Telšių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio m. d. Mažeikių m., Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio ir deklaravusio gyvenamąją vietą adresu Mažeikių r. sav., K. k., J., vedusio, dirbančio uždarojoje akcinėje bendrovės „“ direktoriumi, nebausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „“ akcininko A. G., turinčio 50 procentų UAB „“ (toliau – ir bendrovė) akcijų, pareiškimą Telšių apylinkės teisme pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena A. A. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas UAB „“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 24 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Kadangi finansiniai metai pasibaigia paskutinę kalendorinių metų dieną, tai yra gruodžio 31 d., tai visuotinis akcininkų susirinkimas vėliausiai turėjo būti sušauktas 2019 m. balandžio 30 d., tačiau A. A., būdamas UAB „“ direktoriumi, to nepadarė.

Nukentėjusysis A. G. ir atstovas advokato padėjėjas V. M. teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą ir papildomai paaiškino, kaip buvo pažeistos jo, kaip akcininko teisės. Pirma, laiku negalėjo sužinoti apie bendrovės finansinę veiklą. Antra, norėjo, kad būtų paskirstytas pelnas. Finansinės atskaitomybės dokumentų gegužės mėnesį nepasirašė, nes buvo surašyta atgaline data. Rugpjūčio mėnesį pritarė finansinės atskaitomybės dokumentams. Norėjo išeiti iš darbo, todėl prašė paskirstyti pelną, tačiau jis niekada nėra buvęs paskirstytas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. ir jo atstovas advokatas P. M. teismo posėdžio metu parodė, jog A. A. kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad bendrovėje buvo nusistovėjusi tokia tvarka, kad buhalterė gegužės pradžioje atneša dokumentus akcininkui (A. G.) ir jis pasirašo, nes ir pats akcininkas dirbo bendrovėje. Išankstinių procedūrų nesilaikydavo. 2019 m. gegužės mėn. dokumentų akcininkas nepasirašė ir išėjo atostogauti jį. Pastebėjo, jog akcininkas balandžio mėnesį nesulaukęs kvietimo į visuotinį akcininkų susirinkimą, galėjo pats inicijuoti. Pareiškėjas nenurodė, kaip jo teisės yra pažeistos. Jo teisės nebuvo pažeistos. Bendrovėje niekada nėra buvęs paskirstytas pelnas.

Liudytoja D. A. teismo posėdžio metu parodė, jog 8 metus bendrovėje dirba buhaltere. Finansinės atskaitomybės dokumentus parengė 2019 m. gegužės 2 d., o gegužės 10 d. nuėjo pas akcininką, kad pastarasis pasirašytų. Dokumentus akcininkas pasižiūrėjo ir pasiėmė, bet nepasirašė, nes reiktų pasirašyti atgaline data.

Motyvuojamoji dalis

ANK 119 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimą (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

Šiuo atveju administracinio nusižengimo bylos teisena dėl nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, pradėta pagal akcininko A. G. pareiškimą, dėl to, jog UAB „“ vadovas A. A. per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriuo metu turėjo būti patvirtinti finansinės atskaitomybės dokumentai.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių dokumentų ir teismo posėdžio metu gautų paaiškinimų nustatyta, kad A. A. būdamas UAB „“ direktoriumi, pažeidė ABĮ 24 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, tai yra iki per šį laikotarpį (iki balandžio 30 d.). ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėtis yra formali, tai yra nesiejama su pažeidimo sukeltomis pasekmėmis (žala), tačiau vienas iš administracinio teisės nusižengimo objektyviųjų požymių yra pavojinga veika, už kurią įstatymo leidėjas administracinę atsakomybę nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių akcininkams ir kt. straipsnyje nurodytiems subjektams. Tai rodo ir itin griežtos ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijos, kurios prilygsta kriminalinėms bausmėms. Veikos pavojingumą gali rodyti padaryto teisės nusižengimo pobūdis ir jo intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai. Taigi, visa tai rodo, jog įstatymas gina tik realiai pažeistas akcininkų teises. Vien formaliai praleistas terminas, jeigu dėl to nebuvo pažeistos akcininkų teisės, nėra pagrindas administracinei atsakomybei atsirasti. Byloje nustatyta, kad akcininko teisių pažeidimo, kuriuo būtų iš esmės pažeistos akcininko teisės, nebuvo. Akcininkas apie bendrovės veiklą žinojo, bendrovėje dirbo. Gegužės pradžioje gavo iš bendrovės buhalterės bendrovės finansinius dokumentus, kurių nepasirašė. Byloje nėra duomenų, kad akcininkas būtų inicijavęs visuotinio akcininkų sušaukimą ar prašęs bendrovės finansinių dokumentų. Visuotinis akcininkų susirinkimas įvyko 2019 m. rugpjūčio 24 d., kurio metu buvo patvirtinta finansinės atskaitomybės dokumentai. Iki susirinkimo buvo mėginta šaukti susirinkimus. UAB „“ direktorius ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas surengti UAB „“ visuotinį akcininkų susirinkimą ir apie planuojamą susirinkimą tinkamai informavo bendrovės akcininką. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės nusižengimo byla nutrauktina.

Nukentėjusysis A. G. prašo priteisti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo A. A. turėtas bylinėjimosi išlaidas, tai yra 500 Eur. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-152-303/2017). Atsižvelgiant į tai, kad byla nutrauktina, bylinėjimosi išlaidos nukentėjusiajam A. G. nėra priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalimi, 635–637, 646 straipsniais,

nutaria:

administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant A. A. veiksmuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per nutarimą priėmusį teismą.