Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio ir Elenos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 265 straipsnio 1 dalyje, 262 straipsnyje ir nuteistas:

– pagal LR BK 262 str. – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir E. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu E. J. išteisintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 260 str. 3 d., LR BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d., nes nepadarytos veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. I. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 265 straipsnio 1 dalyje, 262 straipsnyje ir nuteistas:

– pagal LR BK 262 str. – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir E. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu E. I. išteisintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 260 str. 3 d., LR BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d., nes nepadarytos veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tuo pačiu nuosprendžiu R. A. dėl veikų, numatytų LR BK 260 str., LR BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 3 d, 265 str. 1 d. , 262 str. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. ir E. I. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe (duomenys neskelbtini), pil. J. M. priklausančios sodybos rūsyje, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2007 m. liepos mėn. 12 d. vazonėliuose augino didelį kiekį kanapių, kurių bendroji sausoji masė yra 22612,49 g.

Be to, E. J. ir E. I. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe (duomenys neskelbtini), pil. J. M. priklausančioje sodyboje, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2007 m. liepos 12 d., turėdami tikslą auginti narkotines medžiagas – kanapes, išsinuomoję J. M. priklausantį ūkinį pastatą su rūsiu, atliko rūsio išmatavimus, supirko plytas, žvyrą, cementą, metalo lakštus, metalines sijas, kietą ir minkštą polistirolą, vamzdžius, ventiliacinius vamzdžius, pastatė pertvaras, užblokavo įvažiavimą į rūsį, apšildė ir apkalė duris, apkalė įvažiavimo į rūsį šonines sienas ir ten padarė duris, įstatė spynas ir pastatė dyzelinį aparatą elektros gaminimui, vežė dyzelinį kurą ir keitė aparato filtrus, supirko ir sukabino apšvietimo ir šiltinimo lempas, supirko ir išvedžiojo plastmasinius vandentiekio vamzdžius, išvedžiojo ventiliacinius vamzdžius, supirko žemes skirtas kanapių sodinukams auginti, prietaisą „GROCHECK – COMBO“ skirtą vandeninių tirpalų laidumo ir PH (rūgštingumo) matavimams, prietaisą SPC skirtą klimato kontrolei (aplinkos temperatūros ir drėgmės palaikymui), t. y. pagamino ir laikė įrenginius skirtus narkotinėms medžiagoms – kanapėms ir jų dalims auginti iki 2007 m. liepos 12 d., kol buvo sulaikyti policijos pareigūnų, o minėti įrenginiai buvo paimti apžiūros metu.

E. J. ir E. I. buvo išteisinti iš kaltinimo, kad jie, veikdami bendrininkų grupe su R. A., asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, (duomenys neskelbtini) pil. J. M. priklausančios sodybos ūkinio pastato rūsyje neteisėtai laikė 2607,86 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių iki 2007 m. liepos mėn. 12 d., kol kratos metu minėtas narkotines medžiagas surado ir išėmė policijos pareigūnai.

Taip pat E. J. ir E. I. buvo išteisinti iš kaltinimo, kad jie, veikdami bendrininkų grupe su R. A., asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, (duomenys neskelbtini) pil. J. M. priklausančios sodybos ūkinio pastato pirmo aukšto sandėliuke neteisėtai laikė 3178,70 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių iki 2007 m. liepos mėn. 20 d., kol apžiūrėdamas savo ūkinio pastato patalpas minėtas narkotines medžiagas surado ir perdavė policijos darbuotojams pastato savininkas J. M..

Taip pat E. J. ir E. I. buvo išteisinti iš kaltinimo, kad jie, veikdami bendrininkų grupe su R. A., asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis (duomenys neskelbtini) pil. J. M. priklausančios sodybos rūsyje, laikotarpyje nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2007 m. liepos mėn. 12 d., augindami sodinukus, kurie yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, pasikėsino įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 22612,49 g kanapių ir jų dalių, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, t. y. narkotinė medžiaga, nespėjus jos užauginti ir paruošti (išdžiovinti) buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendį pakeisti:

1. E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 3 d. ir nuteisti dvylikos metų laisvės atėmimo bausme.

Be to, E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 3 d. ir nuteisti dešimties metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., subendrinti bausmes su nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis (pagal LR BK 265 str. 1 d., 262 str.) ir E. J. paskirti galutinę – trylikos metų laisvės atėmimo bausmę.

2. E. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 3 d. ir nuteisti dvylikos metų laisvės atėmimo bausme.

Be to, E. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 3 d. ir nuteisti dešimties metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., subendrinti bausmes su nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis (pagal LR BK 265 str. 1 d., 262 str.) ir E. I. paskirti galutinę – trylikos metų laisvės atėmimo bausmę.

Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, be to, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Nesutikdamas su teismo išvada, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino E. J. ir E. I. pateikti kaltinimai pagal LR BK 260 str. 3 d. ir LR BK 22 str. 1 d, 260 str. 3 d., prokuroras nurodo, kad LR BK 260 str. 3 d. dispozicija nenumato papildomos kvalifikuojančios aplinkybės – tikslo platinti. Nusikalstama veika pagal LR BK 260 str. 3 d. kvalifikuojama pagal disponuojamos medžiagos kiekį. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš trijų plastikinių maišų, rasta 2007-07-12 – 2007-07-13 kratos metu ((duomenys neskelbtini) J. M. priklausančios sodybos ūkiniame pastate) yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios bendroji masė yra 2607,86 g, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš dviejų plastikinių maišų, 2007-07-20 savanoriškai pateikta J. M., taip pat yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios bendroji masė yra 3178,70 g. Tokiu būdu nustatyta, kad minėtame ūkiniame pastate iš viso buvo rasta 5786,56 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Be to, 2007-07-27 specialisto išvadoje Nr. 140-(7226)-ISI 5385 konstatuota, kad vazonėliuose augę augalai, 2007-07-12 – 2007-07-13 rasti (duomenys neskelbtini) J. M. priklausančios sodybos ūkiniame pastate, yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios bendroji masė yra 22612,49 g. Tai yra masė jau sudžiovintų kanapių ir jų dalių. Bendras narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių kiekis pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacinę lentelę atitinka labai didelį kiekį. Pagal minėtą lentelę labai dideliu kiekiu laikoma 2500 g ir daugiau kanapių ir jų dalių, šiuo atveju apatinė labai didelio kiekio kanapių ir jų dalių riba viršyta daugiau nei dešimt kartų.

Nusikaltimo, numatyto LR BK 260 str. sudėtis yra formali, t. y. veika laikoma baigta, kai yra įvykdomas bent vienas iš alternatyvių objektyviosios nusikaltimo sudėties požymių. Nusikalstamos veikos konstatavimui nereikia papildomai nustatinėti kas kanapes nuskynė ir kas jas sudėjo į maišus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kanapės ir jų dalys buvo laikomos (duomenys neskelbtini) J. M. priklausančios sodybos ūkiniame pastate, kuris buvo E. I. ir E. J. žinioje ir joks kitas asmuo, išskyrus juos bei asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, į šias patalpas patekti negalėjo. Į šias patalpas negalėjo patekti ir jų savininkas J. M..

Ta aplinkybė, kad byloje nenustatyti kiti asmenys, auginę kanapes bei dalyvavę jų auginime, o vieno asmens atžvilgiu byla išskirta, neturi reikšmės E. J. ir E. I. nusikalstamų veikų kvalifikavimui pagal LR BK 260 str. 3 d.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismo išvada, jog byloje nenustatytas narkotinių medžiagų iš kanapių gaminimas, o kanapės dažnai auginamos ir laikomos ne kaip kvaišinančios medžiagos, bet kitiems poreikiams tenkinti, prieštarauja ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms. Ūkiniame pastate rastos kanapės ir jų dalys pačios savaime yra narkotinės medžiagos, įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams I sąrašą (13 eil.). Be to, byloje buvo atlikta papildoma ekspertizė, siekiant nustatyti tetrahidrakanabinolio (THC) kiekį. Ekspertizė patvirtino, kad THC kiekis žymiai viršija leistiną 0,2 % kiekį ir šios kanapės yra ne pramoninės, o vaistinės.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. spalio 20 d. nutartimi, LR BK 260 str. 3 d. dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal LR BK 260 str. 3 d. Šioje byloje E. J. ir E. I. viename epizode buvo kaltinami neteisėtu narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių laikymu, kitame epizode pasikėsinimu įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 22612,49 g kanapių ir jų dalių. Šios objektyviosios pusės alternatyvios dispozicijos ir buvo įrodinėjamos, teisminio nagrinėjimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, kuriuos teismas pripažino įrodymais, tačiau netinkamai juos vertindamas, padarė išvadą, neatitinkančią bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą - išteisino E. J. ir E. I. dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 260 str. 3 d. ir LR BK 22 str. 1 d, 260 str. 3 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti pilnai jame išdėstytais motyvais, nuteistieji bei jų gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalis dėl E. J. ir E. I. išteisinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, panaikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, prokuroras nesutinka su ta nuosprendžio dalimi, kurioje E. J. ir E. I. buvo išteisinti iš kaltinimo padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje. Kita nuosprendžio dalis, kurioje E. J. ir E. I. buvo pripažinti kaltais pagal BK 265 straipsnio 1 dalį ir 262 straipsnį, o R. A. iš viso išteisintas iš kaltinimų, nenustačius jo dalyvavimo padarius nusikalstamas veikas, neskundžiama, todėl kolegija nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą patikrina neviršydama apeliacinio skundo ribų ir tik dėl tų asmenų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija turi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Apeliantas nurodo tai, kad nuosprendžio teiginiai, lėmę nuteistųjų išteisinimą pagal du BK straipsnius, prieštarauja ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms, o taip pat baudžiamojo įstatymo dispozicijai.

E. J. ir E. I. buvo pateikti kaltinimai, kad J. M. priklausančios sodybos ūkinio pastato rūsyje jie neteisėtai laikė iš viso 5786,56 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, iš kurių dalį – 2607,86 g - surado ir išėmė policijos pareigūnai, o kitą dalį – 3178,70 g – surado ir policijos pareigūnams perdavė pastato savininkas J. M.. Pagal LR Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, kanapių ir jų dalių labai didelis kiekis yra tada, kai jų masė viršija 2500 g. Nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnio 3 dalį turi būti kvalifikuojama tada, kai kaltininkas neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Vadinasi, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi, BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Pirmosios instancijos teismas išteisino E. J. ir E. I. iš kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį tuo motyvu, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog pastarieji turėjo tikslą neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis ar jas platinti. Tokia teismo išvada prieštarauja BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijai, nes joje, skirtingai nei BK 260 straipsnio 1 ar 2 dalyse, nenumatyta papildomos kvalifikuojančios aplinkybės – tikslo platinti. Taip pat teismas neteisingai aiškino ir disponavimo narkotinėmis medžiagomis sąvoką, nes kaltininkas, laikydamas narkotines medžiagas, tais pačiais veiksmai jomis ir disponuoja. Remiantis nuosprendyje išdėstytų argumentų logika, pirmosios instancijos teismas a priori laikė įrodyta, jog nuteistieji E. J. ir E. I. laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – viso 5786,56 g kanapių ir jų dalių, tačiau neturėjo tikslo jų platinti. Tačiau po to nuosprendyje prieštaringai tvirtinama, kad neįrodytas narkotinių medžiagų buvimas kaltininkų žinioje, nes nenustatyta kam būtent priklausė ir kieno žinioje buvo nuskintos kanapės, kas jas nuskynė, sudėjo į maišus ir juos laikė, byloje nenustatyti kiti asmenys, kurie augino kanapes, o vieno asmens atžvilgiu byla išskirta.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie nuosprendžio argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas byloje ištirtų įrodymų iš esmės nevertino, nepagrindė savo išvadų bei nemotyvavo kuo vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Liudytojo J. M. parodymais byloje nustatyta, kad 2006 m. gruodžio mėnesį pas jį atvyko du vyrai, kurie išsinuomojo sklype esantį ir jam priklausantį ūkinį pastatą su rūsiu, ten atliko remontą, po to dažnai atvykdavo ir tose patalpose lankydavosi. J. M. parodė, kad jis nežinojo, kas buvo daroma ūkiniame pastate, kadangi tie vyrai rakto nuo patalpų jam nedavė. Vienas iš vyrų, kurį vadino „(duomenys neskelbtini)“, tose patalpose nuolat būdavo, ten nakvodavo, o kitas tik atvažiuodavo. Rūsyje jis apsilankė tik tada, kai atvyko policijos pareigūnai ir ten padarė kratą, tuomet jis pamatė, kad rūsyje buvo auginami augalai, išvesta elektra, prikabinta daug lempų. Vėliau pagalbinėse patalpose jis rado du plastikinius maišus su džiovintomis žolėmis ir juos atidavė policijos pareigūnams. J. M. iš fotonuotraukų atpažino asmenis, apie kuriuos davė parodymus, buvo nustatyta, kad tai yra E. J. ir E. I., pastarasis buvo tas pats asmuo, kurį vadino „(duomenys neskelbtini)“ ir kuris saugodavo ūkinį pastatą. 2007-07-12 patalpų apžiūros metu buvo rasti ir išimti trys plastikiniai maišai su augalinės kilmės medžiaga, kurią ištyrus buvo nustatyta, kad tai yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurios masė 2607,86 g. Taip pat buvo ištirta J. M. vėliau rasta ir pateikta augalinės kilmės medžiaga dviejuose plastikiniuose maišuose bei nustatyta, kad tai kanapės ir jų dalys, kurių masė yra 3187,70 g. Byloje atlikus operatyvinius veiksmus, kurių metu buvo sekami E. J. ir E. I., buvo nustatyta, kad E. J. automobiliu „VW Golf“ atvykdavo į (duomenys neskelbtini), o E. I. buvo pastebėtas išeinantis ir vėl įeinantis į J. M. priklausantį ūkinį pastatą ir tai patvirtina liudytojų J. M., V. M. ir A. T. parodymus, kad abu nuteistieji lankydavosi ūkinio pastato patalpose, E. J. naudojosi „VW Golf“ markės lengvuoju automobiliu ir yra vežęs dyzelinį kurą į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą. Nors E. I. ir E. J. kaltais neprisipažino, tačiau jų parodymai prieštarauja kitiems byloje ištirtiems įrodymams ir yra atmestini. E. J. teismo posėdyje parodė, kad į sodybą (duomenys neskelbtini) tik atveždavo kurą ir ten jį palikdavo, tačiau atlikus daktiloskopinę ekspertizę, J. M. priklausančio ūkinio pastato rūsyje ant įvairių objektų buvo rasti aštuoni E. J. rankų pėdsakai, kas neabejotinai įrodo, kad pastarasis lankėsi patalpose, kuriose buvo auginamos kanapės. Šie įrodymai paneigia ir E. I. parodymus, kad E. J. patalpose „kur buvo auginami grybai“ nesilankydavo, o tik atveždavo dyzelinį kurą, kurį palikdavo prie pastato. E. I. parodymai, kad „grybus rūsyje augino“ tik asmuo, kurio vardas (duomenys neskelbtini), o jis pats patalpų viduje nebuvo, yra nepagrįsti, prieštaraujantys kitiems įrodymams ir vertinami tik kaip gynybinė versija. Slapto sekimo metu buvo užfiksuota, kad E. I. lankėsi patalpose, todėl matė ir žinojo, kokie augalai buvo auginami.

Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). E. J. ir E. I. buvo kaltinami, kad veikdami bendrininkų grupe su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, privalėjo nustatyti, ar kaltinamųjų veiksmuose yra vienas iš BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyvių objektyviosios nusikaltimo sudėties požymių. Tačiau vertindamas byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė pakankamai prieštaringas ir tuo pačiu nepagrįstas išvadas, nurodydamas, kad kaltinamieji turi būti išteisinti, nes nenustatyta, kas kanapes skynė, sudėjo į maišus, o taip pat nenustatyti kiti asmenys, kurie augino kanapes ar dalyvavo jų auginime. Jei remtis tokių argumentų logika, galima būtų daryti išvadą, kad teismas pripažįsta, jog kaltinamieji neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, tačiau už tai neprivalo atsakyti, kol nenustatyti kiti šią nusikalstamą veiką padarę asmenys, atlikę minėtus veiksmus. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais motyvais, nes teismas įrodymais laikė tokius duomenis, kurie nei patvirtino, nei paneigė jokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Priešingai, įvertinus šiame nuosprendyje aptartus įrodymus ir kartu tas aplinkybes, kad abu nuteistieji susitarė su J. M. dėl patalpų nuomos, tas patalpas kartu remontavo, vieninteliai turėjo raktą nuo įėjimo, slėpė nuo savininko J. M. tikrąją patalpų paskirtį, E. I. patalpas saugojo ir ten užeidavo, neabejotinai darytina išvada, kad J. M. priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), E. J. ir E. I. neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių.

Pirmosios instancijos teismas viršijo E. I. ir E. J. pareikšto kaltinimo ribas, nes vertino, ar rūsyje rastos kanapės ir jų dalys buvo perdirbamos siekiant išgauti kanapių dervą. Tuo pačiu abejojama, ar surastos ir paimtos kanapės bei jų dalys galėjo būti naudojamos tik kaip kvaišinančios medžiagos, ar ir kitiems poreikiams tenkinti. E. J. ir E. I. pagrįstai buvo kaltinami neteisėtu labai didelio kiekio narkotinių medžiagų (kanapių ir jų dalių) laikymu. Rastos kanapės ir jų dalys pačios savaime yra narkotinės medžiagos, įtrauktos į 2000 m. sausio 6 d. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I sąrašą. Kanapių derva yra atskira narkotinė medžiaga, tačiau J. M. priklausančiose ir kaltinamųjų išsinuomotose patalpose jos nebuvo rasta. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad tirtose kanapėse rastas tetrahidrakanabinolio kiekis viršija leistiną 0,2 proc. kiekį, todėl tos kanapės yra vaistinės ir draudžiamos vartoti.

Apeliantas taip pat prašo pripažinti E. J. ir E. I. kaltais, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, t. y., kad jie, veikdami bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, J. M. priklausančios sodybos rūsyje, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2007 m. liepos 12 d., augindami sodinukus, kurie yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, pasikėsino įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 22612,49 g kanapių ir jų dalių, tačiau veika buvo nebaigta, nes policijos pareigūnai rado auginamas kanapes, nespėjus užauginti ir paruošti (išdžiovinti).

Pirmosios instancijos teismas pripažino E. J. ir E. I. kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad jie vazonėliuose augino didelį kiekį kanapių, kurių bendra sausoji masė yra 22162,49 g, tačiau nepasisakė iš esmės dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, prokuroro apeliacinis skundas šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Kaltinamieji E. J. ir E. I. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti už neteisėtą kanapių auginimą (BK 265 straipsnio 2 dalis). Šios veikos objektyvioji pusė įgyvendinama atliekant veiksmus, sudarančius kanapių auginimo procesą – nuo jų sėjos iki priežiūros auginimo metu, siekiant, kad augalai taptų tinkami narkotinėms medžiagoms gaminti. Rūsio patalpų apžiūros metu, trijuose kambariuose buvo rastas didelis kiekis kanapių sodinukų, kurių tyrimo metu išdžiovinta masė yra 22162,49 g, todėl E. J. ir E. I. nusikalstama veika pagal BK 265 straipsnio 1 dalį buvo teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas. Tą pačią nusikalstamą veiką kaip nusikaltimų realiąją sutaptį, atitinkamai pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį, galima būtų kvalifikuoti tik tuo atveju, jei iš tų kanapių vėliau būtų pagamintos narkotinės medžiagos, nurodytos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I sąraše (kanapės ir jų dalys, kanapių derva ir t. t.). Byloje nustatyta, kad J. M. priklausančio ūkinio pastato rūsio patalpose buvo auginamos kanapės, vėliau jos buvo nurenkamos ir džiovinamos, tokiu būdu vyko kanapių auginimo ir narkotinių medžiagų iš jų gaminimo procesas. Iš esmės pripažinus E. I. ir E. J. kaltais dėl labai didelio kiekio – 2607,86 g ir 3178,70 g neteisėto kanapių ir jų dalių laikymo, jų auginimo, papildomai kvalifikuoti tą pačią veiką kaip nusikaltimų realiąją sutaptį pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir 265 straipsnį, nebereikia, nes iš auginamų kanapių narkotinės medžiagos dar nebuvo pradėtos gaminti.

Baudžiamojo kodekso normos sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą, teismas pirmiausiai skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribas. Apeliaciniu skundu prokuroras prašė pripažinti E. J. ir E. I. kaltais padarius nusikaltimą numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jiems 12 metų laisvės atėmimo bausmes. BK Specialiosios dalies straipsnių sankcijų taikymą detalizuoja BK 54 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Kiekvienas iš šių pagrindų turi svarbią ir savarankišką reikšmę, tačiau pirmame punkte įstatymo leidėjas nurodo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje priskiriamas labai sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, už kurio padarymą įstatymo leidėjas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo 10 metų (BK 11 straipsnio 6 dalis). Pirmosios instancijos teismas nenustatė E. I. ir E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė vieną jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupe. Vadovaujantis LR BK 61 str. 2 d., teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, privalo motyvuotai parinkti bausmės rūšį, o taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Abu kaltinamieji anksčiau neteisti, o atsižvelgusi į visas išdėstytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. J. ir E. I. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymą, paskyrus laisvės atėmimo bausmes, atitinkančias įstatymo sankcijoje numatytos bausmės minimumą. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas taiko bausmių apėmimą, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ir 11 straipsnius. Šioje byloje yra pagrindas taikyti nuteistiesiems E. J. ir E. I. minėtas baudžiamojo įstatymo nuostatas. E. J. ir E. I. pirmosios instancijos teismo nuteisti už vieną nesunkų (BK 265 straipsnio 1 dalis) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 262 straipsnis). Iš dalies tenkinant skundą, apeliacinės instancijos teismo E. J. ir E. I. turi būti pripažinti kaltais ir nuteisti už vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 3 dalis). Ši veika labai skiriasi nuo pirmųjų dviejų veikų pagal pavojingumą ir jos priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį. Vadinasi, bendrinant bausmes, paskirtas už tris veikas, bausmės, paskirtos Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu už nesunkų ir apysunkį nusikaltimą, turi būti apimtos griežtesne bausme, paskirta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprend ė:

Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje E. J. ir E. I. buvo išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti jį 10 (dešimčiai) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu, apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu ir galutinę bausmę E. J. paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti jį 10 (dešimčiai) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu, apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu ir galutinę bausmę E. I. paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.