėn asmuo turės teisę pateikti nagrinėjant bylą, t. y. bendrovei nebuvo leista pateikti pastabų ar paaiškinimų. Sankcijos skyrimas už protokolo 3 ir 4 punktuose nurodytus pažeidimus yra negalimas, nes 6 mėnesių sankcijos skyrimo terminas suėjo 2017 m. vasario 12 d. (ATPK 35 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė tariamo pažeidimo aplinkybes, be pagrindo nesivadovavo atitinkama teismų praktika, visas aplinkybes aiškino nesivadovaudamas in dubio pro reo principu, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą, kuriuo nepagrįstai konstatavo pažeidimus už ataskaitų nepateikimą, ir šioje dalyje nepagrįstai skyrė sankciją. Aplinkos apsaugos agentūra 2016 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (27)-A4-8297 informavo Kauno RAAD apie ūkio subjektus, kurie nepateikė ataskaitų Aplinkos apsaugos agentūrai. Prie šio rašto pridėtuose prieduose (kurie administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo pateikti ir nebuvo prijungti prie bylos medžiagos, o tik Kauno RAAD atstovo parodyti teismo posėdžio metu, nepateikiant išsamiai susipažinti) buvo konstatuota, jog bendrovė nėra pateikusi minėtų ataskaitų teisės aktų nustatytais terminais. L. R., liudydama teismo posėdžio metu, nepaneigė aplinkybės, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. jai buvo įteiktas Aplinkos apsaugos agentūros raštas Nr. (27)-A4-8297, kuriuo Aplinkos apsaugos agentūra informavo Kauno RAAD, kad bendrovė nėra apteikusi ataskaitų teisės aktų nustatytais terminais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie, tikėtina, padarytą pažeidimą. Pareigūnas, gavęs informaciją, įgyja ne teisę, bet pareigą pradėti teisės pažeidimo procedūrą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2AT-33-648/2015 konstatavo, kad patikrinimo akto patvirtinimas pagal nustatytą oficialią procedūrą neturi įtakos teisės pažeidimo bylos teisenai ir patikrinimo akto patvirtinimas nėra būtinas. Teismas išaiškino, kad toks nepatvirtintas patikrinimo aktas nesukelia pasekmių tik viešojo administravimo procedūroje, o ne pažeidimo konstatavimo ir sankcijos skyrimo procese. 2016 m. rugpjūčio 12 d. informacija iš Aplinkos apsaugos agentūros apie konkrečias bendroves, nepateikusias ataskaitų, buvo perduota L. R., kuri ir surašė protokolą, tai patvirtina ant rašto esanti Kauno RAAD viršininko viza, deleguojanti šį raštą L. R.. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė visas faktines aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, kad tik atlikus patikrinimo veiksmus L. R. paaiškėjo, kad bendrovė teisės aktų nustatytais terminais nėra pateikusi ataskaitų. Todėl senaties terminas turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. Kadangi nutarimas buvo priimtas 2017 m. birželio 1 d., o nei pirmosios instancijos teismas, nei Kauno RAAD nepratęsė ATPK 35 straipsnyje nustatyto 6 mėnesių senaties termino, terminas pažeidimui konstatuoti baigėsi 2017 m. vasario 12 d. Skunde nurodoma, kad sankcijos skyrimas už protokolo 3 ir 4 punktuose nurodytus pažeidimus yra negalimas, nes 6 mėnesių sankcijos skyrimo terminas suėjo 2017 m. gegužės 28 d. (ATPK 35 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas buvo suklaidintas Kauno RAAD atstovų dėl Transporto priemonių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo organizavimo ataskaitos bei Baterijų ir akumuliatorių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo organizavimo ataskaitos už 2015 m. nepateikimo/pateikimo aplinkybių. Kauno RAAD atstovė L. R. viršijo jai įstatymais suteiktas kompetencijos ribas ir sprendė dėl aplinkybių, kurios nėra priskirtos Kauno RAAD kompetencijai. Gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų taisyklių 15 punktas numato, kad ataskaitos yra teikiamos Aplinkos apsaugos agentūrai, o ne Kauno RAAD. Todėl tik Aplinkos apsaugos agentūra turi teisę spręsti, ar ataskaitos laikomos pateiktomis ar nepateiktomis. Taisyklių 23 punktas numato, kad per 20 darbo dienų nuo ataskaitų pateikimo Aplinkos apsaugos agentūra privalo patikrinti ir priimti, arba informuoti ūkio subjektą apie atsisakymą priimti ataskaitas, nurodant motyvus, dėl kurių ataskaitos nėra priimamos. Jei ūkio subjektas nepašalina Agentūros nurodytų trūkumų, Ataskaitos laikomos nepateiktomis. Bendrovė iki šios dienos nuo ataskaitų el. paštu pateikimo momento (2016 m. lapkričio 28 d.), nėra gavusi jokio rašto, jog ataskaitos laikomos nepriimtomis. Priešingai, bendrovei išsiuntus papildomą paklausimą Aplinkos apsaugos agentūrai, Aplinkos apsaugos agentūros darbuotoja I. L. 2017 m. birželio 6 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) patvirtino, jog bendrovės ataskaitos yra gautos 2016 m. lapkričio 28 d. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas nutarimas priimtas 2017 m. birželio 1 d., o protokolo 3 ir 4 punktuose nurodyti tariami pažeidimai pašalinti 2016 m. lapkričio 28 d., nei Kauno RAAD, nei pirmosios instancijos teismas nepratęsė ATPK 35 straipsnyje numatyto 6 mėnesių senaties termino, todėl vėliausiai šie pažeidimai galėjo būti konstatuoti ir sankcija už juos skirta iki 2017 m. gegužės 28 d.Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ATPK/ANK straipsnį, kuris numato sankciją už Baterijų ir akumuliatorių tiekimo rinkai ir Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo ataskaitos nepateikimą, t. y. nepagrįstai pritaikė ATPK 512 straipsnio 2 dalį. ATPK už Baterijų ir akumuliatorių tiekimo rinkai ir Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo ataskaitos nepateikimą niekada nenumatė atsakomybės. Todėl kyla pagrįstų abejonių, ar iš viso už šios ataskaitos nepateikimą asmenis galima traukti administracinėn atsakomybėn. ATPK 5120 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tik už Transporto priemonių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo organizavimo ataskaitos nepateikimą. Atsižvelgiant į tai, kad ATPK nuostatos negali būti plečiamai aiškinamos, šioje dalyje administracinių teisės pažeidimų teisena privalo būti nutraukta, o atitinkama nutarimo dalis panaikinta.ATPK 512 straipsnio 2 dalis šiuo atveju negali būti taikoma, nes šis ATPK straipsnis numato atsakomybę už ūkinės veiklos vykdymą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, nesilaikant šiame leidime nustatytų reikalavimų, arba ūkinės veiklos vykdymui nėra atliktas poveikio aplinkai vertinimas ar atranka, ar nėra priimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba ūkinės veiklos vykdymas atliekamas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus. Vertinant sistemiškai, atsižvelgiant į ATPK 512 straipsnio 2 dalies objektą (taršos leidimų neturėjimas, vertinimo ar atrankos neatlikimas, veiklos vykdymas neturint leidimo) negalima sutikti, kad į šio ATPK straipsnio sudėtį patenka Baterijų ir akumuliatorių tiekimo rinkai ir Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo ataskaitos nepateikimas, nes šio straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už veiklos vykdymą neturint leidimų, neatlikus privalomų veiklos vertinimo procedūrų ar nukrypus nuo leidimuose išduotų reikalavimų.Vertinant ANK 235 straipsnio 4 dalį ir ANK 235 straipsnio 1 dalį, akivaizdu, kad 4 dalis nustato atsakomybę už pažeidimus, padarytus vykdant ūkinę veiklą, kuriai reikalingi leidimai, licencijos, o 1 dalis - už ūkinės veiklos vykdymą aplinkosaugos srityje, kuriai leidimai, licencijos nėra privalomi. Šiuo atveju, jokie leidimai, licencijos importuoti automobilius nėra išduodami ar suteikiami, todėl nėra pagrįsta taikyti ATPK 512 straipsnio 2 dalį ar ANK 235 straipsnio 4 dalį. Jei teismas manytų, jog ATPK 512 straipsnio 2 dalis galėjo būti taikoma, tuomet veika turėtų būti perkvalifikuojama pagal ANK 235 straipsnio 1 dalį, kuri numato bendrąją atsakomybę už ūkinės veiklos vykdymą, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus, kai pagal Aplinkos apsaugos įstatymą leidimas vykdyti veiklą nėra privalomas. Be to, ANK 235 straipsnio 1 dalis numato švelnesnę atsakomybę.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas negalėjo konstatuoti pažeidimo dėl transporto priemonių ir baterijų bei akumuliatorių tiekiamų rinkai apskaitos nevedimo, nes teismas, konstatuodamas šį tariamą pažeidimą, nenurodė, kokiu laikotarpiu pažeidimas tęsėsi, todėl nepagrįstai nesprendė ir senaties instituto taikymo. Kauno RAAD šį pažeidimą grindžia tuo, jog bendrovė nepateikė ataskaitų, todėl preziumavo, kad ir apskaita nėra vykdoma. Pažymima, kad visos ataskaitos yra pateiktos ir už 2015 m., ir už 2016 m., todėl, jei laikomasi tokios prezumpcijos, kad ataskaitų pateikimas patvirtina ir apskaitos vedimą, galima pagrįstai teigti, kad vėliausiai apskaita buvo tinkamai pradėta vesti nuo 2016 m. sausio 1 d., nes Kauno RAAD neginčija fakto, jog ataskaitos už 2016 m. yra pateiktos tvarkingai. Taigi, vėliausiai pažeidimas konstatuotas ir sankcija paskirta galėjo būti iki 2016 m. liepos 1 d.Pirmosios instancijos teismas negalėjo konstatuoti pažeidimo už apskaitos nevedimą, todėl nepagristai skyrė sankciją šioje dalyje. Pirmosios instancijos teismas nutarime (1 lapas) nurodė, kad bendrovė laikoma nevykdančia importuotų transporto priemonių bei jose esančių baterijų ir akumuliatorių apskaitos, nes nevykdė Taisyklių 9, 10 ir 13 punktų reikalavimų. Motyvuojamojoje dalyje (nutarimo 5 lapas) teismas konstatavo, kad pažeisti tik Taisyklių 9 ir 10 punktų nuostatų reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepalaikė protokolo 2 punkte numatyto kaltinimo dėl Taisyklių 13 punkto pažeidimo, t. y. dėl baterijų ir akumuliatorių apskaitos nevykdymo. Bendrovė kaupia duomenis, kurių rinkimas yra numatytas teisės aktais. Elektroninės apskaitos vedimą patvirtina Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė UAB „F.“ (Paaiškinimų priedas Nr. 15).Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ATPK/ANK straipsnį, kuris numato atsakomybę už transporto priemonių ir baterijų bei akumuliatorių tiekiamų rinkai apskaitos nevedimą. Jei būtų laikoma, kad apskaita nebuvo vedama, nutarimas vis tiek turėtų būti naikinamas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo pažeidimą pagal ATPK 512 straipsnio 2 dalį. Už tokį pažeidimą ATPK nebuvo numatyta atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas turėjo perkvalifikuoti ATPK 512 straipsnio 2 dalį į ANK 235 straipsnio 1 dalį, kuris taip pat numato atsakomybę už bendruosius aplinkosaugos pažeidimus, tačiau įtvirtina žymiai švelnesnę nei ATPK sankciją.Skunde nurodoma ir tai, kad jei teismas nuspręstų, jog nėra aukščiau nurodytų pagrindų naikinti nutarimą (dėl senaties terminų taikymo, dėl netinkamo kvalifikavimo ar nepagrįsto pažeidimo konstatavimo), prašoma, remiantis ATPK 301 straipsnio nuostatomis, neskirti administracinės nuobaudos arba skirti mažesnę baudą nei numatytas minimalus sankcijos dydis. Visos lengvinančios aplinkybės bei tai pagrindžiantys įrodymai yra pateikti apylinkės teismui teiktų paaiškinimų IV skyriuje. Nors pirmosios instancijos teismas sumažino sankcijos dydį iki 450 eurų, tačiau tai vis tiek labai didelė ir neadekvati suma, atsižvelgiant į neaiškų ir sunkų reglamentavimą, sunkią finansinę padėtį, bendrovės nuostolingumą, prieš patikrinimo inicijavimą atliktą pažeidimų pašalinimą dėl ENTP dalyvavimo sistemoje, nebuvimą tyčinių ketinimų ir pan. Be to, bendrovė jau nuo 2017 m. sausio 26 d. yra neteisėtai viešai paskelbta pažeidėja, kas menkina bendrovės įvaizdį, vardą ir reputaciją prieš klientus. Vien viešas paskelbimas savo esme yra tam tikra atsakomybės, bausmės forma. Baudos skyrimas nebūtų ultima ratio priemonė, nes visi priežiūros tikslai po patikrinimo yra pasiekti, t. y. visi pažeidimai pašalinti. Taip pat, baudos skyrimas už praeityje pašalintus pažeidimus nepasiektų ANK 22 straipsnyje įtvirtintų nuobaudos skyrimo tikslų. Prašoma atsižvelgti į protingumo, teisingumo principus ir neskirti administracinės nuobaudos arba skirti simbolinę, nes apeliantė prisipažįsta sąžiningai klydusi, iki patikrinimo pradžios pašalino atitinkamus pažeidimus, o kitą dalį pažeidimų - iki patikrinimo pabaigos.Atsiliepime į J. R. apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) direktorius prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą.