Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-07-12 · Civilinė byla Nr. e2A-587-580/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-12
Bylos Nr.
e2A-587-580/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28842-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Ieškovas
UAB „Gelvora“, UAB „LSV Intergroup”
Atsakovas
I. R.
Civilinė byla Nr. 2A-587-580/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28842-2015-1Procesinio sprendimo kategorija; 2.5.2.1.; 3.3.1.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „LSV Intergroup” ieškinį atsakovei I. R. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „LSV Intergroup” prašė priteisti iš atsakovės I. R. 84,51 Eur skolą, 7,50 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 39,75 Eur palūkanų, 0,60 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodo, kad 2014-07-17 su atsakove sudarė kredito sutartį, kuria ieškovas suteikė 86,86 Eur (300 Lt) kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti ir sumokėti 3,48 Eur kredito mokestį iki 2014-08-16. Ieškovas laiku pervedė kredito sumą, o atsakovė 2014-08-13 sumokėjo ieškovui 3,48 Eur kredito mokestį, prasitęsė kredito grąžinimo terminą iki 2014-09-15, vėliau dar tris kartus iki 2015-03-01. Atsakovė kredito ir kredito mokesčio laiku negrąžino, į raginimus nereaguoja ir iki šiol skolinga ieškovui 84,51 Eur skolos, 7,50 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 39,75 Eur palūkanų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės I. R. 84,51 Eur skolą, 7,50 Eur bendrą vartojimo kainą, 14,51 Eur palūkanų, 0,60 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 107,12 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo 2015-08-25 iki teismo sprendimo įvykdymo ir 12,14 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

Sprendimas už akių priimtas įvertinus tai, kad tinkamai įteikus procesinius dokumentus, atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį.

Teismas nustatė, kad 2014-07-17 ieškovas su atsakove sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 46873, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 300 Lt (86,89 Eur) sumą 30 dienų terminui, nustatant 181,37 proc. bendrą kredito kainos metinę normą, 7,50 Eur bendrą vartojimo kredito kainą. Ieškovas 2014-07-17 pervedė į atsakovės sąskaitą sutartą 300 Lt (86,89 Eur). Kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2015-03-01. Atsakovė negrąžino kredito bei kredito mokesčio nustatytu terminu ir liko skolinga ieškovui 84,51 Eur negrąžinto kredito ir 7,50 Eur bendros vartojimo kredito kainos. Ši suma, procesinės palūkanos bei 0,60 Eur delspinigių iš atsakovės priteista.

Teismas atkreipė dėmesį, kad kreditorius prašo priteisti 84,51 Eur skolos ir 39,75 sutartinių palūkanų, taikant 107,98 proc. dydžio metinę palūkanų normą, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 181,37 proc. Atsižvelgė į tai, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių, atsakovė (vartotoja) yra fizinis asmuo, prašomos priteisti palūkanos sudaro beveik pusę pagrindinės skolos sumos, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, padaro išvadą, kad prašomos priteisti palūkanos laikytinos aiškiai per didelėmis (CK 1.5 straipsnis). Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 7.2. punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos. Didesnių nuostolių ieškovas neįrodė. Sutartinės palūkanos sumažintos iki 36,5 proc. metinių palūkanų (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) ir iš atsakovės priteista 14,51 Eur palūkanų.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „LSV Intergroup” apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą už akių panaikinti ir ieškinį tenkinti. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas teigė, jog teismas nenurodė, kodėl palūkanų dydis sumažintas iki 14,51 Eur ir nepateikė skaičiavimų. Teismas nesiremia Vartojimo kredito įstatymu. Kreditorius vertindamas atsakovo finansinę padėtį rėmėsi Lietuvos banko valdybos nutarimo Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos banko valdybos 2013-03-19 nutarimu Nr. 0362 (toliau – Nuostatai). Nuostatų 9 dalyje nurodyta, jog vartojimo kredito davėjas laikosi atsakingojo skolinimo principo, jeigu sudarant vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjo vidutinės kredito dalinio grąžinimo ir palūkanų įmokos, apskaičiuojamos padalijus visų kredito grąžinimo ir palūkanų sumą iš kredito trukmės, pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms, dydis sudaro ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnis nurodo pareigą paskolos davėjui įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą, bei remtis Nuostatais. Kreditorius įvertino atsakovės mokumo galimybes prašomai vartojimo kredito sumai. Kredito gavėja laisva valia sudarė vartojimo kredito sutartį ir pateikė informaciją apie pajamas.

Atsiliepimas

Išduodamas greituosius kreditus atsakovas su kiekvienu paskolos gavėju susisiekia individualiai, t.y. paskambina registruotu telefono numeriu kontroliniam duomenų patikrinimo ir asmens tapatybės patvirtinimui, taip pat sutarties sąlygų pakartotinio išaiškinimo tikslais bei įsitikinimui, jog nurodyti duomenys, tame tarpe ir gaunamos paskolos gavėjo pajamos, yra teisingi. Paskambinus atsakovei, ji nurodė, kad dirba UAB ,,Grafija“, Sodros duomenų bazėje pajamos 1 000 Lt, tačiau atsakovė nurodė, jog realios šeimos pajamos yra 4 500 Lt.

Smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos paprastai būna didesnės. Siekiant apsaugoti silpnesniosios finansinio susitarimo šalies interesus mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti ribojamas specialiuose įstatymuose. Pagal Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra ne didesnė kaip 200 procentų. Vartojimo kredito sutartyje numatyta 107,98 proc. metinė palūkanų norma. Vien tai jog viena šalis yra vartotojas, neleidžia teigti, kad palūkanos yra per didelės. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra numatyta, jog klientui laiku negrąžinus paskolos yra skaičiuojamos pelno palūkanos, kurios yra kaip atlyginimas kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, ir kurių dydis lygus šiose specialiosiose sutarties sąlygose nurodytai vartojimo kredito metinei palūkanų normai ir yra skaičiuojamos nuo visos pradelstos grąžinti Kredito sumos už visą pradelsimo laiką.

Ieškovas pažymi, kad Vartojimo kredito sutartyje kalbama apie palūkanas, kaip mokestį už pinigų skolinimąsi, t. y. pelno palūkanas. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms.

Teismas nepagrįstai mažino Vartojimo kredito sutartyje įtvirtintas pelno palūkanas. Atsakovė pinigais vis dar naudojasi, todėl turi mokėti pelno palūkanas, dėl kurių buvo susitarta Vartojimo kredito sutartyje (Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 12.2 punktas). Ieškovo, kaip pelno siekiančios finansinės įstaigos, veikla yra kreditų suteikimas, todėl ieškovas už suteiktas paslaugas turi gauti tinkamą atlyginimą. Teismas, ex officio mažindamas sutartines pelno palūkanas, pažeidžia sutarties laisvės principą.

Finansų rinkoje rinkos dalyviai tarpusavyje konkuruoja, siūlydami finansines paslaugas, todėl siūlomų palūkanų norma gali būti įvairi, o kreditą pageidaujantis paimti asmuo turi teisę pasirinkti, su kuria finansų įstaiga sutartį sudaryti ir dėl kokio palūkanų dydžio susitarti. Pelno (arba mokėjimo) palūkanos gali būti mažinamos vadovaujantis CK 6.223 straipsnio, 6.228 straipsnio nuostatomis, tačiau tam reikalingas kitos sutarties pusės ieškinys (priešieškinis).

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, jog laiku negrąžinus paskolintų pinigų, jis patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Visa tai skatina nesąžiningumą sutartiniuose santykiuose ir stabdo kreditoriaus kapitalo apyvartą.

Atsiliepimas

Atsakovei nuo 2015-02-27 iki 2015-07-17 elektroniniu paštu ir SMS žinute buvo siunčiami pranešimai apie prievolės įvykdymą, bei skaičiuojamos palūkanas už tolimesnį naudojimąsi kreditu

Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šiuo atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Ginčas byloje kilo dėl palūkanų pagal Vartojimo kredito sutartį priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog jis skundžia teismo sprendimo dalį dėl palūkanų, priskaičiuotų, pasibaigus kredito grąžinimo terminui. Nors apeliacinio skundo reikalavimu yra prašoma panaikinti visą teismo sprendimą, tačiau argumentuojama tik dėl teismo sprendimo motyvų, kuriais buvo sumažintas palūkanų dydis. Apeliacinės instancijos teismas patikrins apskųsto teismo sprendimo dalį dėl priteistinų palūkanų dydžio sumažinimo.

Iš ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovas prašė priteisti skolą, bendrą vartojimo kredito kainą, palūkanas ir delspinigius, o taip pat palūkanas pagal CK 6.210 straipsnį. Visi šie įsipareigojimai kilo iš 2014-07-17 sudarytos Vartojimo kredito sutarties. Vartojimo kredito sutarties specialiojoje dalyje numatyta, kad suteiktas 84,51 Eur vartojimo kreditas, vartojimo kredito metinė palūkanų norma sudaro 107,98 proc., bendra kredito kainos metinė norma 181,37 proc., bendra vartojimo kredito kaina 7,5 Eur.

Vartojimo kredito metinės palūkanų normos paskirtis apibrėžta Vartojimo kredito sutarties 4 dalyje. Čia nurodoma, jog palūkanos mokamos už naudojimąsi kreditu, tai reiškia, jog Vartojimo kredito sutartyje nustatytos pelno (mokėjimo) palūkanos. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 7.2 punktas nurodo, jog kredito gavėjui praleidus kredito mokėjimo terminą, yra skaičiuojamos pelno palūkanos, kaip atlyginimas kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, kurių dydis lygus 4.1 punkte nurodytosioms palūkanoms (kaip nustatyta specialiosiose sąlygose). Vertintina, jog tokiu būdu šalys susitarė dėl pelno (mokėjimo) palūkanų dydžio po kredito grąžinimo termino praleidimo. Atsižvelgiant į aiškiai išdėstytą palūkanų mokėjimo paskirtį nėra pagrindo teigti, kad minimos palūkanos yra kompensacinės palūkanos. Tokią išvadą lemia Vartojimo kredito sutartimi nustatytų mokėjimų analizė. Sutartyje nurodyta, kad bendra vartojimo kredito kaina sudaro 7,5 Eur. Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis apibrėžia, kad bendra vartojimo kredito kaina – tai visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami ir kitos toliau normoje išvardintos išlaidos. Nagrinėjamoje Vartojimo kredito sutartyje šios išlaidos nėra detalizuotos, todėl pelno (mokėjimo) palūkanų dydis, kuris taikomas tinkamo kredito grąžinimo atveju, nėra išskirtas, tačiau bendros vartojimo kredito kainos dydis rodo, jog taikyta tokia pat ar panaši vartojimo kredito metinė palūkanų norma. Tuo remiantis pripažintina, kad vartojimo kredito metinė palūkanų norma yra pelno (mokėjimo) palūkanos.

Civiliniame kodekse tiesiogiai nustatyta tik netesybų mažinimo teisė (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 išaiškinta, kad teismo teisė mažinti palūkanas kyla iš CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias šalių susitarimas dėl palūkanų privalo neprieštarauti įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Tuo remiantis atmetami ieškovo argumentai dėl galimumo kompensacines palūkanas mažinti tik CK 6.223 straipsnio, 6.228 straipsnio pagrindu pareiškiant ieškinį dėl sutarties pakeitimo. Palūkanų mažinimo teisė teismui suteikta veikiant savo nuožiūra, tai reiškia, kad palūkanų sumažinimas nėra išėjimas už ieškinio ribų. Toje pačioje apžvalgoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Mažinant palūkanas, kaip ir netesybų mažinimo atveju, taikomas palūkanų santykio su nuostoliais kriterijus.

Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu galiojusioje Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio redakcijoje buvo nurodoma, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Priežiūros institucija pagal vartojimo kredito gavėjo prašymą, pateiktą šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka, arba teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą.

Nuo 2016-02-01 įsigaliojusioje Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio redakcijos 2 dalyje nurodyta, kad preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos, o taip pat ir tuo atveju, kai bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą.

Cituotos įstatyminės normos rodo, jog Vartojimo kredito sutartyje nustatytas palūkanų dydis neprieštaravo įstatymo reikalavimams. Ieškiniu prašoma priteisti 39,75 Eur palūkanų ir nurodoma, jog palūkanų skaičiavimas buvo sustabdytas 2015-08-07 ir vėliau nebuvo atnaujintas.

Skundžiamu teismo sprendimu palūkanų dydis buvo sumažintas remiantis CK 1.5 straipsnyje nurodytais principais ir atsižvelgta, kad skolą kyla iš vartojimo kredito teisinių santykių, atsakovė (vartotoja) yra fizinis asmuo. Teisę teismui mažinti palūkanas suteikia tiek CK 1.5 straipsnis, tiek CK 6.37 straipsnio 3 dalis, tiek Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalis.

Tai, kad nagrinėjamoje Vartojimo kredito sutartyje taikyta itin didelė vartojimo kredito metinė palūkanų norma rodo Lietuvos banko Vartojimo kredito rinkos apžvalga 2015 metais, kurioje nurodoma, jog Vidutinė svertinė bendros mažojo vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu buvo 146,20 proc. ir, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 7,27 proc., o vidutinė svertinė metinė palūkanų norma – 95,26 proc. (ji per metus daug nesumažėjo) (http://www.lb.lt/vartojimo_kredito_rinkos_apzvalga_2015_m). Įvertinęs metinės palūkanų normos dydį pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą konstatuoti, jog palūkanos yra per didelės ir jas mažinti. Sumažinimo procento pasirinkimas priklauso teismo kompetencijai. Nors ieškovas apeliaciniame skunde ir nurodė, jog jis patiria nuostolių dėl negrąžinamo kredito, tačiau šių nuostolių pagal konkrečią Vartojimo kredito sutartį nepaskaičiavo ir nedetalizavo. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo motyvai apeliacinio skundo argumentais nebuvo paneigti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Ieškovo UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė