- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- AN2-655-593/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00997-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius, Antstolis Mindaugas Dabkus
- Advokatai
- Agnija Frejerė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto asmens V. K. atstovės advokatės Agnijos Frejerės skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. spalio 8 d. nutarimo, kuriuo atmestas antstolio M. D. prašymas dėl V. K. skirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba pripažinimo beviltiška.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimu V. K. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta nuobauda – 63 000 Lt (18 246,06 Eur) bauda. Šis nutarimas įsiteisėjo 2011 m. spalio 24 d. ir yra vykdomas antstolio M. D. kontoroje.
Šalies argumentai
2. 2021 m. rugsėjo 2 d. prašymu antstolis M. D. kreipėsi į apylinkės teismą, prašydamas pakeisti V. K. paskirtą baudą į viešuosius darbus. Prašyme nurodė, kad skolininkas skolos mokėti nevengia, tačiau dėl gaunamų mažų pajamų skolos išieškojimas užsitęsė. Laikotarpiu nuo 2017 m. iki šios dienos iš skolininko buvo išieškota 3 557,66 Eur. Likusi neišieškota skola sudaro 14 688,40 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2021 m. spalio 8 d. Alytaus apylinkės teismas nutarimu pirmiau nurodytas antstolio prašymas buvo atmestas. Teismas nurodė, kad tik gavus iš antstolio duomenis apie tai, kad pažeidėjas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškota bauda priverstinai, ir pačiam pažeidėjui sutikus, ATPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti sprendžiamas klausimas dėl baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais. Be to, duomenys apie turto neradimą konstatuojami antstolio surašomu Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktu apie išieškojimo negalimumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje nėra pateiktas antstolio surašytas aktas apie išieškojimo negalimumą. Priešingai, iš skolininko išieškojimas yra vykdomas, gaunamos nuolatinės išmokos iš pastarojo pensijos ir darbo užmokesčio. Padaryta išvada, jog prašymas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba pripažinimo beviltiška šiuo metu negali būti tenkinamas. Taip pat pažymėta, jog įstatymas nenumato galimybės pažeidėjui pačiam pasirinkti administracinės nuobaudos rūšį, o skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde administracine tvarka nubausto asmens V. K. atstovė advokatė Agnija Frejerė prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutarimą panaikinti ir antstolio M. D. prašymą dėl baudos pakeitimo į viešuosius darbus tenkinti.
4.1. Skunde advokatė nurodo, kad nesupranta, kodėl apylinkės teismas padarė išvadą, jog išieškojimo negalimumo aktas privalomas ir tuomet, kai antstolis teismui teikia prašymą paskirtą baudą pakeisti į viešuosius darbus. Nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato antstoliui pareigos kreipiantis į teismą su prašymu skolininkui paskirtą baudą pakeisti į viešuosius darbus tuo pačiu surašyti ir Išieškojimo negalimumo aktą. Antstolis šiuo konkrečiu atveju teismui siunčia vykdomąją bylą, taip pat privalo pateikti aktualias pažymas iš registrų apie skolininko turtinę padėtį, ką antstolis M. D. tinkamai padarė. Apie Išieškojimo negalimumo aktą aiškiai kalba ne ATPK 314 straipsnio 4 dalis, kai paskirta bauda keičiama viešaisiais darbais, o ATPK 314 straipsnio 5 dalis, kurioje reglamentuota procedūra apie išieškojimo negalimumą. Todėl apylinkės teismo išvados, kad antstolis prašydamas paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais privalėjo teismui pateikti ir Išieškojimo negalimumo aktą, yra neteisingos ir klaidingos.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Skundo autorė atkreipia dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog V. K. turi pakankamai turto sumokėti 18 246,06 Eur baudą, tačiau priešingas išvadas pateikia antstolis, nurodydamas, jog patikrinus nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, nustatyta, kad skolininkas turi nekilnojamojo turto – butą, tačiau jis yra įkeistas hipotekos. Nesuprantama, kodėl apylinkės teismas nutarime konstatavo klaidingas faktines aplinkybes, jog apeliantas turi nekilnojamojo turto, tačiau neatkreipė dėmesio nei į Nekilnojamojo turto išrašą, nei į antstolio surašytą prašymą, kad toks nekilnojamasis turtas yra įkeistas, tai yra priklauso ne V. K., kol už jį nebus išmokėta.
4.3. Advokatė skunde pažymi, jog skolininkas dengia paskirtą baudą minimaliomis išskaitomis, nuo 2017 m. iki šios dienos iš jo buvo išieškota tik 3 557,66 Eur. Taip yra todėl, kad V. K. yra senyvo amžiaus žmogus ir neturi didelių pajamų, jau nekalbant apie tai, kad jam ir pačiam reikia kažkokiu būdu pragyventi. Tokio amžiaus žmogui yra ypač sudėtinga susirasti geriau apmokamą darbą, o jo gaunama pensija yra mažesnė už minimalų pragyvenimo lygį Lietuvoje. V. K. jau daugiau nei 10 metų yra slegiamas šios valstybės paskirtos 18 246,06 Eur baudos, kuri yra nepakeliamai ir neproporcingai didelė, kurios apeliantas neturės galimybės sumokėti iki pat savo gyvenimo pabaigos. Šios baudos slegiamas V. K. gyvena jau labai ilgą laiką. Dėl nerealaus baudos dydžio apeliantas jau ilgą laiką neturi oraus gyvenimo ir orios senatvės. Apelianto minimalių pajamų dalį tenka atiduoti antstoliui, kuris pinigus perveda valstybei, nors padengti visą paskirtą baudą V. K. nėra net teorinių galimybių.
4.4. Skundo autorė nurodo ir tai, kad 18 246,06 Eur bauda buvo teismo paskirta už nelegaliai įdarbintus asmenis, kas, V. K. nuomone, yra ginčytinas dalykas. Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimas buvo priimtas remiantis Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriaus inspektorių atlikto patikrinimo išvadomis, neatsižvelgus į asmenų, įtariamų dirbus nelegaliai, paaiškinimus. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad administracinės nuobaudos taikymas atitiktų proporcingumo ir realumo jį įvykdyti reikalavimus. 2010 – 2011 metais minimali alga sudarė vos 231,70 Eur, o vidutis atlyginimas 2010 metais sudarė 600,24 Eur, 2011 m. – 613,34 Eur. V. K. atstovė pažymi, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), už tokio pobūdžio nusižengimą nustatyta maksimali baudos riba siekia 6000 Eur. ANK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui gali būti skiriama ne mažesnė negu dešimt ir ne didesnė negu šeši tūkstančiai eurų bauda (nelegalaus darbo atveju, kai nusižengimas padarytas pakartotinai).
4.5. Advokatės teigimu, V. K. buvo įstumtas į situaciją, kai visą likusį gyvenimą yra privestas dalį pajamų atiduoti antstoliui. Buvo užvestos vykdomosios bylos, priverstinai išieškomos skolos, areštuotas turtas, darbo užmokestis, sąskaitos, pensija. Apeliantas, būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, neturi ramybės ir orios senatvės, t. y. yra priverstas gyventi žemiau skurdo ribos ir tokiam gyvenimui nesimato pabaigos, kadangi V. K. neturi jokių galimybių valstybei išmokėti tokios didelės baudos. Todėl prašoma tenkinti antstolio prašymą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į V. K. atstovės apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas A. J. prašo šio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. K. atstovės advokatės Agnijos Frejerės apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nutarimas, pagal kurį V. K. atžvilgiu pradėta vykdomoji byla, buvo priimtas 2010 m. gruodžio 1 d., t. y. iki įsigaliojant ANK, pažeidimas nebuvo perkvalifikuotas Įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl, vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena nagrinėjamu atveju vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.
7. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmeniui buvo paskirta bauda ir nutarimas dėl šios nuobaudos skyrimo įsiteisėjo iki 2017 m. sausio 1 d., tačiau nesuėjo ATPK 313 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, taip pat tais atvejais, kai asmeniui, vadovaujantis ATPK 306 straipsniu, buvo atidėtas nutarimo skirti baudą vykdymas ar ATPK 313 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka baudos mokėjimas buvo išdėstytas dalimis ir paskirta bauda viršija ANK už šį nusižengimą nustatytą maksimalią baudą, mokėtina bauda sumažinama iki ANK už šį nusižengimą nustatytos maksimalios baudos. Nagrinėjamu atveju esama situacija neatitinka nei vieno Įstatymo 6 straipsnio 3 dalies kriterijaus. Taigi, aukštesnės instancijos teismas, remdamasis pirmiau pateiktu išaiškinimu, skundą nagrinėja vadovaudamasis ATPK įtvirtintu teisiniu reglamentavimu.
8. ATPK 314 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą (per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos), nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai CPK nustatyta tvarka (ATPK 314 straipsnio 3 dalis). Jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) arba kito organo (pareigūno) nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už šešis eurus baudos. Nemokami viešieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims (ATPK 314 straipsnio 4 dalis).
9. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar apie skolininko turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, nebuvimą antstolis privalo konstatuoti surašydamas Išieškojimo negalimumo aktą ir tuomet kreiptis į teismą su prašymu pakeisti baudą į viešuosius darbus arba paskirtą baudą pripažinti beviltiška, ar šio prašymo svarstymui pakanka antstolio pateiktų duomenų apie tai, kad skolininkas baudos mokėti nevengia, tačiau dėl sunkios finansinės (materialinės) padėties neišgali sumokėti likusios priverstinai neišieškotos baudos dalies. V. K. atstovės teigimu, nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato antstoliui pareigos, kreipiantis į teismą su prašymu skolininkui paskirtą baudą pakeisti į viešuosius darbus, tuo pačiu surašyti ir Išieškojimo negalimumo aktą. Šiame kontekste pažymėtina, kad sistemiškai aiškinant ATPK 314 straipsnio 3 ir 4 dalis, prasidėjus nutarimo skirti baudą vykdymo procesui, bauda nemokamais viešaisiais darbais pažeidėjui gali būti pakeista tik vadovaujantis ATPK 314 straipsnio 4 dalimi, t. y. antstoliui nustačius, jog nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, ir pateikus atitinkamą prašymą teismui. Prasidėjus priverstiniam baudos išieškojimui, būtent antstolis sprendžia apie galimybę įvykdyti nutarimą dėl baudos paskyrimo.
10. Kaip pagrįstai skundžiamame nutarime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad baudos pakeitimo kitomis administracinėmis nuobaudomis klausimo nagrinėjimas gali būti inicijuojamas tik nutarimą skirti baudą priėmusiam organui (pareigūnui) turint duomenų, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, nedirba arba jeigu baudos išieškoti iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos negalima dėl kitų priežasčių ir gavus iš antstolio duomenis, kad nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas. Duomenys, kad nėra turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškota bauda, yra teisinis pagrindas antstoliui, kuriam buvo perduotas vykdomasis dokumentas (nutarimas), grąžinti vykdomąjį dokumentą (nutarimą) jį priėmusiai institucijai.
11. Taigi, sutiktina su advokatės skundo teiginiais, kad Išieškojimo negalimumo akto surašymas šiuo atveju nėra būtinas (privalomas), tačiau antstolis turi pareigą patikrinti įvairius registrus bei duomenų bazes (VSDFV duomenų bazę, Pensijų kaupimo sutarčių registrą, Kelių transporto priemonių registrą, Ginklų registrą, Nekilnojamojo turto registrą, skolininko banko sąskaitose esančias lėšas ir kt.) ir pateikti teismui aktualius duomenis, iš kurių matytųsi, jog skolininkas iš tiesų neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti baudos išieškojimą. Šiuo atveju teismui buvo pateikta visa vykdomosios bylos medžiaga, su kuria susipažinęs, aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog baudos keitimas į viešuosius darbus šioje baudos priverstinio vykdymo stadijoje negalimas.
12. V. K. atstovė skunde pažymi, kad skolininkas yra senyvo amžiaus žmogus ir neturi didelių pajamų, jis neproporcingai didelės paskirtos baudos yra slegiamas jau daugelį metų, todėl neturi oraus gyvenimo ir senatvės. Priverstinio baudos išieškojimo metu buvo išieškota 3 557,66 Eur suma, likusi neišieškota suma sudaro net 14 688,40 Eur. Šios sumos, atsižvelgiant į jo amžių, V. K. nėra finansiškai pajėgus sumokėti nei šiuo metu, nei ateityje. Todėl, nenustačius piktybiško vengimo mokėti baudą, prašoma ją pakeisti į viešuosius darbus. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad V. K. šiuo metu iš tiesų yra senatvės pensijos gavėjas, tačiau priverstinai antstolio išieškoma bauda jam buvo paskirta prieš vienuolika metų, t. y. tuomet, kai jis buvo darbingo amžiaus ir užėmė solidžias – įmonės direktoriaus – pareigas. Tačiau paskirtoji bauda (visa ar jos dalis) per įstatymo numatytą terminą savanoriškai sumokėta nebuvo. Prasidėjus priverstiniam baudos išieškojimo procesui, V. K. su antstoliu geranoriškai nebendradarbiavo ir nesiekė bent kiek sumažinti turimą įsiskolinimą.
13. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino vykdomojoje byloje esamus duomenis, jog skolininkas niekada neturėjo ilgiau užsitęsusių nedarbingumo laikotarpių, t. y. jis dirbo vienoje ar kitoje įmonėje (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) draugijoje), tačiau šios nevykdė antstolio patvarkymų daryti išskaitas iš V. K. darbo užmokesčio. Skolininkui, be abejo, apie šią situaciją buvo žinoma, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų, kad antstolio patvarkymai būtų įgyvendinami, kas rodo, jog V. K. vengė baudos išieškojimo. Šią išvadą pagrindžia ir itin ilgas išskaitų vengimo laikotarpis – maždaug septyneri metai. Situacija šiek tiek pasikeitė tik po to, kai buvo išsiaiškinta, jog (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) draugijoje V. K. užima vadovo pareigas, tuomet Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartimi jam buvo skirta 150 Eur bauda už antstolio reikalavimo nevykdymą. Po šios sudrausminančios baudos skyrimo buvo pradėtos daryti išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio. Nors V. K. atstovė skunde nurodo, jog ši informacija neturėtų būti vertinama, kadangi šiuo metu ji nėra aktuali, tačiau apeliacinės instancijos teismas analizuoja administracine tvarka nubausto asmens elgesį ir galimybę sumokėti baudą viso priverstinio jos vykdymo proceso metu, o ne kuriuo nors labiau V. K. palankesniu momentu (pavyzdžiui, nuo tada, kai jis tapo senatvės pensijos gavėju).
14. Šiuo metu skolininkas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonė atlieka išskaitas iš jo darbo užmokesčio, nuo 2019 m. kovo mėnesio V. K. gauna išmokas iš VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus Pensijų skyriaus 1-ojo poskyrio, Sodra taip pat iki šiol atlieka atitinkamus išskaičiavimus. Vien aplinkybė, jog daromos išskaitos yra minimalios, nepaneigia fakto, jog baudos išieškojimas yra realiai vykdomas, todėl jį nutraukti objektyvaus pagrindo nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad per pastaruosius beveik ketverius metus išieškota suma (3557,66 Eur) nėra tik simbolinė, jei išskaitos būtų darytos nuo pat baudos paskyrimo momento, šiuo metu jau būtų padengta reikšminga skolos dalis (daugiau nei pusė), tačiau, šioje nutartyje jau minėta, V. K. ilgą laiką nebendradarbiavo su antstoliu ir neieškojo būdų bei priemonių skolos padengimui. Todėl vien pensijinis amžius, turint turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, nesudaro pagrindo ATPK 314 straipsnio 4 dalies taikymui.
15. Pirmiau padarytą išvadą sustiprina ir tai, kad V. K. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nors šis butas yra įkeistas hipotekos, tačiau vykdant išieškojimą ir jį pardavus iš varžytynių, finansiniai reikalavimai būtų tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą. Trijų kambarių butas, esantis šalies sostinėje, neabejotinai yra vertingas nekilnojamasis turtas, kurio rinkos vertė yra ženkliai didesnė nei likusi neišieškota baudos dalis. Todėl vien aplinkybė, kad jis yra įkeistas, neturint konkrečių duomenų apie šio įkeitimo aplinkybes, neleidžia V. K. pripažinti beturčiu. Prašyme apylinkės teismui antstolis aiškiai nurodė, jog skola šiuo metu negali būti pripažinta beviltiška ar užbaigiama su Išieškojimo negalimumo aktu. Kitų objektyvių priežasčių, kodėl bauda turėtų būti keičiama į viešuosius darbus, aukštesnės instancijos teismas nenustatė. Tai, kad skolininkas, jo paties vertinimu, gyvena žemiau skurdo ribos, nesijaučia orus, jaučia ilgai trunkančią, slegiančią materialinę naštą, yra subjektyvus V. K. susidariusios situacijos vertinimas. Iš tiesų, jis neturi mažamečių vaikų ar kitų išlaikytinių, duomenų, kad sirgtų sunkiomis, nepagydomomis ligomis, nėra, taigi iš gaunamų pajamų jis finansinius įsipareigojimus dengti gali.
16. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti pateikto skundo argumentais pagrindo nėra. Tuo pačiu pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja skundo teiginių apie skolininkui paskirtos baudos dydžio pagrįstumą bei proporcingumą. Įsiteisėjęs nutarimas nėra peržiūrimas ar keičiamas, priešingai, jis yra privalomai vykdomas, kas šiuo metu ir yra pagrįstai daroma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. spalio 8 d. nutarimą nepakeistą ir V. K. atstovės advokatės Agnijos Frejerės apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.